Moksleiviu fizini aktyvuma skatinantys veiksniai
5 (100%) 1 vote

Moksleiviu fizini aktyvuma skatinantys veiksniai



TURINYS

ĮVADAS 3

1. LITERATŪROS APŽVALGA. 4

1.1. FIZINIO AKTYVUMO REIKŠMĖ

ASMENYBĖS UGDYMUI IR SVEIKATAI 4

1.1.1. Fizinio aktyvumo raida 4

1.1.2. Fizinis aktyvumo ugdymas 5

1.1.3. Fizinis aktyvumas ir sveikata 6

1.1.4. Fizinio aktyvumo skatinimas mokykloje 7

1.2. MOKSLEIVIŲ VEIKLOS MOTYVACIJA. 9

1.3. VEIKSNIAI SKATINANTYS V AlKŲ FIZINĮ AKTYVUMĄ 15

1.3.1. Savigarbos modelis 15

1.3.2. Pirminis fizinės kompetencijos suvokimo lygis (pagal amžiaus tarpsnius) 16

1.3.3. Fizinio aktyvumo džiaugsmas 17

1.3.4. Draugų įtaka fiziniam aktyvumui 18

1.3.5. Fizinio aktyvumo piramidė 19

1.4. MOKSLEIVIŲ FIZINIO AKTYVUMO DIDINIMO STRATEGIJOS 21

1.5. VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS FIZINĮ AKTYVUMĄ 22

1.5.1. Veiksnių klasifikavimas 22

1.5.2. Moksleivių fizinio aktyvumo žadinimas (remiantis įvairias autoriais) 23

2. METODIKA 24

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 25

IŠVADOS 34

LITERATŪRA 35

PRIEDAI 37

Anketa 38 ĮVADAS

„Sveikata – neįkainojama gamtos dovana, duodama, deja, ne amžiams. Ją reikia saugoti.

Žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo paties: gyvenimo būdo, darbo sąlygų, mitybos, Wročių. (l. P. Pavlovas)“ (Tamošauskas ir kt., 2003).

Pastaruoju metu vykstantys reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir buitiniai persitvarkymai, pokyčiai vis labiau išlaisvina žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, apriboja jo raumenų darbą. Dėl to sutriko amžiais nusistovėjusi biologinė organizmo pusiausvyra: atskiros organizmo sistemos tapo labiau pažeidžiamos. Pasak Kardelio (1988), dalis šių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, nervinis išsekimas, per didelis svoris) paplito ir toliau progresuoja tarp jaunų žmonių (taip pat ir moksleivių). To priežastis – nepakankamas fizinis aktyvumas. Daugybė nuovargį sukeliančių reiškinių visų pirma aiškinama fizinio ah.1:yvumo stoka. Todėl visoje ugdymo sistemoje vis didesnę reikšmę turėtų įgyti priemonės, padedančios ugdyti teigiamą moksleivių požiūrį į fizinį aktyvumą, savo sveikatą. Plintant įvairioms naujausioms informacinėms, techninėms naujovėms vis mažesnis dėmesys skiriamas aktyviam poilsiui, sportavimui. Naujausių technologijų atsiradimas neaplenkė ir mokyklų bendruomenių. Vis labiau skatinamas geras kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas,. didinamas protinio darbo krūvis.Ypatingai mažai dėmesio skiriama moksleivių sveikos gyvensenos ugdymui, fizinio aktyvumo skatinimui, sportinių bazių gerinimui.

„Remiantis tarptautinio moksleivių sveikos gyvensenos tyrimo duomenimis (1994 – 1998 m.), Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas, yra pasiekęs kritinę ribą. Palyginus su kitų 29 šalių Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, lietuviai užėmė priešpaskutinę vietą, po Slovakijos moksleivių. Kauno medicinos universiteto atlikto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis (1998 m.), per šešerius metus moksleivių fizinis aktyvumas beveik nepakito: 1998 m. nepakankamai mankštinosi ir sportavo daugiau kaip penktadalis (26 proc.) 11-15 metų berniukų ir 54 proc. mergaičių, 1994 m. atitinkamai: 29 proc. berniukų ir 55 proc. mergaičių. Nepakankamai fiziškai aktyvūs 2002 m. buvo 29 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių. Lyginant su ankstesnių apklausų duomenimis, reikšmingų skirtumų nenustatyta.“ (Tamošauskas ir kt, 2003). Norint ugdyti moksleivį kryptingai, keisti jo motyvaciją, būtina žinoti asmeninius poreikius, individualias. savybes, interesus, požiūrį į dalyką ir save. Tik tada mokytojas gali pakeisti, įtakoti, paveikti, pastebėti pokyčius bei kontroliuoti, planuoti. 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. FIZINIO AKTYVUMO REIKŠMĖ ASMENYBĖS UGDYMUI IR SVEIKATAI

1.1.1. Fizinio aktyvumo raida

Daugelį tūkstančių metų žmonija gynė, remdamasi savo protu, fizine jėga ir ištverme, teisę gyventi. Mūsų protėviai gyveno ir dirbo glaudžiai sąveikaudami su gamta, jos ritmais. Jie kėlėsi su rytine, gulėsi su vakarine saule. Kiekvienam metų laikui buvo būdingi saviti darbų ypatumai bei gyvenimo režimas. Visa, kas būtina žmogaus gyvenime, pasigamindavo arba pasirūpindavo pats, realizuodamas savo protinius ir fizinius sugebėjimus: būstas, vanduo, maistas, apšvietimas ir pan. Žmogus buvo ir gamintojas, ir vartotojas (šiuo metu – tik vartotojas). Visus darbus atlikdavo pats: savo rankomis, naudodamasis savo fizine jėga ir sveikata. Tai, su¬prantama, labai vargino žmogų, sekino jo organizmą.

Deja, mūsų protėviai daug ko nežinojo apie jų sveikatai gresiančius pavojus (mikroorganizmus, virusus, ligas, higienos taisykles ir pan.). Tuo atžvilgiu jie buvo beginkliai.

„Siekdamas palengvinti savo dalią, žmogus ilgainiui pradėjo konstruoti paprasčiausius įrenginius, tobulinti darbo įrankius, kurie turėjo pavaduoti jo raumenų veiklą. Akademiko Bergo duomenimis, dar XIX a. vidutyje apie 96 % visų Žemėje atliktų darbų sudarė raumenų darbas. Tik 4 % jų buvo atlikta naudojant pašaliną energiją (vėjo, vandens, kuro degimo ir pan.). Tepraėjus šimtmečiui, 1. y. XX a. viduryje, jau tik I % visų darbų teko raumenims, 0 99 % ¬mašinoms, įrenginiams. Paskutiniojo praėjusio amžiaus ketvirčio pradžioje, 1. y. apie 1975 ill., jau tik 0,5 % visos energijos Žemėje buvo susijusi su žmogaus raumenų veikla. Apskaičiuota, kad 1947 m. už kiekvieną mūsų
planetos gyventoją dirbo vidutiniškai 12-os a. j. mechanizmų. XX a. būdinga neįtikėtinai sparti socialinė ir mokslinė-techninė plėtra.

Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą- fizinį aktyvumą. Šis reiškinys įvardytas kaip biosocinė aritmija, kurios išdava- „civilizacijos“ ligos“ (Tamošauskas ir kt., 2003).

Socialinei pažangai susilpninus žmogaus ryšius su gamta, labai pa-Iengvėjus fizinei kovai už būvį genetiškai užkoduota žmogaus judėjimo būtinybė tapo labai menkai realizuojama. Iškilo hipokinezės (mažo judėjimo) pasekmių grėsmė.

„Terminai – hipokinezė ir hipodinami}a dažnai vartojami kaip sinonimai. Tačiau tai skirtingos sąvokos. Hipokinezė (hipo … +gr. kinesis -judėjimas) – ilgalaikis judėjimo sumažėjimas, vyraujant judesių sumažėjimui didžiuosiuose sąnariuose, kas mažina bendrąjį žmogaus aktyvumą.

Hipodinamija (hipo … + dynamis -jėga) – raumenų susitraukimo jėgos ir jų tonuso sumažėjimas. Hipokinezę, paprastai lydi hipodinamija.

Hipokinetinė liga – tai fiziologinė, klinikinė samprata, apibūdinanti pakitimus organizme, atspindinčius konfliktą tarp biologinės žmogaus prigimties ir jo paties sukurtų darbo bei buities sąlygų .. Tai vadinamosios „civilizacijos“ ligos.

Žinoma daug hipokinezės rūšių ir jos priežasčių – motyvų:

1. Adaptacinė-fiziologinė hipokinezė. Dažniausiai ją sukelia auklėjimas ir fizinio poilsio įprotis. Tam tikros reikšmės turi ir genetiniai veiksniai.

2. Įprastinė buitinė hipokinezė: ją lemia komforto ir patogumų h.iirimas buityje. Tai mažina fizinį aktyvumą, fizinių pastangų poreikį savitamoje, vietoj asmeninių kontaktų socialiniame-kultūriniame gyvenime (pvz., televizija vietoje teatro, telefonas, namų ir komunalinėje ruošoje, apribojamas netgi ėjimas (naudojamasi liftu, asmeniniu ir visuomeniniu transportu). Prie tokio pasyvaus gyvenimo būdo priprantama, susiformuoja negatyvi pažiūra į fizinį ah.’tyvumą

3. Priverstinė moksleivių ir studentų hipokinezė. Ją sukelia kasdieninis reglamentuotas darbas mokslo įstaigoje ir netinkamas laisvalaikio leidimas. Laisvalaikiu turi dominuoti aktyvi fizinė veikla.

4. Aktyvios raumenų veiklos trūkumas yra tiesiogiai proporcingas mokymo informacijos kiekiui ir atvirkščiai proporcingas besimokančio jaunimo laisvalaikio trukmei.

Šią hipokinezės rūšį lemia tėvų ir mokymo įstaigų auklėjimo spragos, klaidingas harmoningos asmenybės vystymosi suvokimas, kai akcentuojama vien intelektualinio lavinimo būtinybė, ignoruojant fizinio komponento svarbą“ (Tamošauskas ir kt., 2003).

1.1.2. Fizinis aktyvumas ir ugdymas

Įžymus Lietuvos pedagogas Stasys Šalkauskis (1992) teigė, kad fizinė ga1ybė yra bendriausia pedagoginė gėrybė fizinio mankštymo srityje, 0 kūno nusiteikimas aukštesniems gyvenimo tikslams yra bendriausia ugdomoji vertybė. Gerai suprasta fizinė galybė iš tikrųjų yra tikslingai panaudojama fizinė energija. „Bendriausias fizinio mankštymo uždavinys yra pasiekti maksimumą fizinės energijos arba galybės išvystant fizinės žmogaus prigimties arba kUno nusiteikimą tamauti aukštesni ems gyvenimo tikslams. Tokiu būdu turime iš vienos pusės objektyviai suprantamą fizinę energiją, 0 iš antros pusės – subjektyviai suprantamą kūno nusiteikimą aukštesniems gyvenimo tikslams. Fizinė energija pasireiškia kaip žmogaus kūno sveikata, stiprumas bei miklumas. Tuo tarpu šitos kūno ypatybės nėra sau tikslas fiziniame mankštyme, kadangi tikra jų reikšmė išeina aikštėn ryšium su sveiko, stipraus ir miklaus kūno nusiteikimu tamauti aukštesniems gyvenimo tikslams.Teorinėje srityje fizinis lavinimas turi uždavinį pasiekti auklėtinio prigimtyje tikslingą išorinių ir vidinių jutimų veiklumą, kuris tamautų materialine atrama protiniam pažinimui, tamaujančiam savo ruožtu tiesos pažinimo reikalui. Praktinėje srityje pagrindiniu fiziniu auk1ėjimo uždaviniu yra pasiek’ti fizinėje auklėtinio prigimtyje to tikro fizinio galingumo, kuris glūdi kūno nusiteikime palenkti visą savo energiją valios reikalavimams. Estetinėje srityje pagrindinis uždavinys yra išvystyti kūne kūrybinį nusiteikimą“ (Šalkauskis, 1992).

„Dvasia, kaip laisva, turi galimybės atsilaikyti prieš kūno įtaką, bet užtat sielos galių reiškimasis yra priežastingai surištas su kūno pareigomis ir todėl atitinkamai silpnėja sulig kūno menkėjimu. Tik sielos galių reiškimosi atžvilgiu galima pasakyti, kad sielos sveikata pareina nuo kūno sveikatos, interpretuojant posakį mens sana in corpore sano (sveikas protas sveikame kūne). Užtat būtų padaryta klaida pasakius, kad pats dvasinis sielos vertingumas pareina nuo kūno ypatybių ir, be kita ko, nuo jo sveikatos bei stiprumo“ (Šalkauskis, 1992).

S. Šalkauskio manymu, kad kūno sveikata bei stiprumas yra sudedamieji pradai tos ugdomosios vertybės, kuria yra kūno nusiteikimas aukštesniems gyvenimo tikslams, tai sveikata bei stiprumas turi būti imami ryšium su šitais tikslais, nes kitaip jiedu negali turėti tikros pedagoginės vertės.Sveikata bei stiprumas, tikslingai nepavartojami aukštesniems gyvenimo tikslams pagal protingą žmogaus prigimtį, negali sudaryti fizinio mankštymo uždavinio, nes iš dalykų esmės kūnas turi tamauti šitai protingai
prigimčiai reiškimosi įrankiu.“

1.1.3 Fizinis aktyvumas ir sveikata

„Visos atliekančios kurią nors funkciją kūno dalys gerai išlavėja, išlieka sveikos ir lėčiau sensta, jei jos naudojamos saikingai ir atlieka užduotis, prie kurių yra įpratusios. Tačiau jei kūno dalys nieko neveikia ir paliekamos be darbo, jos neišlavėja, yra linkusios į ligas ir greitai pasensta“ (Research Digest, series 2. No. 6, 1996).

Šiandien kineziterapeautai, kinezioogai, fizinio lavinimo specialistai, medikai vieningai teigia, kad laiku skirta ir tinkamo sunkumo mankšta visada padeda. Pirma, ji sumažina galimybę susirgti tam tikra liga, ir, antra, padeda įveikti ligą susirgus arba bent sumažinti jos progresavimą. Gydymas, reabilitacija, ligų profilaktika ir sveikatos stiprinimas yra keturi pagrindiniai medicinos uždaviniai. Fiziniai pratimai padeda spręsti šiuos uždavinius. Fizinio aktyvumo tikslas – didinti kasdienio gyvenimo išteklius bei mažinti sveikatos rizikos veiksnius. Daugeliui „civilizacijos“ ligų susergama dėl nepakankamo fizinio aktyvumo. Tinkamas fizinis aktyvumas mažina širdies ligų pavojų, mažina arterinį kraujospūdį reguliuoja svorį didina organizmo atsparumą stresams ir mažina nuovargį.

Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visais amžiaus tarpsniais, tačiau bene aktualiausia ji kai kalbama apie moksleivių sveikatą Nors vaikai ir judresni už suaugusiuosius, dėl paplitusių pasyvaus laisvalaikio formų jiems gresia hipokinezės pasekmės. Neatsitiktinai daugelis autorių nurodo, kad moksleivių nuovargis padidėjęs, ypač pavasarį, darbingumas yra nepakankamas fizinės veiklos rezultatas. Jie teigia, kad tai, kas praleista vaikystėje, yra negrįžtamai prarasta tolesniam gyvenimui.

„Įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimo, gerą psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius, ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį.

12 – 15 metų amžiaus tarpsnyje būtina laiduoti organizmo augimą ir brandą, mokyti sveikos gyvensenos, sureguliuoti pagrindinius širdies ir kraujagyslių sistemų ligų rizikos faktorius: antsvorį kraujospūdį fizinį aktyvumą, tobulinti motorinius įgūdžius, fizines ypatybes (greitumą, lankstumą, jėgą, aerobinę ištvermę)

Paaugliams virš 15 metų būtina laiduoti organizmo brandą, tobulinti motorinius gebėjimus, judėjimo įgūdžius, fizines ypatybes (jėgą, lankstumą, ištvermę), mokyti sveikos gyvensenos. Daug mokslininkų tyrinėja fizinio aktyvumo lygį mokykliniame amžiuje lr pripažįsta, kad fizinis aktyvumas mažėj a, todėl verta susimastyti, ką daryti, kaip įtakoti šį neigiamą procesą“ (Research Digest, series 3. No. 11,2000)

Norint nukreipti moksleivio veiklą link tikslo būtina susipažinti su motyvacijos teorija, žadinimo būdais.

1.1.4. Fizinio aktyvumo skatinimas mokykloje

„Po vasaros atostogų milijonai moksleivių grįžta į mokyklas. Jie vėl pradeda siekti akademinių žinių ir dalyvauti popamokinėje veikloje. Tėvai, mokytojai, administratoriai ir patys mokiniai susitelkia mokslui tam, kad vaikai kuo geriau pasiruoštų ateities karjerai, gyvenimui. Tačiau jie neturėtų pamiršti kūno kultūros programos teikia naudą sveikatai bei fiziniam vystymuisi. Pažintinė informacija bei kūno fizinis lavinimas taip pat turi būti orientuoti į kiekvieno individo tobulėjimą“ (Research Digest, series 3. No. 7, 1999).

Psichomotorikos lavinimas gali būti svarbus asmenybės sveikatai ir gerai savijautai bei visai bendruomenei. Kūno kultūros užsiėmimai mokykloje turi svarbią asmeninę, socialinę ir ekonominę reikšmę. Dabartiniu metu vis didesnis dėmesys skiriamas protiniam lavinimui, 0 fizinis lavinimas lieka antraeilis, nors jie turėtų būti lavinami lygiagrečiai.

Įvairūs mokslininkai pabrėžė svarbią fizinio aktyvumo naudą žmogaus organizmui visuose amžiaus tarpsniuose. Visuomenės pastangos buvo sutelktos fizinio aktyvumo skatinimui kadangi fizinis aktyvumas kuo jaunesniame amžiuje sumažino riziką susirgti chroniško mis ligomis. Būtent mokykla ir yra ta organizacija, kuri turi užsiimti kūno kultūros lavinimu. Mažai abejonių, kad vaikai ir jaunimas gali išmokti ir išsiugdyti palankų gyvenimo būdo elgesį per aukštos kokybės kūno kultūros programas.

Nors šalies sveikatos ministerijos uždaviniai keliami kasdieninei kūno kultūrai visiems mokyklos vaikams, vis dėlto daugelis jaunuolių nėra įtraukti į bet kokią fizinio aktyvumo veiklą.

„Kai kurie autoriai siūlo mokykloms ir universitetams susipažinti su kasdiene, kokybiška fizine veikla kaip dalimi savo visapusiško išsilavinimo. Kiti mokslininkai neaktyvumą Amerikoje pavadino „didele epidemija“ ir konstatavo, kad buvo padaryta rimta klaida nereikalaujant fizinio aktyvumo. Dėl fizinio neaktyvumo kenčia visuomenė savo skausmais, fizinėmis kančiomis, 0 likusi visuomenės dalis moka pinigus už prarastą produktyvumą“ (Research Digest, series 3. No. 7, 1999).

Jie sukūrė vaikų fizinio aktyvumo modelį kuris pateikia vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijas. Šios rekomendacijos nurodo, kad sportuoti reikia nuo mažiausiai 60 minučių iki keleto valandų per dieną iki paauglystės periodo. Šios rekomendacijos pabrėžia, kad vaikų veikla šiuo
periodu yra labiau nenuosekli, nei tolygi. Fizinio aktyvumo skirtumai aiškiai matyti tarp vaikų ir suaugusiųjų. Todėl svarbu atsižvelgti į šiuos skirtumus tobulinant (vystant) fizinį aktyvumą jaunimui įvairiais amžiaus tarpsniais. Fizinio aktyvumo veiklos rekomendacijos vaikams aiškiai skiriasi nuo rekomendacijų paaugliams ir suaugusiesiems.

„JAV mokslininkai apibendrindami tarptautines fizinio aktyvumo rekomendacijas paaugliams pažymėjo, kad vidutiniškai ir energingesnei veiklai paaugliai turi skirti mažiausiai 20 minučių per dieną ir mažiausiai tris kartus per savaitę“ (Research Digest, series 3. No. 7, September 1999).

Kaip fizinis aktyvumas susijęs su jaunuolio fizine būkle? Research Digest (Series 3.

No. 7, 1999) leidinyje teigiama, kad biologinis paveldimumas įtakoja esminius fizinio aktyvumo elgsenos ir sveikatos būklės faktorius. Pagal turimas žinias, biologinis paveldimumas buvo siejamas su apytiksliai 29 % įprastinio fizinio aktyvumo, su 25 % širdies kvėpavimo, su 30 % raumenų ir su 25 % kūno riebalų normomis. Žinant paveldimumo reikšmę fiziniam aktyvumui ir sveikatos būklei daugelis iš šių variantų gali pagerinti sveikatą.

Ar kūno kultūros pamokos skatina jaunuolių fizinį aktyvumą? „Teigiama, kad fizinis aktyvumas kūno kultūros pamokose dažnai yra mažesnis nei 50 % . Tačiau jis įrodo, kad kokybiškos, nuolat besikeičiančios programos, kvalifikuoti kūno kultūros mokytojai gali įtakoti fizinį aktyvumą teigiama linkme“ (Research Digest, series 3. No. 7, 1999).

Ar laikas praleistas kūno kultūros pamokose sumažina kitų dalykų mokymąsi? Manoma kad egzistuoja du faktoriai lemiantys susidomėjimą kūno kultūros pamokomis:

Troškimas skirti daugiau laiko akademinėms žinioms, mažinant kūno kultūros pamokų skaičių. Esant finansinei krizei kūno kultūros pamoka yra išbraukiama viena iš pirmųjų mokomųjų dalykų.

Įrodymai teigia, kad laikas praleistas sportuojant nesumažina kitų dalykų mokymosi.

Jaunuoliai, kurie praleidžia mažiau laiko mokydamiesi kitų dalykų ir skirdami tą laiką reguliariam sportavimui, parodė tokius pat gerus rezultatus ar dar geresnius akademinėse pamokose, 0 sportuodami jie dar teikia naudos savo fiziniam vystymuisi.

Taigi tik visos visuomenės pastangomis – dirbdami kartu, galime įtakoti vaikų ir paauglių sveikatą, (gyvenimo kokybę. ateityje tikėdamiesi išauginti sveikus ir energingus žmones.

1.2. MOKSLEIVIŲ VEIKLOS MOTYVACIJA

Norint nukreipti vaiko veiklą link tikslo būtina susipažinti su motyvacijos teorijomis, žadinimo būdais.

„Žodis „motyvacija“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „morere“ – judinti, skatinti. Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio• žadinimas ir skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Motyvai – tai veiksmų skatuliai, lemiantys jų pobūdį ir kryptį. Jie visada yra susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu.

Motyvas – tai, kas atspindi žmogaus psichikoje vaizdo ar minties pavidalu ir nukreipia jo elgesį taip, kad būtų patenkintas tam tikras poreikis. Pavyzdžiui, jaučiantis troškulį mokinys galvoja apie sulčių stiklinę ir bėga jų nusipirkti. Pirmokas įsivaizduoja, kad jo geru pažymiu džiaugsis mama, ir dar atkakliau mokosi, stengiasi atlikti pamokas. Motyvacija apima žmogaus poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus, interesus ir polinkius, vertybes, pažiūras lr įsitikinimus“ (Butkienė, 1996). Anot G. Butkienės (1996) motyvacija perkelia mokinį iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda nukreipti viena linkme. Motyvacija padeda vaikui „ … orientuotis į tikslą, suvokti kiek laiko reikės tikslui pasiekti, pažadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos ugdymo si kokybei ir jos pasekmėms“ (Butkienė, 1996).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2770 žodžiai iš 8991 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.