Moksleivių vertybės
5 (100%) 1 vote

Moksleivių vertybės

TURINYS

I. Įvadas

II.Vertybių tyrimai Lietuvoje

III. Hipotezės

IV. Tyrimo planas

V. Tyrimo eiga

VI. Rezultatai

VII. Išvados

VIII. Literatūros sąrašas

Ačiū: darbo vadovui, matematikui Raimundui Vaitkevičiui už konsultacijas, o taip pat 29 ir 31 mokyklos direktoriams, leidusiems atlikti tyrimą jų mokyklose.

I. ĮVADAS

Žmogaus socialinio elgesio motyvai, jo reguliacija visais laikais domino tyrinėtojus praktiniu ir teoriniu požiūriu. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų. Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja asmens vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimas sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Pagal V.A. Jadovą, gyvenimo pozicija, interesų kryptingumas, vertybinė orientacija, socialinė nuostata, subjektyvus požiūris, dominuojanti motyvacija- visa tai yra sinonimai, apibūdinantys asmenybės dispozicijas [3,p.3]. Jos susiformuoja žmogaus socializacijos procese, internalizuojant socialinės aplinkos, šeimos ir visuomenines vertybes. Todėl vidinės internalizuotos vertybės (vertybinės orientacijos) tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga ir mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius- požiūrius, dispozicijas įtakojančias asmens elgesio kryptį. Logiška būtų manyti, kad asmens vertybinės orientacijos nėra chaotiškos, o sudaro sistemą. Žmogaus vertybinės orientacijos parodo, ką jis linkęs daryti su savo ribotu laiku ir energija.

Vertybė- tai abstraktus, bendras elgesio principas… standartas, pateisinant konkrečius veiksmus ir tikslus. Vertybes asmuo įsisavina socializacijos procese, sutapatina save su jomis emociškai- internalizuoja. Vertybės yra bendri elgesio standartai, kurie yra išreiškiami socialinėmis normomis. Individai, pripažįstantys tas pačias vertybes, dėl neapibrėžtos vertybių prigimties, gali nesutikti dėl konkrečių normų, įkūnijančių tas vertybes. Vertybių pavyzdžiai: teisingumas, laisvė, patriotizmas, romantiška meilė.

Vertybės lemia objektų ir elgesio pasirinkimą, todėl jų tyrinėjimas įtraukia ir nusistatymų, elgesio, tarpusavio sąveikos bei socialinės struktūros tyrimą.Vertybinė orientacija- yra vidinė asmens charakteristika, įtakojanti jo elgesį. Ta pati vertybė nebūtinai vienodai svarbi visiems grupės nariams. [9, p.455-457].

Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybėmis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas [11,p.260].

Socialinės vertybės iš prigimties gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį individas gali reaguoti, susidaryti požiūrį (orientaciją). Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, filosofines doktrinas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, o taip pat dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Tokį sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, nes į jį įeitų viskas, į ką galima susidaryti nuostatą ar požiūrį. Vertybės įvairiems asmenims yra ne vienodos svarbos, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybes nes bet kokios grupės individai susiduria su panašiais poreikiais ir panašiomis situacijomis [12,p.276].

Galima galvoti, kad Lietuvos valstybės pereinamuoju laikotarpiu kinta ir gyventojų vertybinės orientacijos. Daugelį Lietuvoje vykstančių socialinių reiškinių- kriminogeninę situaciją, priešiškus santykius tarp žmonių, konfliktus šeimoje, jaunimo problemas- bandoma paaiškinti buvusios socialistinės sistemos įtakotu tradicinių vertybinių orientacijų praradimu. Kyla klausimas, kokios gi visuomenės vertybės dabartiniu metu tampa žmogaus pripažintos asmeniškai, internalizuotos, ar jos įtakoja žmogaus elgseną vertybę atitinkančia kryptimi. Šiuos klausimus nusprendėme panagrinėti vyresniojo amžiaus moksleivių tarpe.

Šiuolaikinis gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, tuo pačiu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną besivystančią asmenybę. Paskutiniais dešimtmečiais įvyko labai žymūs pokyčiai visose socialinio gyvenimo sferose: sumažėjo šeimos įtaka( išaugo skyrybų, vis didėja dirbančių mamų skaičius); masinių informacijos priemonių vystymasis sumažino bendravimą šeimoje, skatina žmones orientuotis į naujas vertybes, keičia įprasto, tradicinio elgesio modelį, stiprėja įvairių sektų veikla. Padidėjęs mobilumas, nauji įspūdžiai gali sąlygoti vertybinių orientacijų formavimąsi. Masinių informacijos priemonių nušviečiami įvykiai (karai, konfliktai, riaušės…) formuoja taikos pasaulyje nerealumo įspūdį. JAV atliktas tyrimas parodė, kad kai kurių rūšių problemas vaikams mokykloje ar namuose sukelia tam tikros vertybės, arba tiksliau pasakius- prosocialių vertybių nebuvimas. Todėl vertybės turi būti įjungtos į vaikų elgesio problemų aiškinimą [10,p.4].
Todėl yra svarbu ištirti kokias vertybes pripažįsta moksleiviai ir kaip jos yra susijusios su tikruoju jų elgesiu.

II. VERTYBIŲ TYRIMAI LIETUVOJE

Siekiant susipažinti su visuomenėje egzistuojančiomis vertybėmis, jų vertinimu, pokyčiais yra būtina paanalizuoti anksčiau atliktus tyrimus.

1994 metų birželio mėnesį Baltijos Tyrimų kompanija, pagal G.Purvaneckienės projektą, atliko tyrimą, kuriame nagrinėta šeimos vieta tarp Lietuvos gyventojų vertybinių orientacijų. Moterų vertybinės orientacijos išsidėstė tokia hierarchija: Šeima, Darbas, Religija, Draugai, Laisvalaikis, Politika. Šeima yra svarbiausia visų amžiaus grupių moterims, antroje vietoje darbas. Draugai, pažįstami ir laisvalaikis svarbesni už darbą tik 15-19 metų moterims, o religija įgyja didesnę svarbą tik vyriausioms ir vyresnėms nei 60 metų moterims. Vyrų vertybinių orientacijų išsidėstymas: Šeima, Darbas, Draugai, Laisvalaikis, Religija, Politika. Šeimos ir darbo svarba beveik vienoda visose vyrų amžiaus grupėse. Darbas svarbiausias 30-39 metų vyrams, o šeima svarbiausia 50-59 metų amžiaus grupei. Politika nėra labai svarbi nė vienos amžiaus grupės vyrams, tuo labiau moterims. Labai svarbi politika tik dešimtadaliui vyriausių, daugiau kaip 60 metų vyrų. Autorė daro išvadą, kad tiek moterims, tiek vyrams svarbiausią vietą gyvenime užima šeima ir darbas [ 7, p.106-107].

Lietuvos vyrai, lyginant su moterimis dažniau yra linkę skirti pirmaeiliškumą geram uždarbiui- atitinkamai 54 ir 39 procentai, galimybei iškilti- 11 ir 4.5 procento. Moterims dažniau negu vyrams yra labai svarbu galimybė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai- atitinkamai 29 ir 15 procento, galimybei bendrauti su žmonėmis- 19 ir 14 procentų, galimybei padėti kitiems- 14 ir 9 procentų. Čia paminėtų vertybių svarbos eiliškumas tarp vyrų ir moterų yra labai panašus, tik mažiausias procentas vyrų yra linkęs padėti kitiems (9%), o mažiausias procentas moterų (4.5%) pabrėžia galimybę iškilti. [ 6,p.106-116].

1990-1993 metų Vilniaus Universiteto Sociologijos Laboratorija ir kompanija Baltijos Tyrimai savo tyrimus palyginimo su 1990 metų Europos vertybių tyrimais. Rezultatai matyti lentelėje, kurioje pateiktas vienas atsakymas, reiškiantis, kad vertinama veiklos rūšis yra “labai svarbi” (%).

1 lentelė

Veiklos rūšis

Lietuvos

Moterys Vyrai

1990 1992 1990 1992 D.Britanijos

Moterys Vyrai

1990 1990

Šeima 71 71 57 59 90 87

Darbas 42 47 41 48 39 59

Religija 20 20 9 11 21 11

Draugai, pažįstami 18 18 19 14 52 43

Laisvalaikis 15 18 18 19 38 50

Politika 13 4 12 9 9 11

Purvaneckienė G., Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos, Kn.:Moterys ir šeima, Lietuvos statistikos Departamentas Vilnius 1993, p.35

Lietuvoje yra daugiau moterų, nei vyrų kurioms labai svarbi šeima ir religija (religijos vertinimas Lietuvos ir D.Britanijos gyventojų tarpe beveik nesiskiria). Iš lentelės matyti, kad ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vyrams ir moterims šeima yra svarbiausia vertybė. D.Britanijos gyventojams svarbesni draugai, pažįstami ir laisvalaikis. Lentelėje pateiktų šešių vertybių svarba priklauso nuo respondentų išsilavinimo ir amžiaus. [ 8,p.35-36].

Vida Kanopienė šeimos pirmumą vertybių hierarchijoje Lietuvoje aiškina tradicijų tvirtumu ir darbo nuvertinimu sovietiniais laikais. Pažymėtina, kad G. Purvaneckienės tyrimuose Didžiosios Britanijos gyventojai taip pat teikia pirmaeiliškumą šeimai, o ne darbui, nors Anglijoje sovietinių laikų nebuvo. V.Kanopienė taip pat pažymi, kad svarbus, nepriklausomas (nuo amžiaus ar vedybinės padėties) faktorius, įtakojantis moterų vertybines orientacijas, yra išsilavinimo lygis: kuo jis aukštesnis -tuo labiau vertinamas profesinis darbas. Taip pat įdomi beveik vienoda nevedusių vyrų ir netekėjusių moterų vertybinė orientacija į profesinę karjerą ir šeimą: pabrėžiantys darbo vertybės svarbą- 24.8 ir 21.9 procentai; į šeimą- 25.6 ir 29.0 procentai. [ 4,p.78-79].

Gintautas Valickas ir Antanas Suslavičius ištyrė tiesioginių 1991metų Sausio 13-osios Vilniaus įvykių dalyvių vertybes (N=178). Buvo išskirti du vertybių kompleksai: socialiai orientuotos vertybės ( nepriklausomybė, laisvė, taika, Lietuva) ir individualiai orientuotos vertybės (šeima, sveikata, įdomus darbas, draugai, gerovė). Visi respondentai labiausiai vertino laisvę ( 2.06, max=3), toliau sekė įdomus darbas (2.03), nepriklausomybė (2.01), geri draugai (1.95), sveikata (1.77), šeima (1.64), taika (1.62), Lietuva (1.33), gerovė (1.08), Aš (0.66) ir vienintelis neigiamas įvertinimas- sąjunginė sutartis (-1.38). Panašu, kad sulaukus vyresnio amžiaus stiprėja nacionaliniai jausmai ir patriotizmas. Jaunimo iki 18 metų vertinimuose Lietuvai tenka septinta vieta, o 41 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų vertinimuose ši savoka užima ketvirtą vietą. Savokos “gerovė” atsiradimas priešpaskutinėje vietoje galėtų reikšti dvasinių vertybių dominavimą.

Taigi pateiktame vertybių saraše dominuoja tokios socialiai orientuotos vertybės kaip laisvė ir nepriklausomybė;
visai nedaug nuo jų atsilieka tokios individualiai orientuotos vertybės, kaip įdomus darbas ir geri draugai. [14,p.127-131].

1985 metais buvo išleista knyga apie jaunimo įsitraukimą į visuomeninius santykius, remiantis longitiudinio tyrimo duomenimis . G. Maniukaitės straipsnyje, jos tiriamoje vertybių skalėje nurodomi tokie vidurinių mokyklų, technikumų ir profesinių technikos mokyklų abiturientų vertybiniai prioritetai: darbas, mokymasis, bendravimas su draugais, šeima ir sportas. [ 5,p.52].

1972-1974 metais Pasaulinės Sveikatos Organizacijos vadovaujamoje programoje buvo tiriamos vidutinio amžiaus vyrų vertybės Kaune ir Roterdame [1,p.A20]. Aštuonios vertybės nustatytos pagal modifikuotą Rokeach [3, p.208] skalę pasiskirstė pagal eiliškumą nuo sveikatos pirmoje vietoje, šeimos gerovės antroje, materialinės gerovės trečioje vietoje iki paskutinės (aštuntos)-malonumai gyvenime. Toks pat vidutinio amžiaus vyrų vertybių profilis 1972-1974 metais buvo nustatytas ir Roterdame. Per 20 metų išgyvenusių vidutinio amžiaus vyrų (tų pačių žmonių) vertybių profilis Kaune iš esmės nepasikeitė.

Kauno miesto gyventojų tyrimuose atliktuose 1995 metais šių aštuonių vertybių profilis yra panašus į buvusį prieš 23 metus ( žr. lentelę 2). [2 ,p.3].2 lentelė Kauno gyventojų vertybinės orientacijos 1995 metais

Nr. Vertybės Suteikusiųjų pirmą vietą %

Vyrai Moterys

1. Sveikata (gera fizinė ir psichinė būklė) 44.9 49.9

2. Šeimos gerovė (rūpinimasis artimaisiais) 33.1 33.2

3. Materialinė gerovė ( materialiai aprūp.gyv.) 19.0 12.7

4. Pasitenkinimas, supratimas, kad esi naudingas žmonėms 5.1 4.6

5. Pilnas įspūdžių, aktyvus gyvenimas 2.8 2.8

6. Tikra draugystė (artimas bendradarbiavimas) 2.2 2.0

7. Visuomenės pripažinimas ( pagarba, autoritetas) 0.6 0.6

8. Malonumai (džiaugsmas, gausus pramogų gyvenimas) 0.3 0.

“Sveikas miestas” Kauno m. sveiko miesto projekto biuras 95 Ruduo-Žiema, p.3.

Įdomu pažymėti, kad Lietuvos gyventojų vertybinės orientacijos lyginant jas su kitų šalių (Didžiosios Britanijos, Olandijos) gyventojų vertybinėmis orientacijomis yra panašios.

Atlikta vertybinių orientacijų tyrimų Lietuvoje apžvalga patvirtino jog vertybinių orientacijų tyrimai nėra gausūs. Pasigendama žinių apie jaunų žmonių vertybines orientacijas dabartiniu metu.

Teorijoje vertybinės orientacijos yra siejamos su tam tikrais sprendimais bei juos atitinkančia elgsena, todėl moksleivių vertybinių orientacijų tyrimai gali padėti geriau suprasti jų visuomeninio elgesio motyvus. Atlikta tyrimų analizė patvirtino, kad taip pat svarbus pats tiriamų vertybių sarašas, nes rezultatus sunku palyginti, kai vieni tyrinėtojai nagrinėja vienokias, kiti- kitokias vertybes. Tebėra aktualus klausimas apie vertybinių orientacijų atitikimą tikrajam asmens elgesiui.

III. HIPOTEZĖS

1. Berniukų ir mergaičių tarpe dominuoja tokios pačios vertybinės orientacijos.

2. Berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų struktūra priklauso nuo lyties.

3. Skirtingose, pagal elgesį sudarytose moksleivių grupėse, dominuoja skirtingos vertybinės orientacijos, kuriomis galima paaiškinti vienokį ar kitokį jų elgesį.

IV. TYRIMO PLANAS

TIKSLAS Pagrindinis darbo tikslas- išsiaiškinti veresniųjų klasių moksleivių, berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų ypatumus ir nustatyti jų ryšį su elgsena.

UŽDAVINIAI

1. Nustatyti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (berniukų ir mergaičių) vertybinių orientacijų struktūrą.

2. Nustatyti berniukų ir mergaičių vyraujančias vertybines orientacijas ir jų skirtumus.

3. Nustatyti moksleivių vertybinių orientacijų priklausomybę nuo amžiaus

4. Nustatyti berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų skirtumus priklausomai nuo jų elgsenos.

5. Nustatyti berniukų ir mergaičių vertybinių orientacijų ypatumus moksleivių grupėse, sudarytose pagal užsiėmimą sportu, politika, tikėjimo dalykais.

Tyrimas bus atliekamas dviejose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, tirant visus 9-12 klasių moksleivius. Tyrimui iš anglų kalbos buvo išversta ir sudaryta 60 bendrųjų vertybių sarašas (į jį pateko visos Lietuvoje tirtos vertybės). 56 iš jų paimtos iš tarptautinio tyrimo, kaip pasikartojančios įvairiose kultūrose [13, 60-62], keturias- dorovę, blaivybę, tautiškumą, profesinį tobulumą prijungėme papildomai. Aštuonios šio sarašo vertybės buvo stilistiškai suredaguotos, kad atitiktų vertybes, kurios buvo tyrinėtos Kaune 1972-1974 ir 1995 metais pagal adaptuotą Rokeach metodą [3, p.208]. Apklausos lape paprašėme moksleivius įvertinti kiekvieną vertybę penkių balų sistema (“Jei ši vertybė yra Jums LABAI SVARBI, atitinka Jūsų gyvenimo principus parašykite langelyje skaičių 5; jei vertybė yra Jums SVARBI – rašykite 4; jei dar MAŽIAU SVARBI/VIDUTINIŠKAI – rašykite skaičių 3. Jei vertybė Jums NESVARBI – 2. Jei duotoji vertybė Jums VISIŠKAI NESVARBI, jei Jūs ja nesivadovaujate gyvenime parašykite skaičių 1). Aštuonias vertybes pagal Rokeach metodiką buvo pasiūlyta suranguoti pagal pirmaeiliškumą, priskiriant joms rangą nuo 1 iki 8. Kitą tyrimo metodikos dalį sudarė klausimų blokas, siekiant nustatyti kai kuriuos vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių
požiūrių, elgsenos, bei aplinkos sąlygų ypatumus. Daugiausiai klausimų buvo nukreipta narkotinių medžiagų (tabako, alkoholio ir kitų) vartojimo įvertinimui.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2139 žodžiai iš 6670 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.