Mokslininkai tyrė ir nustatė atomo sandara
5 (100%) 1 vote

Mokslininkai tyrė ir nustatė atomo sandara

Graikų ir romėnų filosofai ( Demokritas, Epikūras ) dar prieš mūsų erą iškėlė idėją, kad “tuščioje erdvėje” yra tik atomai. Atomų esąs didelis, bet baigtinis skaičius. Jų forma labai įvairi. Visi daiktai skiriąsi dėl to, kad skirtingas jų atomų skaičius ir tvarka. Vėliau tos idėjos buvo pamirštos.

Atomo sandarą vėl pradėta tirti tik XVII a. Atomai buvo laikomi nedalomomis kietomis dalelėmis. Jų dariniai sudarą įvairius kūnus, o judėjimas sąlygoja visus reiškinius, vykstančius medžiagoje.

Anglų fizikas ir matematikas Izaokas Niutonas ( 1643 – 1727 ), prizme išskaidęs baltos šviesos spindulį į įvairių spalvų spektrą, ir rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas ( 1711 – 1765 ), medžiagos savybes aiškinęs dalelių mechaniniu judėjimu, teigė, kad atomai galį jungtis į didesnes ir sudėtingesnes daleles, bet jie nepriskyrė atomui apibrėžtų fizikinių ir cheminių savybių.

Anglų fizikas ir chemikas Džonas Daltonas ( 1766 – 1844 ) – Londono karališkosios draugijos narys. Jis buvo vienas cheminės atomistikos pradininkų. 1803m., remdamasis atomistine medžiagos sandaros hipoteze, suformulavo ir chemine analize pagrindė kartotinių santykių dėsnį: jei 2 chem. elementai vienas su kitu sudaro kelis chem. junginius, tai vieno iš tų elementų masės kiekiai šiuose junginiuose santykiauja kaip paprasti skaičiai.

1808m. Dž. Daltonas atomą pradėjo nagrinėti kaip mažiausią cheminio elemento dalelę, kuri skiriasi nuo kitų elementų savo mase.

1814m. vokiečių fizikas Jozefas fon Fraunhoferis ( 1787 – 1826 ) pastebėjo šviesos spektre tamsias linijas, kurios, kaip buvo nustatyta vėliau, sutampa su elektros išlydžiu sužadinto vandenilio dujų spektro spalvotomis linijomis: šviesos, kurią skleidžia įkaitusios dujos arba kai kurių įkaitusių cheminių elementų garai, spektras susideda iš atskirų linijų ( diskretinis spektras ). Tai emisijos linijos, atsirandančios dėl atomų spinduliavimo. Vėliau Boro teorija susiejo vandenilio spektro linijų bangų ilgius su atomo elektrono energijos lygmenų pokyčiais.

Anglo fizikas Džozefas Džonas Tomsonas (1856 – 1940 ) – Lndono karališkosios draugijos narys, o 1915 – 20 – prezidentas, 1906 m. – nobelio premijos lauretas.

1897 m. jis atrado, kad atomai gali skleisti dar mažesnes neigiamas elektringąsias daleles, vėliau pavadintas elektronais. Paaiškėjo, kad atomas yra dalomas ir jam būdinga tam tikra vidinė sandara. Tomsono atradimas rodė, jog atomas turi turėti ir teigiamų elektringųjų dalelių.Tirdamas katodinių spindulių (elektronų) nuokrypį elektriniame ir magnetiniame lauke, išmatavo jo krūvio ir masės santykį.

1903 m. sukūrė naują atomo modelį. Pasiūlė atomą laikyti teigiamai elektringa sfera, kurioje įterpti maži (palyginti su pačiu atomu) neigiamai elektringi elektronai, panašiai kaip razinos bandelėje. Elektronai atome laikosi dėl to, kad teigiamai elektringo branduolio traukos jėgos atsveria jų tarpusavio stūmos jėgas.

Tomsono atomo modelis

Vokiečių fizikas Hansas Geigeris (1882 – 1945 ) 1908m. nustatė elektrono krūvį ( 1,6021917*10-19 C ). Su E. Rezerfordu išrado prietaisą pavienėms elektringosioms dalelėms skaičiuoti. 1928m. su V. Miuleriu patobulino šį prietaisą, Geigerio ir Miulerio skaitiklį, prietaisą alfa ir beta dalelėms, regimosios, ultravioletinės šviesos, rentgeno, gama kvantams, kosminiams bei radioaktyviesiems spinduliams registruoti ir tirti. 1911m. su Dž. Natoliu sudarė empirinę formulę, siejančią alfa skilimo konstantą su alfa dalelių sklidimo spinduliu – Geigerio ir Natolio dėsnį.

Anglų fizikas Ernestas Rezerfordas ( 1871 – 1937 ) – Londono karališkosios draugijos narys,1908m. Nobelio premijos lauretas, už nuopelnus mokslui gavęs lordo Nelsono titulą.

Svarbiausi jo darbai yra iš atomo branduolio teorijos ir radioaktyvumo.

Įrodė, jog, skylant radioaktyviosioms medžiagoms, spinduliuojamos alfa dalelės.

1911m., tirdamas alfa dalelių, einančių pro ploną medžiagos sluoksnį, sklaidymą, pastebėjo, kad dalis jų nukrypsta didesniais negu 900 kampais. Šio reiškinio negalėjo paaiškinti Dž. Tomsono atomo modelis; vientiso atomo el. laukas būtų per silpnas, kad galėtų atlenkti greitą ir palyginti masyvią alfa dalelę dideliu kampu. Tais pačiais metais sukūrė planetinį atomo modelį, tapatų Saulės sistemai, ir pavadino jį planetiniu modeliu: atomo centre esąs teigiamai elektringas branduolys, kurio masė beveik lygi viso atomo masei branduolio dalelė, turinti teigiamą krūvį, yra 1836 kartus sunkesnė už elektroną. Šią dalelę jis pavadino protonu. Protono krūvis lygus elektrono krūviui, tik yra teigiamas. Aplink branduolį judą elektronai, panašiai kap planetos aplink Saulę. Neutralaus atomo elektronų skaičius toks, kad jų bendras neigiamas krūvis kompensuoja teigiamą branduolio krūvį. Elektronai turį judėti apie branduolį, kitaip dėl traukos jėgų ant branduolio nukristų. Arti taškinio branduolio esąs labai stiprus elektrinis laukas. Paprasčiausias atomas – vandenilio – susideda iš vieno protono (branduolio) ir vieno elektrono, orbita judančio aplink jį. 1921m. iškėlė mintį, kad elementų atomų, išskyrus vandenilio, branduoliuose esama ne tik protonų, bet ir kitokių dalelių. Tai – neturinčios krūvio dalelės ( todėl vadinamos neutronais );
šios dalelės masė beveik lygi protono masei.

Vokiečių fizikas Nobelio premijos lauretas,daugelio mokslinių a-jų narys Maksas Bornas ( 1982 – 1970 ) su V. Heizenbergu ir P. Jordanu sukūrė kvantinių procesų matematinę teoriją – kvantinę ( matricų ) mechaniką ir jos statistinį traktavimą. Sukūrė atomo elektroninių sluoksnių skaičiavimo metodą, 1926m. – mikrodalelių susidurimų teorijos artutinį metodą, kuris buvo pavadintas jo vardu. 1927m. su R. Openhaimeriu sukūrė dviatomių molekulių teoriją.

Kvantinės teorijos pagrindus sukūrė Maksas Plankas 1900m., nagrinėdamas įkaitusio kūno šiluminį spinduliavimą. Jis įrodė, kad energija skleidžiama tik tam tikromis porcijomis kurios buvo pavadintos kvantais.

Nilsas Chendrikas Davidas Boras ( 1885 – 1962 ) – danų fizikas, vienas iš šiuolaikinių fizikos kūrėjų, kuris padėjo šiuolaikinės atomo teorijos atomo pagrindus.

1908 m. N. Boras baigė Kopenhagos universitetą. 1911 – 1912 m. Dirbo Kembridžo universitete, Dž. Tomsono vadovaujamas, ir Mančesterio universitete, E Rezerfordo vadovaujamas.1914 – 1916 m. dėstė matematinę fiziką Mančesteryje. Nuo 1916 m. N. Boras buvo Kopenhagos universiteto profesorius, o nuo 1920 m. – teorinės fizikos instituto Kopenhagos direktorius. Už planetinio atomo modelio teorijos sukūrimą N.Boras 1922 m. gavo Nobelio premiją. 1943 – 1945 m. Gyveno JAV, buvo vienas atominės bombos kūrėjų.1907 – 1910 tyrė skysčio srovių virpesius. Boras – įvairių pasaulio šalių daugelio Mokslų Akademijų garbės narys. Pagrindiniai Boro darbai skirti kvantinės teorijos raidai, molekulių, atomų ir atomų branduolių sandaros tyrinėjimui. Šios naujos krypties pradžia buvo trys jo straipsniai, paskelbti 1913- 1915m. Remdamasis energijos veikimo kvantų sąvokomis, kurias 1900m. įvedė vokiečių fizikas M. Plankas. Boras iškėlė drąsią hipotezę, kad atomo fizikai negalima taikyti klasikinės elektrodinamikos dėsnių. Boro sukurtoji kvantinė atomo teorija pagrindinius dėsningumus, pagal kuriuos atomai spinduliuoja ir absorbuoja energiją, suvedė į du kvantinius postulatus. Pagal pirmąjį postulatą, atomą charakterizuoja stacionarinės būsenos, kuriose elektronas nespinduliuoja. Antrasis postulatas sieja pradinės ir galinės atomo būsenos energijos vertės su atomo skleidžiamo arba absorbuojamo elektromagnetinio spinduliavimo dažniu. Boro teorija išaiškino periodinį Mendelejevo dėsnį. 1913m. Boras remdamasis M. Planko idėja apie energijos kvantavimą, sukūrė vandenilio atomo modelį (dabar vadinamą Rezerfordo ir Boro vardu).Tai buvo pirmasis kvantinis atomo modelis.Boro vandenilio teorija tiksliai apibrėžė spektro linijų bangų skaičių ir dažnį, atomo stabilumo sąlygas. 1940 – 50 m. Boras tyrė elementariųjų dalelių su medžiaga sąveiką.

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 1155 žodžiai iš 1862 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.