Mokslininkai tyrinėję radioaktyvumo reiškinį
5 (100%) 1 vote

Mokslininkai tyrinėję radioaktyvumo reiškinį

Radioaktyvumas

Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingo

atsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu.

1896 m. Prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis (Becquerel),

atlikdamas bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų

paveikė gerai supakuota fotografinę plokštelę. A. Bekerelis spėjo, kad

urano drusks savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius

nežinomus spindulius, kurie lengvai praeina pro neskaidrius kūnus.

Medžiagos savybė savaime skleisti tokius spindulius buvo pavadinta

radioaktyvumu (lot. Radio – spinduliuoju). Išbandes įvairius urano

cheminius junginius, A. Bekerelis nustatė, kadradioaktyvumas būdingas ne

junginiams, o cheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams.

Radioaktyvumo atradimas

Šių spindulių prigimtį pavyko išsiaiškinti atliekant tokį

bandymą. Švino gabale buvo išgręžtas siauras kanalas, o jo dugne padėtas

nedidelis gabalėlis radioaktyviosios medžiagos. Jos skleidžiami spinduliai

iš kanalo ėjo siauru pluoštu ir priešais kanalą pastatytoje fotografinėje

plokštelėje paliko tamsią dėmę. Praleistas tarp dviejų stipriai įelektrintų

plokščių, šis pluoštas suskildavo į tris pluoštelius ir palikdavo dėmes

trijose fotografinės plokštelės vietoje. Pagal šiuos pėdsakus buvo

nustatyta, kad elekrinis laukas tuos spindulius veikia nevienodai.

Magnetiniame lauke spindulių pluoštas taip pat suskildavo į

tris pluoštelius.

Minėtas bandymas parodė, kad spinduliai yra trejopi. Pagal

pirmąsias graikų abėcėlės raides jie buvo pavadinti α (alfa), β (beta), µ

(gama) spinduliais.

Atliktus detalesnius bandymus, paaiškėjo, kad:

• α spinduliai yra helio atomų branduoliai;

• β spinduliai – greitai skriejančių elektronų srautas;

• µ spinduliai – labai trumpos elektromagnetinės bangos.

Kadangi α spindulių krūvis teigiamas, tai tie spinduliai

nukrypdavo neigiamai įelektrintos plokštelės link, tuo tarpu neigiamą krūvį

turintys β spinduliai – teigiamai įelktrintos plokštės link. µ spindulių

sklidimo krypties laukas nepasikeisdavo.

Drauge buvo nustatyta, kad α ,β ir µ spinduliai prasiskverbia

pro įvairias medžiagas nevienodai. Pavizdžiui, α spinduliai praeina tik pro

popieriaus lapą ar 4 – 10 cm storio oro sluoksnį, β spinduliai – pro 4 – 5

mm storio aliuminio plokštelę, o µ spinduliai – net pro storą švino

plokštę. Taigi nuo α spindulių gali apsaugoti drabužiai, nuo β spindulų –

namų sienos, o nuo µ spindulių – tik storas švino ar kelių metrų storio

betonas.

Su radioaktyvumu susiję reiškiniai

Tyrinėjant radioaktyviąsias medžiagas, išryškėjo daug neįprastų

dalykų. Radioaktyviųjų elementų spindulivimo intensyvumas praktiškai

nepakisdavo ištisomis paromis, mėnesiais ir net metais. Jam nedarė jokios

įtakos nei šildymas, nei slėgio didinimas. Tai rodo, kad šis reiškinys yra

ypatingas virsmas.

Radioaktyvus preparatas ilgus metus nenutrūkstamai spinduliavo

energiją, taigi jis buvo truputį šiltesnis už aplinką. Iš kur gi imama ši

energija? Buvo spėjama, kad kinta patys atomai

Radioaktyvių spindulių stebėjimo prietaisai

Radioaktyviosios spinduliuotės sudedamosioms dalims stebėti buvo

sukurta nemažai įvairių prietaisų. Daugelio jų veikimas pagrįstas dalelių

ir gama spindulių juonizuojančiuoju bei fotocheminiu poveikiu.

Geigerio ir Miulerio skaitiklis. Šį 1928 m. Sukonstruotą

prietaisą sudaro metalinis plonomis sienelėmis ar iš vidaus metalizuotas

stiklinis vamzdelis (katodas). Jo viduje iš ilgai ašies ištemptas plonas

metalinis siūlas (anodas). Vamzdelis pripilditas vandenilio, helio, argono

ir kitų dujų. Tarp vamzdelio vidinio paviršiaus ir metalinio siūlo (t. Y.

Tarp katodo ir anodo) įjungiamas aukštosios įtampos srovė šaltinis stipriam

elektriniam laukui sukurti.

Į skaitiklį patekusi elektringoji dalelė, pavyzdžiui

elektronas, jonizuoja dujas – atplėšia nuo jonų atomų elektronus. Susidarę

teigiamieji jonai judakatodo link, o elektronai – anodo link. Taigi

atsiranda trumpalaikė elektros srovė, kuri sustiprinama ir perduodama i

specialų skaičiavimo įrenginį. Tokiu būdu galima tiksliai užregistruoti į

skaitiklį patenkančias daleles, kurios gali jonizuoti dujas.

Vilsono kamera. Anglų fizikas Čarlzas Vilsonas (Wilson; 1896 –

1959) 1912 m. Sukonstravo vadinamąją Vilsono kamerą – prietaisą

elektringųjų dalelių pedsakams stebėti ir fotografuoti.

Vilsono kamera – tai hermetiškai uždarytas indas, pripildytas

sočiųjų vandens ar alkoholio garų. Kameros tūrį galima keisti stūmokliu.

Stūmoklį staiga patraukus į dešinę, kameros tūris padidėja, o garų slėgis

ir temperatūra sumažėja. Garai atvėsta ir pasidaro persotintieji. Jeigu tuo

metu į kamera patenka elektringoji dalelė, tai ji jonizuoja
kameroje

esančių garų atomus (molekules). Susidarę jonai tampa kondencacijos

centrais, ir daleles kelyje atsiranda smulkių ruko lašelių ruožas – trekas

(angl. Track – pėdsakas, vėžė). Treką galima stebėti ir fotografuoti.

Dalelių pedsakai Vilsono kameroje teikia daugiau informacijos

negu skaitikliai. Pagal trekų pobūdį galima apskaičiuoti dalelių masę,

energiją, greitį ir kt.

Storasluoksnių fotoemulsijų metodas. Greitos elektringosios

dalelės, patekusiosį storą fotografinės emulsijos sluoksnį, išplėšia

elektronus iš atskirų emulsiją sudarančių atomų ir palieka paslėptą

pėdsaką. Ryškinant iš jo atkuriamas dalelės trekas. Iš treko ilgio ir

storio galima nustatyti dalelės masę bei energiją.

Žalingas radioaktyvumo poveikis gyvajam organizmui

Alfa, beta ir gama spindulius nuolat skleidžiamūsų

aplinka. Tačiau jų poveikis labai menkas, ir gyvieji organizmai yra prie jo

prisitaikę. Labai jautrius vidaus organus iš dalies saugo oda.

Vis dėl to kai atmosferoje bandomi branduoliniai

užtaisai, įvyksta avarijos atominėse elektrinėse, aplinkos radioaktyvumas

gali labai padidėti ir pakenkti žmonių sveikatai. Radioaktyviosios

medžiagos ypač pavojingos tada, kai patenka į organizmą su maistu ir oru.

Pavyzdžiui, po Černobylio atominės elektrinės avarijos į ganyklas galėjo

kai kur patekti radioaktyviųjų medžiagų. Tokią žolę ėdančių karvių pienas

labai kenksmingas. Negalima valgyti ir radioaktyviomis madžiagomis

užterštame miške surinktų grybų ar užterštame ežere sugautų žuvų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 893 žodžiai iš 2943 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.