Mokslo ir inovacijų ryšys bei svarba Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Mokslo ir inovacijų ryšys bei svarba Lietuvoje

Mokslo ir inovacijų ryšys bei svarba Lietuvoje

Studentė :

Dėstytojas :

Vilnius 20

Įvadas

Protinės žmogaus galios vystomos ir brandinamos tik tada, kai dirba smegenų funkcinė sistema, tai yra sugeba priimti informatyvius ( ir ne tik ) signalus, juos surūšiuoti, apdirbti ir įsisavinti. Taip auga protinės žmogaus galios potencialas .

Mano teigimu, proto galia būtina šiandieniniam, kasdieniniam ir ateities pasauliui. Patvirtinta ir tai, kad nacionaliniams tikslams pasiekti pirmiausia būtinos žinios ir gebėjimas jas pritaikyti. Pavyzdžiui – sukurti inovaciją. Tačiau vien sukūrimo ar išradimo nepakanka. Manau, vienas svarbiausių, aktualiausių veiksnių yra produktyvus inovacijos adaptavimas, tai yra realus, perspektyvus rezultatas. Tai pasiekti įmanoma maksimaliai sujungus į vieną sistemą proto galias ir žinias, įgyjamas per mokslo pasaulį. Taigi, inovacijos projektui gimti reikia proto galios; jos augimui reikalingos žinios, kurios įgyjamos pasitelkus mokslo sritį. Mokslo svarba yra neginčijamas klausimas, o mokslo padėties Lietuvoje, jo ryšio su inovacijomis nagrinėjimas – vienas svarbiausių šio darbo uždavinių.

Mano teigimu, kuriam tikrai daugelis pritartų, mokslo dėka perimamos ir perduodamos žinios, vykdomi įvairios paskirties tyrinėjimai, tobulinami seni ar išvedami nauji teiginiai, kuriuos grindžiant įgyvendinami inovatyvūs projektai, o moksliniai pasiekimai ir laimėjimai įgalina pasaulį žengti į priekį. Adaptyvus inovacijų taikymas įvairiose srityse kelia šalies ekonomikos lygį, suteikia galimybę pralenkti tas valstybes, ar netgi pasaulio regionus, kurie mažai arba visiškai neskiria mokslo sričiai dėmesio bei vieno svarbiausių komponentų – finansavimo. Manau, svarbus ir aktualus klausimas : ar pakankamai yra finansuojama ir remiama mokslo sistema Lietuvoje, ir ar to užtenka, kad funkcionuotų mokslinės laboratorijos, vykdomi moksliniai tyrimai, įgyvendinami moksliniai darbai, inovacijų idėjos ir t. t.

Bendras šio darbo tikslas : įžiurėti realią mokslo ir inovacijų ryšio padėtį Lietuvoje . Kokiame lygyje ji yra – ar esanti dėmesio centre ir ar pakankamai gerai suorganizuota, kad mokslo ir inovacijų ryšys, jam skiriama svarba, būtų rezultatas – šalies ekonomikos lygio kėlimas.

1. Žvilgsnis į praeitį : kaip problema vystėsi

1.1. Lietuvoje

Remdamasi istorijos šaltiniais, kartu išreikšdama savo nuomonę apibrėžtai pateikiu Lietuvos mokslo sistemos, inovacijų padėtį iki nepriklausomybės atgavimo.

Lietuvos praeitis mokslinėje srityje aprašoma kaip nesustingusi, tačiau ne konkrečiai nukreipta pačios šalies labui. Mat Lietuva iki Nepriklausomybės atgavimo buvo laikoma svetimų rankų, tad savosios rankos ir žinoma “protai” dirbo kitos šalies ( tuo metu Rusijos ) labui : gigantai fabrikai, techninė įranga ir visa industralizacija buvo privalomas kūrimas visiems, priklausiusiems TSRS. Visa mokslo sistema : nuo pradinio iki aukštojo mokslo, mokslinė sfera veikė, o ton rezultate buvo matomi perspektyvūs TSRS pasiekimai, laimėjimai. Visai mokslo sričiai buvo skiriamas pakankamas kiekis lėšų, kad ji ne tik funkcionuotų, bet ir produktyviai veiktų. Išskirtinai nei kitose Europos valstybėse tuometinėje Lietuvoje buvo steigiama, įkurta ir veikė plati įvairių mokslo institutų sistema. Iki 1990 metų Lietuvos mokslininkai kartu su pramonės įmonėse dirbančiais specialistais sukūrė ir įdiegė nemažai patentų inovacinių technologijų. Platesni tyrinėjimai, didesnis dėmesys buvo sutelkti tokiose srityse kaip karinės įrangos pramonė, atliekami tyrimai susiję su kosmine erdve, daug darbo skirta elektrochemijos, fizikos srityse. Būtent jose buvo siekiama inovacijų, technikos laimėjimų.

Išsilavinimo gavimo stoka lietuviai negalėjo skųstis : buvo galimybių studijuoti Peterburgo, Maskvos ir kituose universitetuose – aukštojo mokslo įstaigose, atlikti praktiką, dirbti įvairiose mokslinėse laboratorijose, tačiau žinios ir išsilavinimas buvo atiduodami ne savai šaliai, o Rusijai ( tuometinei TSRS ) , tai yra vyko “protų nutekėjimas” į Artimuosius Rytus.

O per dešimt nepriklausomybės metų įvyko daug gera : atsivėrė sienos, žmonės tapo laisvi, demokratiški. Lietuvos mokslininkai gali važiuoti dirbti, semtis patirties, mokytis kur tik nori, dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose.

O kaip vertinamas visas nueitas XX-as amžius”?

Į šį klausimą atsako Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka:

“Manyčiau, jog tiems, kurie gali palydėti vieną amžių ir pasitikti kitą, labai pasisekė : daug ką matė ir dar daug ką pamatys. Na, o atsisveikinant su XX- uoju, reikia pasakyti, jog tai atradimų amžius, kurių buvo padaryta, ko gero, tiek, kiek per visą ankstesnę mokslo istoriją. Kaip biochemikas ypač džiaugiuosi XX-tame amžiuje padarytais atradimais moderniosios biologijos, molekulinės genetikos – srityje. Jų dėka atsirado moderni pramonės šaka biotechnologija, be kurios šiandien jau sunku įsivaizduoti ne tik vaistų pramonę, bet ir žemės ūkį”[ 2 ] .

Mano nuomone, spartus žingsnis pirmyn leido ir leis greičiau pasiekti tikslą. Tačiau nebūtina žengti taip greitai;
juk šiandienos milžiniškame informacijos, žinių sraute galima ir pasiklysti, o ką jau kalbėti apie turimos ir gaunamos informacijos apdorojimą ir pritaikymą tobulinant senesnę, ar kuriant, išrandant naują inovaciją. Greitumas – tai ne produktyvumas. Būtina įsigilinti į gaunamas žinias, kuo tiksliau ir taikliau jas panaudoti. Jei praeityje dėl neturėjimo ar trūkumo žmogus naujovę taikė konvėjariniu būdu, kad kuo greičiau palengvintų savo kasdienybę, šiandien reikia dirbti teisingai, lėčiau, tai yra apgalvojant kiekvieną žingsnį, tačiau rezultate gauti efektyvų, tobulą produktą. Toks produktas svarbus kiekvienai, tuo tarpu ir Lietuvos, valstybei. O kad būtų pasiektas “tobulas produktas”, visų pirma valstybė turi įnešti nemažai pastangų tiek mokslo augime, plėtime bei rėmime, tiek inovacijai skirtos aplinkos kūrime.

1.2. Užsienio inovacijų padėtis praeityje

Jau atgyvenęs tiesinės inovacinės sistemos modelis įsivaizduojamas kaip nuoseklus naujų procesų ir produktų atsiradimo kelias, žingsnis po žigsnio nuo fundamentalaus mokslo į rinką;Toks mokslinio vyravimo transformavimas į vyravimą rinkoje buvo efektyvus tik Antrojo pasaulinio karo metais. Sovietų Sąjungos planinė ekonomika buvo ne kas kita, kaip nesėkmingas bandymas taikos sąlygomis taikyti šį karo metu pasiteisinusį inovacinės sistemos modelį. Pažymėtina, kad kurdamos ir diegdamos naujas technologijas, ES valstybės, kuriose žymu šitokio suvokimo elementų, vis labiau atsilieka nuo pagrindinių konkurentų – JAV ir Japonijos. Siekdamos sumažinti tą atsilikimą, bemaž visos ES valstybės įgyvendina aukščiausio vyriausybinio lygio ilgalaikes ir kryptingas inovacijas [ 1 ] .

2. Šiuolaikinė situacija

2.1. Žvilgsnis į užsienio areną

Kai kurios, ypč dinamiškai pastaruoju metu besivystančios šalys jau seniai pagrindiniu plėtros principu laiko mokslą+technologijas+pažangą/plėtrą. Pavyzdžiui :

“Airijos vyriausybė 1996 metais priimtoje strategijoje ne tik deklaruojama, kad mokslas,technologijos ir inovacijos yra greitkelis į ekonominę plėtrą, bet ir nuosekliai vykdoma tokios plėtros politika, kurios dėka šalis pagal BVP metinį prieaugį yra tarp pirmaujančių Europos šalių.

Kitas panašus pavyzdys – Suomija, 1996 metais pasiskelbusi, kad esanti “žiniomis grįsta visuomenė”. Sistema jos mokslo ir technologijų parkų bei kompetencijos centrų padėjo ekonomikai pasiekti dinamiškiausiai besivystančių šalių lygį. Net 1995 metų ekonominė krizė nesutrikdė investicijų į mokslą+technologijas+pažangą. Atvirkščiai, krizės metu padarytas galutinis politikos posūkis į mokslo+technologijų plėtrą. Tai netruko atsipirkti : Suomijos eksportas nuolat didėja, o aukštųjų technologijų dalis sudaro daugiau nei 30 procentų eksporto.

Panašių pavyzdžių pateikiama iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Taivanio, nyderlandų ir daugelio kitų šalių politikos.

Lietuvai ypač siektini nedidelių, ypatingų išteklių neturinčių, bet sėkmingai ekonomiškai besivystančių šalių ( Airijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Taivano ) politikos pavyzdžiai. Manyčiau sėkmingo ekonominio stabilumo ir žengimo pirmyn varomoji jėga yra tikslus per mokslą įgyjamų žinių taikymas inovaciniame kontekste; inovatyvių technologijų adaptavimas ūkio, pramonės ir kitose srityse.

Jei valstybė užsibrėžia pasiekti tikslą ( kaip, kad minėtos valstybės: Airija, Suomija, siekiančios pačios valstybės ekonominės plėtros per mokslą, technologijas, jų pažangą ) – tai ji privalo ne tik sukurti tam tikslui skirtą projektą, bet jį ir įgyvendinti, sutelkiant maksimalias įmanomas lėšas, parenkant produktyvią darbo jėgą. Jei žengiama per mokslą – reikia žiūrėti, ar pakankamaai tobula ir stabili jo sistema, jei ne – tai ją koreguoti; antras žingsnis – inovatyvios technologijos – ar užtenka lėšų, idėjų žinių, mokslinės patirties jų kūrimui. Ir žinoma, nei viena valstybė siekianti ekonominės plėtros, aukštesnio jos lygio per mokslą, inovacijas, negali pamiršti , jog mokslą ir inovacijas turi sieti bendras ryšys, tai yra , siekiant inovatyvaus sukūrimo, atsižvelgti į tai, ar žinios, informacija nėra pasenusios; galbūt ir žinias reikia keisti kitomis – inovatyvesnėmis, nes mokslas pažengęs kur kas toliau.

2.2. Šiuolaikinė situacija Lietuvos mokslo ir inovacijų arenoje

Nacionaliniams tikslams pasiekti pirmiausia būtinos žinios, o žinios yra įgyjamos per mokslą. Neužtenka įgyti, turėti žinias. Reikia jas taikyti kūryboje, kurios rezultatas – inovacija. Pavyzdžiui, naujų technologijų taikymas pramonėje, ūkio sferoje – teisingas žingsnis link efektyvios produktyviai funkcionuojančios ekonomikos.

Inovatyvių technologijų pažanga ir jų poveikis ekonomikai visuomet domino Kauno technologijos universiteto mokslininkus. Jų grupės išleistoje “ Mokslo ir technologijų Baltojoje knygoje” aprašomas stulbinantis technologijų pažangos poveikis ekonomikos augimui : “Akivaizdžiausiai besireiškianti skaitmeninė revoliucija esmingai keičia ne tik gamybos ir valdymo technologijas, bet ir žmonių gyvenimo būdą, bendravimą ir darbą. Komunikacijų technologijos iš esmės keičia valdymą valstybėje ir visuomenėje, įskaitant vyriausybės paslaugų teikimą, administracinius procesus, demokratinių institucijų
pobūdį, privataus sektoriaus vaidmenį, santykius tarp piliečių ir valstybės, taip pat valdymą informacijos tinklais apipintoje ekonomikoje”[ 3 ] .

Taigi, akivaizdu kad žinios, mokslas, inovacija ( orientuota į tam tikrą sritį ) yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir vienas kitą įtakoja arba veikia, tai yra sudaro bendrą sistemą.

2.2.1. Informacijos srautas+žinios+mokslas šiandien Lietuvoje

Dvidešimt pirmas amžius į mus prabyla kodiniais žodžiais – globalizacija, informacija, žinių visuomenė.

Dabartinis laikotarpis yra labai greitai pasaulyje vykstančių permainų metas, į kurį Lietuva pateko nesitikėdama, kad bus tiek daug sudėtingų problemų. Dar 1991 metais visiems buvo aišku, kad mūsų šalis pasuko į kitą ekonominę sistemą, todėl sunkumai neišvengiami.Tačiau mažai kas tuomet numatė tokio masto globalizaciją ir tokią sparčią informacijos technologijų raidą. Informacija šiandien akimirksniu gali būti pasiųsta į tolimiausią žemės kampelį, akimirksniu ten gali būti perkeltas finansinis kapitalas ir net gamyba. Taigi pasaulio ekonomikoje vis svarbesniu faktoriumi tampa intelektas. Todėl kartais sakoma, kad netrukus intelektinis kapitalas taps vertingesnis už finansinį. Ar esame tam pasirengę? Lietuva nėra jokia ypatinga šalis. Su šia problema susiduria visos pasaulio šalys, kurioms lemta gyventi ne iš savo žemės turtų, o iš darbo. Darbo, kuris gali konkuruoti pasaulyje, kai jį dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Ir dar viena būtina sąlyga : dirbančiųjų žinios turi būti nuolat atnaujinamos, nes pasaulio ekonomika ir technologijos vystosi labai sparčiai, žinios nepaprastai greitai kinta. Todėl daugelyje šalių aukštasis mokslas tampa masinis, nuolat atsinaujinantis naujausiomis mokslo, technologijų žiniomis.

Lietuvos jaunimas ima suvokti išsilavinimo vertę. Tačiau šiandieninės globalizacijos akivaizdoje mūsų šalies absolventas turi įgyti tokių žinių ir įgūdžių, kad jis galėtų dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Reikia sugebėti mokslą, žinias gauti kaip galima pigiau. Tam reikia išmanančių specialistų. Moksliniai tyrimai pirmiausia reikalingi aukštojo mokslo kokybei garantuoti. Daugelio atvejų, ypač gamtos, technikos mokslose, būna svarbios ne tik konkrečios pačių mokslininkų sukurtos mokslo žinios, kiek tai, kaip jas kuriant įsijungiama į pasaulio mokslą, ir kokios sudaromos sąlygos šioms žinioms iš kitur ateiti į mūsų šalį , būti čia joms suprastoms ir, jei reikia, panaudotoms. Mokslas veikia kaip tam tikras saugiklis, leidžiantis suvokti, kiek svarbios ir reikšmingos iš svetur ateinančios žinios, techninės naujovės.

Daugelio šiandien klestinčių šalių patirtis rodo, kad jų suklestėjimą lėmė nemenkos investicijos į aukštąjį mokslą ir būtinus mokslinius tyrimus deramam jo lygiui palaikyti. Čia išties negailima lėšų mokslo infrastuktūrai, būtiniems valstybės ir visuomenės gyvenimo moksliniams tyrimams. Antra vertus, šiandien skurstančios šalys, pavyzdžiui, Turkija, Indija ir kt., savo universitetams ir mokslui taip pat nešykštėti lėšų, nes suvokia, kad tik per mokslą, žinias šalis gali suklestėti. Kad ir kaip sunkiai besiverstume šiandien, reikia investuoti į žmones. Turtingos šalys intelektinį kapitalą gaali pirkti, o neturtingos turi jį kurti pačios. Mūsų šalis kai kuriose srityse sugeba parengti išties aukštos kvalifikacijos specialistų, mokslininkų, sėkmingai konkuruojančių ir randančių darbą pagal profesiją tarptautinėje darbo rinkoje.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Kęstutis Makariūnas teigia, kad kai kuriose srityse sugebame parengti puikius specialistus. Vadinasi, mes ten ir turime puikų universitetinį mokslą. Tačiau šiandien susirūpinimą kelia žemas mokslo kai kuriuose universitetuose lygis. Norima jį sustiprinti reformuojant kai kuriuos valstybinius mokslo institutus.

Klausimas prof. K. Makariūnui : “ Koks jūsų požiūris į valstybinių mokslo institutų struktūrinę reformą?

Lietuvos Vyriausybės veiklos priemonių plane iškeltas tikslas – veiksmingiau naudoti mokslo potencialą valstybės poreikiams tenkinti – yra ir Lietuvos mokslo tarybos valstybės institucijoms teiktų siūlymų bei rekomendacijų tikslas. Jam pasiekti būtinų priemonių pasiūlyta dar 1997 metais parengtose “Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtotės strateginėse nuostatuose”. Šių priemonių sąrašas papildytas naujoje šio dokumento redakcijoje, parengtoje 1999 metų pabaigoje. Deja, į šių dokumentų nuostatas, suformuluotas sutarus įvairių mokslo krypčių mokslinių organizacijų atstovams, mažai kreipta dėmesio. Reformų principas, kritejijai buvo kuriami iš naujo, tarsi tuščioje vietoje, sprendimus priimant autokratiškai. Nepadaryti net tokie sprendimai, kurių racionalumas atrodė akivaizdus.

Lietuvos mokslo tarybos nuomonė apie Mokslo ir studijų parengtą projektą “Būtini veiksmai siekiant efektyvinti šalies mokslo bei pedagoginio potencialo panaudojimą šalies poreikiams tenkinti” ir pirmuosius jo įgyvendinimo žingsnius yra pareikšta jos 2001 m.sausio 29 d. Nutarimu, kuriame nurodoma, kad siūlomas institutų pergrupavimas remiantis vien “stiprumo” ar “silpnumo” ( moksle ar komerciniuose santykiuose su privačiais ūkio subjektais) požymiais, neįvertinus jų vykdomų darbų svarbos valstybei,
nesprendžia mokslo sistemos veiksmingumo didinimo uždavinių ir gali skatinti tolesnį valstybei svarbių mokslinių tyrimų krypčių nykimą. Tačiau reforma jau reikalinga vien todėl, kad kiekviena mokslo instotucija naujoje sistemoje užimtų jai deramą vietą, atitinkančią institucijos pagrindinę paskirtį valstybėje. Ji neatidėliotina, tačiau turi būti daroma labai atsakingai, nes siejasi su sunkiausiai ir ilgiausiai kuriama kuriama valstybės aukščiausios kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių dalimi. Kiekvienos institucijos reforma gali būti daroma tik matant ir pagrindžiant teigiamą rezultatą ir esant reikiamai teisiniai bazei. Reforma turi būti kompleksinė, apimti ne tik mokslo institutus, bet ir universitetus, kur akivaizdžiai reformuotinų dalykų yra gal net daugiau. Atnaujinant Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisykles, ypatingą dėmesį reikia skirti interesų konfliktų galimybę mažinančiam vertinimo viešumui, kriterijų įvairiapusiškumui ir priemonėms, kurios skatintų silpnesnių institutų veiklos gerėjimą, jeigu jų sprendžiamos problemos yra svarbios Lietuvos ūkiui, kultūrai ir socialinei plėtrai. Kaip galima greičiau priėmus Mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją, tikslinga parengti mokslą ir technologinę plėtrą reglamentuojančio įstatymo projektą.

Natūralu, kad keičiantis gyvenimui, keičiasi ir tyrimų kryptys, ir mokslo institucijos. Tačiau teigiamiems pokyčiams paprastai reikia papildomų resursų ir investicijų. Lietuvoje jų nėra. Ne tik mokslui.

Lietuvos mokslo tiesioginė įtaka perėjusios ar pereinančios į kitų savininkų rankas pramonės konkurencingumui išties menka, nors, ko gero, daug didesnė negu rodo statistikos duomenys. Kaip ją didinti – atskira problema.Tačiau didžioji mokslo, kurio pirminė paskirtis yra kurti ne materialias, o intelektualias vertybes, naudos dalis paprastai sklinda difuziškai, pasireiškia sukuriant terpę, sugebančią priimti pasaulio mokslo pasiekimus. Mokslas duoda naudą, kada juo mokamai naudojamasi”[ 4 ] .

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2517 žodžiai iš 8240 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.