Mokykla 1918-1940 metais
5 (100%) 1 vote

Mokykla 1918-1940 metais

TURINYS

1. Turinys ………………………………………………………………..2

2. Įžanga…………………………………………………………………..3

3. Pradinis mokymas………………………………………………….4

4. Vidurinis mokymas………………………………………………..6

5. Klaipėdos ir Vilniaus krašto mokyklos……………………..9

6. Mokytojų pradinei ir vidurinei mokyklai ruošimas…..10

7. Lietuvos aukštosios mokyklos……………………………….11

8. Išvados……………………………………………………………….12

9. Darbo refleksija…………………………………………………..13

10. Literatūra……………………………………………………………14

ĮŽANGA

Jau nuo pat vaikystės girdėjau pasakojimus apie mokyklą nepriklausomos Lietuvos metais. Mano senelis buvo tų laikų pradžios mokyklos mokytojas. Daug pasakojimų išliko mano dar vaikiškoje galvoje. Dabar, kai jau pati esu mokytoja, norėjosi giliau paanalizuoti šio laikotarpio švietimą Lietuvoje.

Mano darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvos mokyklos 1918 – 1940m. raidos bruožus . Norint analizuoti Lietuvos švietimą nepriklausomybės metais, pirmiausia reikia trumpai atsigręžti į praeitį ir susipažinti su tuo palikimu, kurį paveldėjome iš senesnių laikų. Pasak P.Papečkio, valdant Lietuvą svetimiems nerūpėjo tautos auklėjimas. Rusai sparčiai uždarinėjo senąsias parapines ir dvarų mokyklas. Jų vietoje buvo steigiamos rusiškos, skirtos rusinimo ir pravoslavinimo. Dar daugiau tautos švietimą suvaržė spaudos draudimas. Kilus I pasauliniam karui, pradinės mokyklos užsidarė, o vidurinės evakavosi. Vokiečių okupacijos metu lietuvių privačia iniciatyva buvo įsisteigusios 8 gimnazijos ir 11 progimnazijų. Tiek rusams, tiek vokiečiams, valdžiausiems mūsų šalį, mažai rūpėjo švietimas. Dėl to reta mokykla turėjo savas tinkamas patalpas, mokymo priemonių ir kitokių reikmenų. Tokį palikimą rado besikurianti valstybė. (Lietuva 1918 – 1938, 1990, p.267) .

Nagrinėjant šią temą aš susipažinau su P.Papečkio, J.Rainio, S.Šalkausko, K.Dineikos straipsniais V.Kemežio knygoje „Lietuva 1918 – 1938“. Šį problema nagrinėjama T.Bukauskienės

„ Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918-1940m.“, Bielskio J. „ Lietuvos mokyklai – 600 metų.“ , Lukšienės M. „Šįmet minime Lietuvos mokyklos 600 metų sukaktį.“ ,Bukauskienės T. „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918-1940m“.knygoje. Teko pavartyti ir Mažąją Lietuviškąją Tarybinę Enciklopediją (1971) Vilnius „Mintis“.

Skaitydama šią literatūrą aš nutariau detaliau išanalizuoti Lietuvos mokyklos 1918 – 1940m. raidos bruožus ir spręsiu tokius uždavinius:

• Pradinis mokymas Lietuvoje 1918 – 1940m.

• Vidurinis mokymas Lietuvoje 1918 – 1940m.

• Klaipėdos ir Vilniaus krašto mokyklų specifika

• Mokytojų pradinei ir vidurinei mokyklai ruošimas.

• Lietuvos aukštosios mokyklos 1918 – 1940m

PRADINIS MOKYMAS

1918m. vasario 16d. Lietuvoje susikūrė nepriklausoma valstybė. Susikūrusi Lietuvos vyriausybė rado krašte veikiančias mokyklas, bet nebuvo jokios jų organizacijos. Sąlygos švietimui buvo labai nepalankios. Bet ir tokiomis sąlygomis Lietuvos Respublikos vyriausybė ėmėsi tvarkyti švietimo reikalus.

1918m. lapkričio 11d. buvo sudarytas pirmasis ministrų kabinetas, įsteigta ir pirmoji Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Pagrindinis jos rūpestis buvo organizuoti pradžios ir vidurines mokyklas. Tuometinis Švietimo Ministerijos valdytojas Jonas Yčas per spaudą kreipėsi į žinomus asmenis, kviesdamas juos būti Švietimo Ministerijos įgaliotiniais.(Lietuva 1918 – 1938,1990,p.270)

1918m. Kalėdų atostogų metu Vilniuje buvo sukviesta Švietimo Ministerijos įgaliotinių ir mokytojų atstovų konferencija. Šį konferencija padarė eilę nutarimų mokyklų programų ir administravimo klausimais.

Antra panaši konferencija buvo sušaukta 1919m. balandžio mėnesį Kaune. Šios konferencijos nutarimai mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnės, tik aiškiau buvo nustatytas mokyklų tipas ir jų laikymo principas. Buvo nutarta Švietimo Ministerijai- mokėti mokytojams algą, o savivaldybėms- aprūpinti visus mokyklų ūkio reikalus. Buvo nuspręsta, kad mokykla Lietuvoje turi būti trijų pakopų: keturių metų pradinė mokykla (nuo 7 iki 11 metų), keturių metų vidurinė (nuo 11 iki 15 metų), trejų metų aukštesnioji (nuo 15 iki 18 metų). Buvo reikalauta, kad pirmoje ir antroje pakopoje mokymas būtų visuotinis, privalomas ir nemokamas. Šių abiejų konferencijų nutarimai sudarė mokyklų organizavimo pagrindą. (Lietuva 1918 – 1938, 1990, p.270) .

Pagal šį įstatymą Lietuvoje buvo kuriama ketverių metų pradinė mokykla, kurios lankymas privalomas abiejų lyčių 7-14 metų amžiaus vaikams. Kadangi mokyklų tinklas buvo nepakankamas, tai priverstinis mokyklos lankymas skelbiamas ne iš karto visoje Lietuvoje, o dalimis. Mokytojus skiria apskričių švietimo ir kultūros komisijos. Mokytojų darbo priežiūrą vykdo Švietimo Ministerijos skiriamas apskrities mokyklų inspektorius. Vadovaujantis šiuo įstatymu mokyklų gyvenimas buvo tvarkomas iki 1925m. Tais pačiais metais buvo sudarytos ir patvirtintos mokyklų
programos. (Lietuva 1918 – 1938, 1990, p.272).

Įstatymas nurodė, kad viena mokykla skiriama 500 gyventojų, bet praktikoje mokyklų tinklas dar ilgai buvo retesnis (Lietuvos mokykla 1918 – 1940 m. 1996, p.113). Atsiranda daugiakomplektės mokyklos, kuriose dirba po kelis mokytojus vienoje vietoje. Gyventojų skaičius vienam mokytojui nuolat mažėja ir iki 1931m. pasiekia įstatymo deklaruotąją normą. Todėl privalomas mokymas pradėtas vykdyti nuo 1928m., ir visoje Lietuvoje įvedamas 1930m. Šešių skyrių pradžios mokyklos pradėtos steigti 1933m.Tokių mokyklų būta ir anksčiau tik jose buvo sustiprinti gamtos ir žemės ūkio dalykai.

1936m. buvo išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas, kuris aiškiau pabrėžia pradžios mokyklos tikslą, jį šitaip nusakydamas: „Pradžios mokyklų tikslas yra teikti Lietuvos jaunimui pradžios mokslo žinių, ugdyti jo dvasios bei kūno pajėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis“. Pradžios mokykloje buvo einami šie dalykai:

1. Tikyba,

2. Lietuvių kalba,

3. Skaičiavimas,

4. Tėvynės pažinimas,

5. Istorija,

6. Geografija,

7. Gamta,

8. Dailės dalykai,

9. Rankų darbai,

10. Muzika ir dainavimas,

11. Kūno kultūra.

Naujai parengtose pradžios mokyklų programose ypatingai akcentuojamas savojo krašto pažinimas ir tautinis auklėjimas, į kurį anksčiau nebuvo pakankamai atsižvelgta (Lietuvos mokykla 1918 – 1940 m. 1996, p.114). Kartu su patriotiniu auklėjimu daug dėmesio buvo skiriama etiniams principams ir humaniškumo auklėjimui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 864 žodžiai iš 2788 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.