Mokykla pradinis ugdymas
5 (100%) 1 vote

Mokykla pradinis ugdymas

Mokykla pradinis ugdymas

rių institucijų veiklų, todėl greičiau pasirengia visuomeninei veiklai. Šių vaikų socialinį aktyvumą nuolat palaiko tėvai, todėl jie patenka j „remiamos“ nepriklausomybės laukėj. Aukštesniojo ir vidutiniojo sluoksnių vaikams nuo pat mažens diegiamas sėkmingos karjeros troškimas. Vadinasi, šie vaikai jau pradinėje mokykloje stengsis išnaudoti savo galimybes sociali/.uotis ir adaptuotis.

Vaikams iš žemesnių socialinių sluoksnių, stokojau tiems patirties (bendravimo etiketo), dažnai biidinga tam likta izoliacija, nepakankamai tvirti ryšiai su aplinka, pačiu savimi it su grupės nariais.

Mokykloje žemesnių socialinių ekonominių sluoksnių vaikai dažnai priskiriami socialinės ri/ikos grupėms. Norint morali/.iioli jų socialine sąveiką, reikia kurti so cialincs-kulturincs programas. ‘Ilk taip galima išveng ti vaiko socialinio tapsmo netolygumų, konfliktiškų situacijų bendraujant su kitais vaikais ir su pedagogu.

Daugelyje Ivuiopos šalių, ypač Vokietijoje, tos programos pradedamos vykdyti dar vaikų darželiuose, nes būtent ten koreguojami vaiko socializacijos trūkumai. Siekiama jau ankstyvoje vaikystėje kompensuoti vaikų soeialinės-kullūrinės patirties stygių, visiems vaikams suteikti vienodas galimybes socialinei padėčiai jgyli.

VIENO ATVEJO ANALIZĖ

Kaip veikia vieni kitus vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių mūsų mokyklose?

Klaipėdos universiteto Vaikystės pedagogikos katedros iniciatyva buvo atlikta vieno atvejo anali/ė: tyrimui pasirinkta kaimo lipo vidutinės bendrojo lavinimo mokyklos IV klasė. Tirtas 21 mokinys ir mokytoja. Atlikta 70 stebėjimų. Stebėta mokyklos klasė laisvu nuo užsiėmimų metu (3 pci traukos tarp pamokų per diena). Stebint siekta nustnlyli sąveikos tipus klasės aplinkoje: įvairių socialinių .sluoksnių vaikų tarpusavio si|veiki| laisvoje nuo užsiėmimų aplinkoje (pei pertraukas) Ir pedagogo s;|vcik<| su įvairių socialinių sluoksnių vaikais, ‘lytimas truko vieni) mėnesį (I(‘(‘H m. lapkričio mėnuo).

Skirtingų socialinių sluoksnių valkai Šioje klasėje pasiskirstė taip: aukštesnio socialinio sluoksnio 5 vai kai (24 proc.), vidutinio socialinio sluoksnio ^ (42 proc.) žemesnio socialinio sluoksnio 7 (34 proc.).

Suformulavome hipoteze: šeimos socialinis-ckono-minis statusas turi įtakos bendrai vaiko socialinei kultūrai bei patirčiai, kuri atsispindi jam bendraujant ir daro poveikį vaiko socializacijos ir adaptacijos procesams klasės aplinkoje. Šių skirtybių nustatymas padeda pedagogui sėkmingiau valdyti socialinės diferenciacijos vyksmą klasėje. Vaikai buvo stebimi natūralioje klasės ap-

linkoje, fiksuojant jų tarpusavio kontaktus žaidimų ar kitos bendros veiklos metu. Stebimas buvo ir klasės mokytojas, jo ryšiai su mokiniais, o vaikų – su mokytoju. Pastebėta, kad:

• Vaikai dažniausiai bendrauja su savo grupės nariais.

• Kontaktai tarp aukštesnio ir žemesnio sluoksnio vaikų labai reti (dažniausiai „iš reikalo“, dėl mokyklinių paslaugų). Pastarosios sąveikos tipas, apimantis vi su trijų sluoksnių vaikus, sudarė vieną ketvirtadalį stebimų situacijų. Daugiau nei pusė (57 proc.) kontaktų klasėje vyko tarp aukščiausio ir vidutinio ekonominio .sluoksnio vaikų.

* Nepasiturintys vaikai, atstovaujantys žemesniam socialiniam sluoksniui, dalyvavo mažiau nei pusėje (43 proc.) komunikacinių kontaktų, dažniausiai tarp savo grupės narių. Keti kontaktai su vidutiniojo ir aukšles niojo socialinio sluoksnio vaikais. Tarpgrupiniuose kon l akluose dominavo tarpasmeninė, abipusė sąveika po du. Nedidele jų dalį (7 proc.) sudarė vienos krypties vaiko su vaiku kontaktai, ločiau šio pobūdžio kontaktų iniciatoriai buvo vaikai iš vidutiniojo ir aukštesniojo sluoksnių. Nė vienas iš žemesniojo sluoksnio vaikų tokių kontaktų neužmezgė.

* Mi.ltloji* komunikacinėje sąveikoje, kurioje dalyvavo skirtingų modalinių sluoksnių vaikai, buvo pa stebėtas tam tikras valkų susiskirstymas pagal priklausomybę sluoksniui ir vienos grupės siekimas atsiriboti nuo kitos, arba vienai grupei dominuoti prieš kitą Sąveika dažniausiai buvo hierarchinio pobūdžio: attkš tcsniojo socialinio sluoksnio vaikai dažniausiai inici javo kontaktus su vidutiniojo sluoksnio vaikais, o vi dūlintojo sluoksnio vaikai su aukštesniojo sluoksnio, ‘liičiait šie vaikai taip pat orientuojasi ir į žemesnįjį sluoksnį, esant reikalui (užduočių atlikimas, mokvkli-nių reikmenų skolinimasis), sugeba užmegzti su įais abipusius kontaktus. Žemesniojo sluoksnio vaikai su daro pusiau i/oliuotą grupe, kadangi jų sąveika beveik išskirtinai orientuota tik į vaikus iš savo grupės ai ha į vidutiniojo sluoksnio vaikus. Taip šie vaikai siekia aukš tesnio statuso klasės socialinėje struktūroje.

Išryškėjo vyraujantis tarpasmeninių ryšių pobndis atskirose grupėse.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 690 žodžiai iš 1372 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.