Mokyklos bendruomenės ypatumai
5 (100%) 1 vote

Mokyklos bendruomenės ypatumai

TURINYS

Įžanga………………………………………………………………………………………………………………….2 psl.

Mokyklos bendruomenės gyvenimas……………………………………………………………………..3 psl.

Mokyklos bendruomenės organizacijos modelis…………………………………………………….5 psl.

Mokyklos bendruomenės organizacijos požymiai………………………………………………….5 psl.

Mokyklos savivalda………………………………………………………………………………………………6 psl.

Pedagogai mokyklos bendruomenėje…………………………………………………………………….7 psl.

Moksleiviai ir jų tėvai mokyklos bendruomenėje…………………………………………………..8 psl.

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………9 psl.

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..10 psl.

ĮŽANGA

Bendruomenė – fizinių, biologinių, socialinių veiksnių junginys. Tie veiksniai yra tarpusavyje susiję, priklauso nuo žmonių bendradarbiavimo, siekiant tikslo. Mokykla – specifiškai organizuota bendruomenė, nes ji – jaunosios kartos visapusiško mokymo ir lavinimo veiksnys, susijęs su socialine aplinka, kurioje mokykla kaip bendruomenė egzistuoja.

Mokykla – veiklus vietinės bendruomenės kultūros židinys, stiprinantis ryšius tarp mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų vietinių bendruomenės narių. Tai yra, mokykla svarbi visuomenėje ne tik savo mokomaisiais, ugdomaisiais ir kitais principais, bet kaip bendruomenė, jungianti kitų bendruomenių narius.

Mokykla nėra tik „sutelktinio lavinimo įstaiga“, ji kartu yra ir pedagoginė bendruomenė. Mokykla labiausiai veikia jaunimą tada, kai ji tampa ugdomąja benduomene, pagrįsta meile, pagarba, dėkingumu, aukštų gyvenimo idealų siekimu ir bendro darbo tikslais, solidarumo jausmais ir santvarkos normomis, bendradarbiavimu ir bendravimu.

Išskiriamos kelios mokyklos bendruomenės ypatybės. Visų pirma, mokykla – „pergyvenimų“ bendruomenė, nes emocinis mokyklos gyvenimas sudaro sąlygas bendriems mokinių išgyvenimams. Antra – tai „darbo bendruomenė“, nes mokyklinėje bendruomenėje atskiri nariai susieti ne tik subjektyviais išgyvenimais, bet ir darbo tikslais, solidarumo jausmais ir mokyklos tvarkos normomis. Trečia – tai susižinojimo, savitarpio supratimo, susigyvenimo ir susibičiuliavimo bendruomenė.

Kad mokylos gyvenimas turėtų įtakos asmenybės ugdymui, reikia jį organizuoti. Mokyklos gyvenimo organizavimas – viena iš privalomų funkcijų. Gerai organizuojant mokyklos gyvenimą, nėra galimybių mokykliniam formalizmui pasireikšti, mokiniams sudaromos sąlygos produktyviai dirbti, įdomiai praleisti laisvalaikį.

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS GYVENIMAS

Mokyklos gyvenimas apibrėžiamas kaip tikslingas ugdymo veiksnys, apimantis specifinius mokyklos tikslus, veiklos ir santykių procesus, jos kultūrinį, dvasinį, organizacinį būvį.

Mokyklos gyvenimo organizavimas – tai įvairių procesų jungimas į visumą, darnią veiklos sistemą tikslams pasiekti.

Mokyklos gyvenimo atvirumas aplinkos įtakoms, kultūrai akcentuojamas Lietuvos mokyklos pertvarkos dokumentuose. „Ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys, bet ir visas mokyklos gyvenimas: jos klimatas, kurį sudaro mokyklos narių santykių įvairovė, mokytojo etosas, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavias, tinkamai sukurta mokyklos ervdė, auklėjimo bei mokymo būdai ir metodai“. Nauja Lietuvos mokyklos samprata orientuota į mokyklos atmosferos priartinimą prie šeimos atmosferos, prie įprastinio žmogaus gyvenimo, bendravimo ir darbo formų. Nors valstybinės mokyklos veikia kaip įstaigos, tačiau vaiko asmenybę į tam tikrą centrą gali iškelti tik demokratinė mokykla.

Leonas Jovaiša mokyklos gyvenimą pristato kaip mokyklos bendruomenės veiklos ir santykių procesą, atspindintį jo kultūrinį, dvasinį, organizacinį būvį. Taigi, mokyklos dvasios bei gyvenimo formas lemia mokyklos bendruomenės veiklos ir santykių stilius, sąlygos, pedagoginės idėjos ir jų realizavimo pobūdis, mokytojų nusiteikimas ir kvalifikacijos, tėvų interesai. Remiantis pedagogikos mokslu ir mokyklos praktika, galima nusakyti tokius mokyklos gyvenimo bruožus:

1. Pedagogai, moksleiviai ir tėvai sudaro mokyklinę bendruomenę, tvarkomą sąveikaujančių ir savivaldžių atskirų bendruomenės grupių institucijų.

2. Bendruomenės gyvenimas – veiklus, savarankiškas ir orus.

3. Ypatingą vaidmenį mokyklinės tvarkos, buities, kultūros, užklasinio ir užmokyklinio darbo organizacijoje vaidina mokinių savivalda. Pedagogai šiuo atveju – tik patarėjai, pagalbininkai.

4. Mokytojų ir mokinių santykiai grindžiami lygiateise partneryste, pagalba.

5. Pedagoginėje veikloje dominuoja mokytojų pagalba mokinio individualybės saviraiškai įveikiant laisvos veiklos ir santykių pasirinkimo sunkumus. Saviraiškos laimėjimai pastebimi, jais bendrai džiaugiamasi, taikomi įvairūs skatinimo metodai, todėl lengviau atsiskleidžia mokinių gebėjimai, veiklos kompetencija. Mokykloje kaupiami ir demonstruojami
geriausi mokinių veikl os pavyzdžiai, rezultatai.

6. Intensyvus mokymasis derinamas su žaidimais, šventėmis, vakarais ir kitomis rekreacijos formomis. Mokykla gyvena margaspalvį kultūrinį gyvenimą.

7. Mokykla orientuoja mokinius kūrybiškai dalyvauti pamokinėje ir popamokinėje veikloje.

8. Mokyklos gyvenimas susietas su jos istorija ir aplinkos praeitimi, taip pat su miesto ir rajono socialinio, ekonominio ir dvasinio gyvenimo aktualijomis, su religinėmis bendruomenėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 659 žodžiai iš 2132 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.