Mokyklos kultūros kaita
5 (100%) 1 vote

Mokyklos kultūros kaita

Įžanga

IMETEC‘o mokyklos tobulinimo programa nuo 1976 metų, kai buvo patvirtinta, vadinama Institucinio ugdymo programa (IUP). Iš pat pradžių buvo žinoma, kad dėl praktinio pedagoginio darbo pokyčių mokykloje, dažnai keisis mokytojų ir švietimo vadovų nuostatos bei poelgiai, o gal ir mokyklos kultūra.

Pradinis taškas yra mokykla. Prieš imantis „inovacijų“ ji turi išsiaiškinti, ko jai reikia. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje „inovacijų bangos“ ritosi viena paskui kitą. Mokyklos dažnai buvo įtraukiamos į veiklą, atsižvelgiant į kaitą, tačiau retai tobulėjo. Todėl vienas iš pirmųjų svarbiausių plėtros uždavinių, kuriuos numatė IMTEC, buvo sukurti diagnozės „instrumentą“ (IMI), kuriuo organizacija galėtų nustatyti savo privalumus ir trūkumus.

Atnaujinti mokyklos praktiką buvo daug sunkiau nei tikėtasi. Nelengva buvo priversti mokyklas nusistatyti diagnozę. Antra, dar sunkiau buvo nuo diagnozės pereiti prie veiklos. Trečia, kai kuriose mokyklose šis procesas dažnai nutrūkdavo dėl ribotų gebėjimų ką nors keisti. Dėl to buvo nutarta imtis dvejų metų konsultacinio ugdymo programos. Ši praktinio mokymo programa, prižiūrima tiesiog mokyklose, davė progų prasmingai keistis patirtimi. Ja remdamasi, buvo galima pradėti galvoti apie IUP.

Institucinio ugdymo programa (IUP) visada turėjo daug užmojų. Mus kankino daugybė abejonių. Bandyta sieti teoriją su praktika. Norėta dirbti ir trumpai, ir ilgai. Sudaryta išsamių mokymo programų konsultantams ir vadybininkams. Norėta IUP išbandyti įvairių kultūrų sąlygomis.

Svarbiausi darbo orientyrai buvo kaitos teorija ir organizacijos teorija. Šioje srityje per pastaruosius dešimt metų be galo daug pokyčių. Rūpėjo sukurti tokią darbo praktiką, kurią būtų galima tolydžio vertinti ir keisti.

Kaitą suprantame kaip mokymąsi, vieną iš natūraliausių žmogaus veiklos būdų. Mokymasis sudaro dalį mūsų gyvenimo iki mums gimstant. Jam reikia daug jėgų, tačiau už pastangas gerai atsilyginama. Gyvenime jis labai svarbus. Jei nesimokytume neaugtume.

Keisti mokyklas irgi reiškia mokytis. Toks procesas apima ir individus, ir grupes; tiesą sakant, kiekvieną organizacijos narį. Tai mestas iššūkis, bet atpildas vertas pastangų. Tai labai svarbu.

Mokymosi mokykloje ateitis

Juo ilgiau dirbta su persitvarkančiomis mokyklomis, juo tvirčiau ėmėme įsitikinti, jog dalinių su priešokiais daromų pokyčių nepakanka. Reikia sisteminės kaitos, kuri būtų ir esminė kultūros kaita. Ta galima nusakyti šešiais punktais:

1.Paradigmos kaita. Pasaulis smarkiai keičiasi; mes dabar esame pagrindinės

paradigmos pokyčių viduryje, todėl taisomųjų keitimų dabartinėse mokyklose

neužtenka. Prasmingai švietimo kaitai reikia naujų perspektyvų ir esminių mokyklos kultūros pokyčių. Mūsų visuomenėje mokymosi vaidmenį mokykloje keičia keletas veiksnių, kaip pavyzdžiui, namai, visuomenė vis labiau įsitraukia auklėjant vaikus ir sprendžiant konfliktus namie. Įsivyrauja jaunimo bendraamžių kultūra, atimanti iš tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų vadovaujamąjį vaidmenį. Žiniasklaida, šiandien jaunuoliai prie televizorių leidžia daugiau laiko nei mokykloje. Galima sakyti, kad dabar vyksta kultūrinė ideologinė kova tarp žiniasklaidos „vaizdinės“ kultūros ir rašytinės mokyklos vadovėlių kultūros.

2.Mokykla kaip kaitos vienetas. Mokykla – kaitos vienetas, nes ji vienintelė vieta, kur susikertas visuomenės reikalavimai, moksleivių bei mokytojų lūkesčiai ir mokymosi poreikiai. Kiekviena mokykla unikali. Ji turi mokytis, kaip mokytis. Tik rimtai žiūrint į mokyklas kaip kaitos vienetus, esančius sudėtingoje ir painioje aplinkoje, galima tikėtis tikrų pokyčių klasėje ir mokykloje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje mokykla nėra pajėgi duoti moksleiviams mokymosi galimybių. Be glaudaus namų ir bendruomenės bendradarbiavimo mokyklos negali sudaryti mokymosi sąlygų. vadinasi mokyklai reikia „atsiverti“, „adaptuotis ir ugdytis“ drauge su namais ir bendruomene. Tačiau tai reikia pradėti nuo mokyklos, ir mes iki šiol žiūrime į mokyklą kaip į mokymosi centrą bei kaitos vienetą.

3.Centrinė valdžia kaip partneris. Mokykla – nacionalinis kūrinys. Jis nėra vienišas. Mokyklai reikia centrinės valdžios paskatų. Daugelis ateities problemų yra visuotinės, su jomis bus galima susidoroti tik jei mokykla ir centrinė valdžia glaudžiai bendradarbiaus. Keletas svarbiausių prielaidų, esančių už kaitos strategijos, kuri grindžiama sistemine iniciatyva.

a) sisteminė kaitos strategija (dėl mokyklos naujos programos) remiasi prielaida, jog visose mokyklose numatyta kaita bus suprasta kaip naujovė. Kitaip sakant, centriniame lygmenyje esama žinių, kad, nepaisant visų skirtingų sąlygų pavienėse mokyklose ir vietos mokyklų sistemose, ši naujovė paspartins visų mokyklų tobulinimą.

b) Įmanoma vadovauti kaitai, numatyti protingų tikslų, pasiekti konsensusą, kuris būtų suprantamas ir priimtinas visai sistemai, teikti būtiną kvalifikuotą paramą kaitos procesui ir diegti įsipareigojimo jausmą laukiamiems politikos pokyčiams.

c) Į mokyklas žiūrima kaip į kaitos objektus, o į mokytojus – kaip į naujų idėjų ir produktų vartotojus. Iš esmės mokykla vertinama kaip tiekimo mechanizmas. Todėl daroma prielaida, kad mokyklos priims
sprendimus, parengtus sistemos lygmeniu.

4.Tikrieji poreikiai. Mokyklos tobulinimas, kad būtų veiksmingas, turi tenkinti tikruosius moksleivių poreikius. Norint tokį tikslą pasiekti, kiekvienoje mokykloje reikia sudėtingo proceso, kuriame plėtotųsi asmeninė atsakomybė už trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, o drauge plėstųsi ir bendra tokių tikslų vizija. Kaitos procesas dažnai prasideda inovacine idėja, dar aiškiai nesuprantant „kliento sistemos“ poreikių ir nežinant, kaip toji idėja paveiks mokyklos kultūrą. Vienas iš sunkiausių procesų yra nustatyti poreikius, nes jie keičiasi mokyklai sprendžiant kaitos dilemas. Vartotojų tikruosius poreikius reikia nustatyti iš pat pradžių. Tačiau dar svarbiau struktūrizuoti mokymą dirbant ugdomąjį darbą, kad dalyviai „atrastų“ poreikį imtis atnaujinimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 910 žodžiai iš 2949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.