Mokyklų raida
5 (100%) 1 vote

Mokyklų raida



Žmogus yra save kurianti būtybė, bet jis sukuria ir tai, ko jam reikia. Jis sukuria ir įsitikinimų sistemą, patvirtinančią tai, ką jis nori matyti, tiki tuo, kuo nori tikėti. Gyvenimas – tai ištisinė linija. Kas šiandien pasėjama, rytoj pjaunama. Tačiau taip yra ne tik žmonių, tačiau ir mokyklų gyvenime.

Visame pasaulyje visuomenė ir mokyklos, kurios yra jos dalis, patiria esminių pokyčių, kokių niekas neregėjo nuo paskutinio visuotino ekonomikos ir švietimo struktūrų pasikeitimo, įvykusio daugiau kaip prieš šimtą metų. Kas bus – netikra ir neaišku. Įvairios pokyčių kryptys gali atrodyti labai prieštaringos, dėl jų dažnai ginčijamasi. Efektyviai dirbanti mokykla, kokia ji? Mokyklos efektyvumas turi būti siejamas su jos tobulinimu. Remdamiesi gerąja mokyklų patirtimi, ieškome kelio į jų efektyvumą ir atsako į klausimą: ką keisti?

Šiame darbe aš taip pat ieškau atsakymo į šį ir į daugelį kitų klausimų. Nes juk nedaugelis Lietuvos mokyklų esti efektyvios. Todėl būtent šiame darbe aš bandysiu kuo plačiau išnagrinėti efektyvių mokyklų bruožus, tobulinimo tikslus bei sunkumus. Bandysiu apibūdinti, koks yra ryšys tarp mokyklos tobulinimo ir jos efektyvumo bei atsakyti į daugelį kitų, ne mažiau aktualių klausimų. Nes kuo greičiau mes visi tai išsiaiškinsime, suprasime ir pradėsime veikti, tuo greičiau pasieksime efektyvių mokyklų laiptelį, juk švietimas yra ir pamatinis visuomenės raidos veiksnys.

Geros mokyklos, jei dabar būtų 1965: kaitos pradžia

Daugelis mūsų mokyklų geros, jei dabar būtų 1965-ieji. Jos tapo tokios, nes visuomenė linkusi numatyti ateitį žvelgdama į užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Istorikas Gustavson, suvokdamas šią mintį teigė:

„Žmonės bijo drastiškų naujovių. Pirma, jie teikia viršenybę įprastiems dalykams, antra, dauguma kapitalą deda jau į esamas struktūras…“

Daugelis žmonių gyvena įsitikinę, kad istorija yra linijinė ir, kad tai, kas atsitiko praeityje, vyks ir ateityje. Šitaip mąstant, gyvenimas atrodo lengviau numatomas, pastovesnis ir patogesnis.

Tačiau istorijoje buvo ir esminių permainų laikotarpių. Pavyzdžiui: 18 šviečiamasis amžius prasidėjo laikais, kai žmonės nusigręžė nuo religijos kaip pažinimo būdo ir atsisuko į mokslą bei racionalumą. Ėmė tikėti pažanga. Mokslas pradėtas taikyti praktikoje. Radosi naujų technologijų. Atėjus 19 amžiuj prasidėjo industrializacija. Žmonės stojo prie technikos. Modernumas 20 amžiuje reiškia stabilią, ramią, prognozuojamą, savarankišką ir biurokratišką visuomenę.

Dėl šių socialinių ir ekonominių pokyčių gausios šeimos atsisakė tradicinių vaikų auklėjimo būdų. Pamažu radosi valstybinių mokyklų, skirtų mažiau privilegijuotų šeimų vaikams. Mokyklos dirbo pagal; standartizuotą, griežtą, dalykinę kiekvienai klasei sudarytą programą. Mokyklas padalino į skyrius ir subiurokratino, tačiau vis dėlto daugumai vaikų, tėvų ir pedagogų jos liko pastovios, prognozuojamos ir patogios. Taigi pagrindinė ateities užduotis yra tvarkyti prastas mokyklas, o taip pat užsiimti „patogiomis“ mokyklomis, kurias visuomenė remia, nors iš esmės jos tėra pusėtinos – „geros mokyklos, jei dabar būtų 1965-ieji“.

Aiškėja, jog įpusėjame nenuoseklumo amžių, kur pirmenybė teikiama neapibrėžtumui, įvairovei, skirtumas, sudėtingumui. Darbo ir gyvenimo modeliai turi keistis ir keistis. Švietimas turi tarnauti demokratiška piliečių visuomenei. Švietimo reforma turi būti nukreipta pirmiausiai į pagrindinius tikslo ir prasmės klausimus. Kokios visuomenės sieksime? Kaip rengiame jaunimą iš tiesų demokratinei visuomenei? Kokias sąlygas turime sudaryti mokytojams ir moksleiviams, kad toks auklėjimas būtų sėkmingas?

Neramiais mūsų laikais švietimas tapo gana nestabilus tarptautiniu mastu. Mokytojai prisitaikė prie kintančios mokyklų klientūros. Mokytojai išmoko modifikuoti mokymo programas, kurti naujas mokymo ir vertinimo strategijas ir spręsti tūkstančius problemų, kurias visuomenė užkrovė mokykloms. Mokytojams reikia išmanyti vaiko vystymąsi, daugybę mokymo metodų, įvairias vertinimo strategijas, taip pat suvokti vaikų mokymosi stilių. Mokymas yra ne tik mokslas, bet ir menas, o geri mokytojai yra tie, kurie gali savarankiškai daryti sprendimus ir tie, kuriems nereikia pasakyti, ką veikti.

Haltono efektyvių mokyklų projektas: kaitos istorija

Haltono švietimo taryba, įsikūrusi 30 mylių nuo Toronto Ontarijo. Jos žinioje – 44000 moksleivių. Įsteigta 1969 metais taryba per pirmuosius dešimt gyvavimo metų, buvo kupina organizacinės energijos, pasiūlė daug naujovių bei eksperimentų. 1986 metais Haltono taryba patvirtino „Efektyvių mokyklų“ projektą. Tai buvo viena iš daugelio atsinaujinimo iniciatyvų. Projekto tikslas – pagerinti visos sistemos ir jos mokyklų darbo kokybę taikant efektyvių mokyklų patirtį. Taryba įkūrė „Efektyvių mokyklų“ darbo grupę, kuri nustatė tokius principus, kuriais reikėtų vadovautis:

1. Efektyvių mokyklų projekto dėmesio centre būtų kiekviena mokykla – ji galėtų būti įtraukta į projektą bendradarbiaujant mokytojams ir mokykloms.

2. Kaitos procesas vyktų iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. Tokia sistema suteiktų plačias galimybes ir paramą pačių mokyklų
planams.

3. Efektyvių mokyklų patirtis būtų įtraukta į dabartinę priežiūros, planavimo ir vadovavimo sistemą.

4. Projektas nebūtų trumpalaikis. Jis truktų daugiau kaip 5 metus, nes „kaita yra procesas, o ne rezultatas“.

Efektyviai dirbančių mokyklų bruožai:





Sudarytos darbo grupės nariai išmokė šio modelio kiekvienos mokyklos personalą ir laukė stebuklo manydami, kad jei mokytojai žino, kad daro mokyklas efektyvias, jie nukreips savo pastangas tinkama linkme. Tačiau jie nesuprato, jog tikra reforma vyksta skausmingai lėtai. Darbo grupė taip pat sudarė mokyklos augimo planą, kuriame nurodytos sėkmingos priemonės, kaip kiekvienai mokyklai tobulėti. Mokyklos augimo planą sudarė 4 stadijos, atitinkančios 4 pagrindinius klausimus:

1. Kur mes dabar? (įvertinimas)

2. Kur norėtume būti ateityje? (planavimas)

3. Kaip mums geriausia judėti ta kryptimi? (įgyvendinimas)

4. Kaip vertiname savo vykdomas permainas? (priežiūra)

Darbo grupės tyrimai parodė, kad sėkmingos mokyklos atsižvelgė į tam tikras esmines planavimo sąlygas, kurios ir padėjo pasiekti laimėjimų, o tuo tarpu mažiau sėkmingos mokyklos, procesą dažnai pernelyg supaprastindavo. Svarbu mokyklos augimo planą suvokti kaip procesą, o ne vien kaip 4 stadijų planą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 3085 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.