Mokymo proceso esmė tikslai struktūra
5 (100%) 1 vote

Mokymo proceso esmė tikslai struktūra

MOKYMO PROCESO ESMĖ, TIKSLAI, STRUKTŪRA

TURINYS

1. Įžanga.

2. Mokymo proceso esmė.

3. Mokymo proceso tikslai.

4. Mokymo proceso struktūra (moksliškumas, sistemingumas ir nuoseklumas, žinių tvirtumas, sąmojingumas ir aktyvumas, teorijos ir praktikos ryšys, vaizdumas, prieinamumas).

5. Literatūros sąrašas.

Jaunosios kartos ugdymas – ypatinga visuomenės funkcija. Ją visų pirma vykdo tėvai, jie atsakingiausi už jaunosios kartos parengimą gyvenimui, o ypač už jo dorovingumą, vertybes, elgesį. Tačiau dideli reikalavimai keliami ir mokyklai, juo labiau kad šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis privalomai mokomi visi iki 16 metų amžiaus.

Tolesnė visos žmonijos raida, mokslinio ir techninio potencialo plėtotė, industrinės visuomenės perėjimas į naują raidos etapą, kuriame vis reikšmingesnė tampa informatikos sistema, dar labiau didina žinių, išsilavinimo, o tuo pačiu ir mokymo svarbą.

Asmenybę ugdo, jai žinių teikia visa aplinka – šeima, mokykla, gamta, masinės komunikacijos priemonės, taip pat ir religinės institucijos, visuomeninės orgizacijos ir pan.

Mokymas mūsų dienomis yra labai reikšmingas. Šiuolaikinėmis sąlygomis, pertvarkant Lietuvos mokyklą, šiai veiklai ir skiriamas pagrindinis dėmesys: ne tik rengiamas naujas mokymo turinys, bet ir ieškoma būdų tobulinti mokymą, didinti jo ugdomąją įtaką. Mokymas sudaro mokyklos veiklos pagrindą, svarbiausią jos darbo dalį. Tačiau, mokymo metu ne tik mokoma (jaunoji karta perima svarbiausią visuomenės patirties dalį – mokslo žinių pagrindus), bet ir auklėjama bei lavinama.

Mokymo esmės, jo organizavimo, mokymo proceso tobulinimo klausimais per kelis šimtus metų sukauptas didžiulis pedagoginių idėjų bankas. Sukurta ir įvairių mokymo teorijų, skirtingai aiškinančių mokymo proceso esmę ir žinių vaidmenį šiame procese: buvo ir yra įvairių mokymo krypčių , įvairiai traktuojančių mokymo svarbos, jo įtakos asmenybei, jo organizavimo klausimus – mokymo metodus ir jų taikymo pobūdį, mokymo formas, mokytojo ir mokinių santykius mokymo procese ir pan.

Mokymas – itin sudėtingas reiškinys. Jis neturi jokių laiko ribų: mokomasi ir vaikystėje, ir jaunystėje, ir brandos ir net senatvės metais. Svarbiausios žinios, be abejonės, įgyjamos mokykloje. Čia suformuojamas bendrasis pasaulio įvaizdis, pagrindinės moralinės nuostatos, tačiau nemažiau reikšmingos informacijos įgyjama ir darbinėje, visuomeninėje, meninėje veikloje, skaitydami knygas, periodinę spaudą, klausydami radijo, žiūrėdami televizijos laidas, bendraudami su vienmečiais, suaugusiais žmonėmis. Šitaip asmenybė praturtėja svarbia gyvenimiškąja patirtimi, suvokia savo vietą visuomenėje. Kalbant apie mokymo procesą švietimo įstaigose, privalome skirti pedagogiko veiklą, mokinių veiklą ir juos jungiantį komponentą – mokomąją medžiagą. Todėl pateikti visaapimantį mokymo proceso apibrėžimq sunku. Jų gali būti ne vienas, net keliolika, – priklausomai, kokios šio daugialypio reiškinio savybes laikysime svarbiausiomis, esminėmis.

Didaktų veikaluose dažnai pateikiami aprašomojo pobūdžio apibrėžimai, kuriuose išskaičiuojama, kokios individo savybės turi būti ugdomos, kokių tikslų siekiama. Vieni teigia, kad mokymas ir mokymo procesas yra planingas, sistemingas, ilgalaikis mokymo programų numatytų dalykų dėstymas ir įsisavinimas bei išmokimas. Kiti, šią sąvoką apibrėžia kaip specifinę pažintinę veiklą, įgalinančią moksleivius įgyti mokslo žinių, lavinti bendruosius gebėjimus, pažintinius interesus bei motorinius judesius, susiformuoti moralines nuostatas, individualią vertinimų sistemą. Šveicarų psichologas ir pedagogas Ž.Pjažė pateikia labiau apstrahuotą mokymo proceso apibrėžtį. Jis aiškina, jog žmogus, kad galėtų egzistuoti, turi patenkinti savo poreikius – privalo valgyti, gerti, turėti būstą.Gyvenimas, dėja, nevisiems būna palankus. Gali netekti darbo, bakrutuoti, patirti aibę kitų nesėkmių. Todėl absoliuti žmonių dauguma nuolat jaučia tam tikrą nerimą, netikrumą. Tą įveikti galima tik gerai pažįstant gyvenimą, įgijus pakankamai aukštą kvalifikaciją, išlavinus savo intelektą. Todėl Ž.Pjažė mokymo procesą taip apibrėžia: mokymas specifinė žmogaus veikla, mažinanti netikrumo būklę.

Visa tai apibendrinant galima padaryti tokias išvadas apie mokymo tikslus šiuolaikinėmis sąlygomis:

1.Mokymo, kaip svarbiausios mokyklos veiklos srities, paskirtis, – teikti, plėtoti, apibendrinti ir gilinti svarbiausias ir visokeriopas žinias, atitinkantį šiuolaikinį kultūros (mokslo, technikos,gamybos, dvasinės kultūros ir pan.) lygį, būtinas dabarties ir netolimos ateities žmogui (t.y. mokslo, visuomeninės patirties pagrindus),maksimaliai atsižvelgiant į kiekvienos asmenybės interesus, galimybes ir visuomeninės raidos perspektyvas. Šios žinios kaip tik turi sudaryti mokiniui lavinti ir auklėti – gyvenimo keliui ir profesijai pasirinkti.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 707 žodžiai iš 2185 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.