Mokytojo santykis su mokiniais mokiniu pazangumas
5 (100%) 1 vote

Mokytojo santykis su mokiniais mokiniu pazangumas

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..2

Mokytojo kompetencija………………………………………………………………………………….3

Netinkamas lavinimas…………………………………………………………………………………….5

Humanistinis mokymas…………………………………………………………………………………..6

Mokytojo vaidmuo…………………………………………………………………………………………9

Mokinių pažangumas……………………………………………………………………………………11

Mokinių nepažangumas………………………………………………………………………………..14

Tyrimų apžvalga………………………………………………………………………………………….16

Išvados……………………………………………………………………………………………………….21

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………….22

Įvadas.

Pastaruoju metu vis labiau ryškėja opi visuomenės problema, kuri liečia šeimas, ugdymo institucijas ir visą šalies švietimo sistemą. Vis daugiau diskusijų ir rūpesčių sukelia mokinių nepažangumas.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kas įtakoja mokinių nepažangumą ir kiek tam turi įtakos santykiai su mokytojais.

Keliami darbo uždaviniai:

• Remiantis literatūra, nustatyti ar pedagogo santykis su mokiniu turi įtakos jo pažangumui.

• Remiantis literatūra, išsiaiškinti, kaip pedagogai veikia mokinių pažangumą.

• Remiantis teorijomis, rasti optimaliausią pedagogo santykį su mokiniais.

• Remiantis literatūra, nustatyti kitus mokinių pažangumą ir nepažangumą įtakojančius veiksnius.

Mokytojo kompetencija.

Kiekvienas žmogus, ką nors veikdamas, remiasi žiniomis apie supantį pasaulį. Norint gerai dirbti, reikia puikiai išmanyti tai, su kuo dirbi, ką ir kaip darai. Mokytojas dirbdamas taip pat remiasi tam tikromis nuostatomis tiek į mokinį, tiek į patį mokymąsi. Mokytojas turi suprasti kas yra žmogus, žinoti, kaip jis auga, bręsta, kaip jį galima veikti, kokią įtaką jo vystimuisi daro švietimas ir kt.

Pedagogikos ir psichologijos teoretikai daug diskutuoja apie tai, kokios savybės reikalingos mokytojui.

Atlikus apklausą paaiškėjo, jog patys mokytojai suvokia, kokiais bruožais jie turi pasižymėti, dirbant su mokiniais (respondentų nuomonės sutapo su psichologų reikalavimais). Buvo nurodytos tokios savybės kaip meilė vaikams, jautrumas, šiluma, humoro jausmas, entuziazmas, pasitikėjimas savo jėgomis, energija ir aukštas intelektas.

„Daugelio autorių nuomone, kur kas svarbiau yra mokytojo kompetencija, o ne mokymo medžiaga ar specialūs metodai. Juk tik mokytojas gali sukurti tokią aplinką, kuri didins ar slopins mokinių pasitikėjimą savimi, jų sugebėjimus, kūrybingumą, mąstymo kritiškumą, padės arba trukdys sėkmingai mokytis“ (L. Bulotaitė, 1996, p. 40).

Toliau pateikiu dviejų skirtingų mokytojų elgesio pamokoje pavyzdžius, kad būtų galima parodyti esminius veiksnius, įtakojančius atmosferą klasėje ir mokytojo santykį su mokiniais.

Įsivaizduokime, kad vyksta gamtos pažinimo pamoka, kurios tema – drugelio raidos ciklas. Mokytojos nurodymu, visi mokiniai i pamoką atsinešė paklodes. Dabar mokytoja pasiūlo vaikams susivynioti į ją kuo stipriau ir išsivaizduoti, jog jie yra drugelio lėliukės. Tuomet lėtai išsivynioti, tapti „drugeliu“ ir siek tiek „paskraidyti“ po klasę. Šios pamokos turinį ir esmę vaikai nesunkiai suvokia ir įsisavina be didelių pastangų.

Kitas pavyzdys gali būti pavadintas tradicišku. Mokytoja pasakoja vaikams tai, ką pati sužinojo mokykloje ar universitete, apie lėliukės virtimą drugeliu. Ant sienos kaba didelis plakatas, vaizduojantis drugelio raidos ciklą, o dauguma suoluose sėdinčių moksleivių yra užsiėmę tuo, kas jiems tuo metu aktualu (pvz., plepa su draugais, snaudžia, svajoja). Maža dalis moksleivių veikiausia vis tiek klauso, tačiau jei mokytoja pakviestu atsakinėti, vaikams būtų sunku sudėlioti mintis, pasakyti viską taip kaip yra reikalaujama. Net jei mokinys gauna gerą pažymį ir juo džiaugiasi, nesijaučia patenkintas savimi, nes jis tik atspindėjo mokytoją, bet neišreiškė savęs. „Tokios mokytojos pamokoje vyrauja apatija ir nuobodulys“ (V. Lepeškienė, 1996, p. 8).

Skirtumą tarp minėtų dviejų pamokų lemia mokytojų įsisąmonintos asmenybės ir išmokimo teorijos.

Pirmosios mokytojos pamokoj vaikai integruojami pažintinę veiklą, mokymasis siejamas su jausminiais išgyvenimais. Tiek intelektualinė, tiek emocinė sferos yra labai svarbios mokymosi procese. Mokytoja į vaikus žiūri kaip į svarbiausius mokymosi proceso dalyvius.

O štai antrosios mokytojos mokiniai per pamoką nuobodžiauja. Mokytoja pateikia medžiagą tam, kad kitą pamoką ar per kontrolinį vaikai kuo tiksliau ją atkartotų, tačiau vaikai mokosi tik dėl gero pažymio, be didelio entuziazmo ir veikiausiai iškart po atsiskaitymo pamiršta apie ką buvo kalbėta. Be susidomėjimo išmokti dalykai
atmintyje išsilaiko labai trumpą laiką.

Galima daryti prielaidą, jog tokiu būdu pateikdama dėstomą medžiagą mokytoja mano, jog intelektas, protas, yra vienintelis žinių priėmimo šaltinis, tarsi tai būtų vienintelė sfera, kuri turi veikti mokykloje. Į kitus vaiko psichinio gyvenimo aspektus nekreipiama dėmesio, lyg vaikas, ateidamas į mokyklą, už klasės durų palieka savo jausmus, valią, vaizduotę ir vertybes. „Vaiko kūrybiškumui, individualumui nelieka vietos, jei iš jo reikalaujama tik atkartoti išmoktą pamoką, dėstoma medžiaga, jei ir turi prasmę mokytojui, tai su vaiko interesais ir poreikiais mažai susijusi“ (V. Lepeškienė, 1996, p.9).

Netinkamas lavinimas.

Vienas žymiausių XX a. šveicarų filosofas – psichologas Piaget ir jo pasekėjai teigia, jog viduriniosios vaikystės vaikų pažintinei raidai būdingas tam tikrų loginių operacijų suvokimas, kuris priklauso nuo vaiko protinio subrendimo. Piaget pasekėjai mano, jog galima paskatinti, pagerinti vaiko suvokimą. Jie pabrėžia, kad mokykla turi leisti vaikui pačiam mąstyti, o ne pateikti jau apdorotą informaciją, baigtas mintis, faktus bei taisykles. Piaget teorija turėjo didelės įtakos praktiniam mokytojų darbui. Jei priimsime nuomonę, kad vaikai mokosi aktyviai tyrinėdami aplinką, tuomet svarbiausias mokymosi klasėje akcentas turėtų būti veikla. Daug efektyviau skaičiuoti pagaliukus, įvairios vertės monetas, nei stebėti, kaip mokytojas sprendžia matematikos uždavinį ant lentos. „Į šias Piaget mintis ypač reikia atkreipti dėmesį pradinės mokyklos mokytojams, kai daugeliui vaikų būdinga pereinamoji mąstymo stadija“ (R. Žukauskienė, 1996, p. 238). Klasė turi būti tokia vieta, kurioje vaikas galėtų eksperimentuoti, tyrinėti bei aptarti, o ne vien stengtis įsiminti, mokytis tam tikrų dalykų pagal programą, neatsižvelgiant į tai, ar vaikas yra pakankamai subrendęs tokiam mokymuisi.

Amerikiečiai G. Weinsteinas ir M. Fantinis (1970) nurodo tokius netinkamo lavinimo požymius, kuriuos galima pastebėti ir mūsų mokyklose:

• Mokymo procedūros neatitinka vaikų išmokimo stilių.

• Naudojama mokomoji medžiaga menkai susijusi ar visai nesusijusi su vaiko fizinio pasaulio pažinimu.

• Naudojami metodai ir mokomoji medžiaga, ignoruojantys vaiko jausmus.

• Mokymo turinys nesiejamas su vaiko interesais.

Šie požymiai apima mokymo būdus (kaip mokoma), bet ne turinį (ko mokoma). Jei kalbėtume apie mokymo turinį, atrastume dar daugiau priekaištų mokykloms. Pirmiausia, dėmesys sutelkiamas vien į išorinius dalykus, bet ne į patį žmogų. Be to, ignoruojamas vaiko savęs pažinimas, bendravimas su kitais žmonėmis, tarsi šių dalykų neverta ir neįmanoma mokytis. Taigi tradicinė mokykla ignoruoja daugelį besimokančio žmogaus aspektų (V. Lepeškienė, 1996).

Humanistinis mokymas.

Alternatyva tradicinei mokyklai galėtų būti humanistinė, kurioje viskas nukreipta į žmogų.

Pagrindiniai humanistinio mokymo tikslai (N. L. Gage, D. C. Berliner, 1994, p. 383):

• Paskatinti mokinių savimoką (vadovavimą sau) ir nepriklausomybę.

• Padėti mokiniams imtis didesnės atsakomybės, apsisprendžiant, ko mokytis.

• Didinti mokinių kūrybiškumą.

• Ugdyti mokinių domėjimąsi menu.

• Žadinti mokinių žingeidumą.

Toliau apžvelgsime humanistinės psichologijos klasikų C. Rogerso ir A. Maslow požiūrius į asmenybės augimą, psichologinį brendimą, į tai, kaip mokymasis veikia šiuos procesus ir koks turėtų būti mokyklos ir mokytojo vaidmuo atskleidžiant jauno žmogaus galimybes.

A. Maslow bendriausiu mokyklos uždaviniu laiko pagalbą vaikui išmokti gyventi, remiantis bendražmogiškomis vertybėmis, atskleisti ir realizuoti savo paties galimybes (V. Lepeškienė, 1996). Žmogus turi išmokti būti autentiškas ir sąžiningas sau, pažinti save, kad pasitikėtų savo gabumais, žinotų savo galimybes ir tuo remtųsi gyvenime. Pasitikintis savo jausmais ir jais besiremiantis yra ir kūrybingas. A. Maslow tyrimai parodė, jog kūrybiškas vaikas intuityviai jaučia, kas yra teisinga objektyvioje realybėje ir santykiuose su kitais žmonėmis. O nekūrybingi vaikai tiesiog laukia nurodymų iš tėvų ar mokytojų. A. Maslow mano, jog savęs identifikacija prilygsta savo pašaukimo žinojimui.

Mokėjimas rinktis – viena esminių saviaktualizacijos ypatybių.

Dar vienas svarbus mokyklos (o ir mokytojo) uždavinys – parodyti vaikams, kad gyvenimas yra brangus, paskatinti patirti gyvenimo džiaugsmą. A. Maslow teigia, kad net mokymasis skaityti ir skaičiuoti gali būti džiugių išgyvenimų teikiantis.

C. Rogerso požiūris į lavinimą ir mokyklai keliamus reikalavimus išplaukia iš jo asmenybės sampratos. Tiesa, jis kiek panašus į A. Maslow, nes teigia, jog mokyklos tikslas yra padėti jaunam žmogui tapti visiškai funkcionuojančia asmenybe, atskleisti jo vidines savybes. „Mokytojai į vaiką turi žiūrėti kaip į unikalų, nepakartojamą, todėl besąlygiškai vertingą“ (V. Lepeškienė, 1996, p. 15). Maža to, mokytojas turi sudaryti mokiniui sąlygas išmokti ir padėti jam išmokti.

Knygoje „Laisvė mokytis“ C. Rogersas nurodo principus, kuriais grindžiamas prasmingas mokymasis (V. Lepeškienė, 1996):

• Žmogus turi natūralias galimybes mokytis.

Vaikai yra smalsūs, besidomintys supančiu pasauliu, tačiau bet kokį susidomėjimą
sugadinti netinkama švietimo sistema. Nepaisant to, kad mokymasis susijęs su neišvengiamais sunkumais, pasitenkinimas, kurį žmogus gauna plėsdamas savo akiratį bei galimybes, kompensuoja patiriamus nemalonumus. Tinkamos sąlygos palaiko įgimtą siekį žinoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1454 žodžiai iš 4828 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.