Moliuskai
5 (100%) 1 vote

Moliuskai



2. RETOSIOS MOLIUSKŲ RŪŠYS, ĮTRAUKTOS Į LIETUVOS

RAUDONĄJĄ KNYGĄ

1979 metais įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įtrauktos 30 nykstančių augalų ir 42 gyvūnų rūšys. Įtraukta žinduolių, paukščių, roplių, amfibijų, silkiažuvių bei vabzdžių retos bei nykstančios rūšys, bet neįtraukta nei viena moliuskų rūšis.

1992 metų Lietuvos raudonoji knyga. 1992 metais išleistoje papildytoje Lietuvos raudonojoje knygoje jau įrašytos 4 moliusų rūšys, priklausančios pilvakojų (Gastropoda) ir dvigeldžių (Bivalvia) klasėms. Tai sausumos moliuskų Aukštaakių (Stylomatophora) būrio atstovai: Didysis arionas (Arion empiricum (Ferussac,1819)) ir Didysis šliužas ( Limax maximus (Linne 1758)). Taip pat Plokštėtažiaunių būrio (Eulamellibranchia) atstovai: Gėlavandenė perluotė (Margaritifera margaritifera( Linne, 1758)) bei Pleištinė geldutė (Unio tumidus

( Retzius, 1788)). Arion empiricum, Limax maximus bei Unio tumidus priskirtos 2 kategorijai, kuri reiškia, kad rūšis yra sparčiai nykstanti. Tuo tarpu Margaritifera margaritifera priskirta 0 kategorijai – kai manoma, jog rūšis greičiausiai yra išnykusi. Raudonojoje knygoje pateiktas šių rūšių paplitimas, biologija, biotopas, gausumas, apsauga. Arion empiricum nurodyta tik 1 radimvietė: Minijos slėnis, kairysis krantas prie Salantos žiočių. Rasta keli individai. Tačiau nėra pateikta papildomų duomenų apie pakartotiną radimą toje pačioje ar kitose Lietuvos vietų, kad galima būtų spręsti apie rūšies populiacijos gausumo pokytį laikui bėgant. Nurodyta, kad rūšis izoliuotomis populiacijomis paplitusi Latvijoje, Suomijoje, Anglijoje. Kaip apsauga rūšiai, nurodoma išsaugoti biotopą, miške prie Minijos atliekant tik rinktinius kirtimus. 1992 metais būtų buvę tikslingiau įtraukti šią rūšį prie ieškotinų Lietuvoje ( Šatkauskienė, 2001), nes nuo pirmųjų malakologinių tyrinėjimų ji buvo traktuojama kaip galima Lietuvos malakofaunai, bet nerasta ( Šivickis (1960) rūšies nerado, tik teigė, kad gali būti, nes arealas – Vakarų ir Vidurio Europoj). Knygoje teigiama, kad Limax maximus rastas 4 radimvietėse: izoliuotomis populiacijomis Juodkrantėje, Vilkijos apylinkėse, Kaune ir Vilniuje, kuriose šliužas neretas, bet jo populiacijos nedidelės, ir todėl visoje Lietuvoje jis negausus. Rūšies arealas apima didelę Europos dalį, Šiaurės Afriką, įvežtas į Š.Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją. Tačiau tai, kad rūšis negausi, dar neapsprendžia, kad ji sparčiai nyksta. Tad tikslingiau būtų buvę šią rūšį priskirti 4 kategorijai – retoms, nepakankamai ištirtoms rūšims, kurių dėl duomenų stokos negalima priskirti aukštesnei ( 1-3) kategorijai. Šivickio (1960) duomenimis, rūšis randama Vidurio Europoje, aptikta Estijoje, Latvijoje, taip pat teigia, kad ją rado Molendorfas ties Kaunu, tačiau pats profesorius nerado. Margaritifera margaritifera, spėjama, jau išnyko. 1992 metų Lietuvos raudonojoj knygoj (1992) teigiama, kad įrašyta į tarptautinę Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos raudonąsias knygas. Paplitusi Baltosios ir Barenco jūros baseino vakarinėje dalyje, Baltijos jūros baseine, Atlanto baseino šiaurinėje ir vakarinėje dalyse. Lietuvoje šio šimtmečio pradžioje aptikta Verknės upelėje, o 1990 metais – Švenčionių rajone. Spėjama , kad anksčiau gyvenusi Mituvoje aukščiau Jurbarko. 1992 metų duomenimis buvo žinoma 1 populiacija. Nykimo priežastimi nurodyta vandenų teršimas buitinėmis, pramoninėmis atliekomis, intensyvus žemės ūkio chemizavimas. Galimas ir neigiamas ondatrų (Ondatra zibethicus) poveikis. Pagrindinis limituojantis veiksnys – tinkamų biotopų stygius. Profesoriaus Šivickio (1960) duomenimis, Margaritifera margaritifera buvo rasta ne tik Verknės upelyje, bet remiantis žmonių pasakojimais, aptikta Mituvoje, aukščiau Jurbarko. Jo manymu, ji galėtų būti ir Dubysoje, jos aukštupyje. Unio tumidus Retzius, Raudonosios Knygos (1992) duomenimis, paplitusi Europoje, išskyrus šiaurę ir šiaurrytinę dalį, o Lietuvoje randama Žeimenoje, Merkyje, Neries aukštupyje, Šventojoje, jų įlankose, kur silpna vandens srovė ir dumblas ant smėlėto dugno. Raudonojoje Knygoje rašoma, kad populiacijos dar pakankamai gausios, bet jų sparčiai mažėja. Kaip apsaugos priemonė nurodoma neužteršti upių pramoniniais ir buitiniais vandenimis bei reguliuoti ondatrų gausumą geldučių radimvietėse.

Arnastauskienė T. ir Jakimavičius A. (2000), nagrinėdami Pranciškaus Baltraus Šivickio malakologinius tyrimus ir jų reikšmę, teigia, kad remiantis vien tik šio mokslininko veikale “Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas” pateiktais paplitimo ir gausumo duomenimis, į Lietuvos Raudonąją knygą (1992) įtrauktos ir aprašytos 4 moliuskų rūšys.

2003 metų Lietuvos raudonosios knygos sąrašas. 2003 metų spalio 13 dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino naują Lietuvos raudonosios knygos sąrašą. Sąrašą sudarė Lietuvos Raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus. Į jį įtraukta 815 saugomų rūšių, tarp jų – 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu,
naujasis pasipildė 33 gyvūnų ir augalų rūšimis, įrašius keliolika europinės svarbos rūšių, tarp jų ir keturias moliuskų suktenių (Vertigo) bei 1 rūšį geldučių. Į Lietuvos naują Raudonosios Knygos sąrašą įtrauktos rūšys pagal apsaugos reikalingumą ir saugojimo būdus suskirstytos į kategorijas, kurios atitinka Tarptautinės gamtos išteklių apsaugos sąjungos retų ir nykstančių rūšių komisijos pasiūlytą ir pasaulyje paplitusį skirstymą: 0(Ex) – Extinct and probably extinct – išnykusios, ar galbūt išnykusios rūšys dar buvo aptinkamos po 1900 metų, bet dabar nerandamos. 1(E) – Endangered – rūšys, atsidūrusios prie išnykimo ribos – galima išsaugoti rūšį tik naudojant specialias apsaugos priemones. 2(V) – Vulnerable – pažeidžiamos( sparčiai nykstančios rūšys; populiacijų skaičius ir individų gausumas sparčiai mažėja). 3(R) – Rare – retos ( populiacijų mažai dėl rūšių biologinių ypatybių). 4(I) – Indeterminate – nenustatytos (retos, nepakankamai ištirtos) rūšys. 5(Rs) – Restored – atkurtos rūšys (išsaugotos rūšys, anksčiau įrašytos į Raudonąją knygą). Naujame sąraše iš viso 9 moliuskų rūšys: Margaritifera margaritifera (0(Ex)), Arion empiricum, Limax maximus, Unio tumidus – 2(V). Sąrašas pasipildė penkiomis 4(I) kategorijos rūšimis – keturiomis suktenėmis: Mažoji suktenė – Vertigo angustior Jeffreys, 1830 (Europinė rūšis, gyvena drėgnų pievų žolėje ir samanose, lygumose ir prieškalnių žemumose); Genesio suktenė – Vertigo genesii Gredler,1856 ( Šiaurės Skandinavijos ir Alpių rūšis,aptinkama taip pat Vokietijoje, Šveicarijoje, izoliuotai Anglijoje, užfiksuota Lenkijoje, gyvena lygumų ir pašlaičių pievose, po pūvančiais medžiais); Keturdantė suktenė – Vertigo geyeri Lindholm,1925 ( Borealinė – Alpinė rūšis, daugiausia paplitusi Skandinavijoje, taip pat šiaurės- vakarų Rusijoj, Britų salose, Čekijoje ir Slovakijoje, turėtų būti ir Lenkijoje, neminėta nei Gursko A.(1997) nei Šivickio P.(1960), tačiau Lietuvos sausumos ir gėlavandenių moliuskų sąraše, sudarytame 2003 metais, jau minima); Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana Dupuy, 1849 (Europinė rūšis, randama ant žolių ir ypač nendrių, prie tvenkinių, balų, upių pakraščiais). Sąrašas pasipildė ir vienu Unionidae šeimos moliusku – Unio crassus ( 4 kategorija).

Keista, kad 2003 metų sąraše vis dar minimas Arion empiricum, o ne Arion ater: Jau Gurskas (1997) pastebėjo, kad 20 amžiaus viduryje Arion empiricum buvo išskirta į 2 rūšis: Arion ater (L.) ir Arion rufus (L.). Arion ater pavadinimas minimas “Lietuvos sausumos sraigėse”(1997), bet ir daug kur kitur, pvz.: Šatkauskienės (2001), taip pat “Raudonų lapų 2004/8”(2004) ar Gursko A.( 2003) sudarytame Lietuvos sausumos ir gėlavandenių moliuskų sąraše.

2005 metų Lietuvos raudonosios knygos sąrašas. 2005 metų birželio 14 dieną Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pakeitė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 metų spalio 13 dieną. Šiame sąraše įrašytos moliuskų rūšys: 1(E) kategorija: Didysis arionas – Arion ater ; 3(R) kategorija: Mažoji suktenė – Vertigo angustior ; Keturdantė suktenė – Vertigo geyeri ; Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana; Ovalioji geldutė – Unio crassus.

Lyginant su ankstesniu sąrašu, iš šio išbrauktos kai kurios rūšys : Margaritifera margaritifera, Limax maximus, Unio tumidus, Vertigo genesii. Taip pat ištaisytas Didžiojo ariono pavadinimas į Arion ater bei pakeistos kategorijos. Neliko 0(Ex), 2(V) bei 4(I) kategorijoms priskirtų moliuskų rūšių. Arion ater pakilo į 1(E) kategoriją iš 2(V), o buvusios 4(I) – į 3(R). Rūšys, įtrauktos į sąrašą (išskyrus Arion ater) yra įtrauktos ir į Europos Bendrijų Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB;1992metų gegužės 21 diena). Unio crassus, Vertigo angustior, Vertigo geyeri ir Vertigo moulinsiana įtrauktos į direktyvos II priedą : “Bendrijai svarbios gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikalingas specialių saugomų teritorijų steigimas”. Unio crassus į IV priedą: “Bendrijai svarbios gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms reikalinga griežta apsauga”. Kadangi Natura2000 nepasiūlyta nei vienos teritorijos Margaritifera margaritifera išsaugoti (1 lentelė ), tad galbūt ši rūšis ir nebebuvo įtraukta į paskutinį Raudonosios Knygos sąrašo pataisymą. Limax maximus galbūt buvo išbrauktas dėl to, kad “Raudonuosiuose lapuose” buvo gana daug pranešimų apie šį moliuską, ir, atsiradus daug radimviečių, jis prarado reto moliusko statusą.

1 lentelė ES svarbos moliuskų rūšys Lietuvoje: 2005 metų duomenys

Moliusko pavadinimas Radimvietės iki 1990m. Radimvietės po 1990m. PasiūlytaNatura2000 teritorijų skaičius

Unio crassus 15 15 6

Vertigo moulinsiana 2 4 4

Vertigo angustior 10 15 7

Vertigo geyeri 1 2 2

Margaritifera margaritifera 1 0 0

3. RŪŠYS, ĮTRAUKTOS Į RAUDONUS LAPUS

Daugiau kaip dešimtmetį trunka “Raudonų lapų” leidyba, kurią inicijavo gamtininkas dr. Kęstutis Belevičius. Išleisti aštuoni šių knygelių numeriai, talpinantys Lietuvos gamtininkų pranešimus apie
Raudonosios Knygos rūšių radvietes ir augimvietes, vertingą informaciją apie atskiras rūšis, jų būklę bei šios būklės pokyčius. Šia informacija pastoviai naudojasi mokslininkai bei Raudonosios Knygos komisijos nariai, kasmet atliekantys retųjų rūšių sąrašų redakcijas.

Raudonieji lapai taip pat talpina informaciją ir apie retąsias moliuskų rūšis, jų radvietes bei gausumą jose. Nors “Raudonųjų lapų” yra išleisti 8 numeriai, šitame darbe bus apžvelgtos retosios moliuskų rūšys iš 1995/3, 1997/5, 2000/7, 2004/8 numerių.

1.Didysis šliužas – Limax maximus L. : Rastas Trakų r. Čižiūnų apylinkėse, Kaune, Smiltynėje, Juodkrantės apylinkėse, Gubiškių miške(Trakų r.), Minijos kraštovaizdžio draustinyje (pietiniame Minijos šlaite), Plokštinės rezervate (Beržoro girininkijoje), Kuršių Nerijoje, Ringėliškės botaniniame – zoologiniame draustinyje, Veisiejų regioniniame parke. 2. Didysis arionas – Arion ater (Linnaeus, 1758) : kairiajame Veiviržio upės krante (Klaipėdos r., Šukaičių kaimas), daugiau kaip 25 metus gyvenanti populiacija Jūros upės kairiajame 5 -10 km ilgio šlaite(gausiausia populiacija, kur šaltiniuotas šlaitas, apžėlęs usnimis, viksvomis, karklais, juodalksniais pamainomas vešliomis pievomis). 3. Blizgioji kriauklenė – Cochlicopa nitens (Gallenstain, 1852): Verkių regioniniame parke prie Gulbinų ežero juodalksnyne, viksvų pašaknėse. 4. Tridantė kremzlenė – Chondrula tridens ( O.F. Muller, 1774): Vilniuje, Lazdynų mikrorajono pakraštyje. 5. Didžioji ena – Ena montana (Draparnaud, 1801): Biržų r. Biržų girioje Tamošiūnų g-joje , Spalviškių g-joje, Buginių g-joje. 6. Grakščioji šaukštenė – Cochlodina orthostoma (Menke, 1830): Biržų r. Biržų girioje Tamošiūnų g-joje , Spalviškių g-joje, Aukštadvario g-joje, Vidzgirio botaniniame draustinyje, Žemaitijos NP Stirtaičių g-joje (Plungės r.), Valkininkų urėdijos Pirčiupių g-joje. 7. Mažoji verpstukė – Ruthenica filograna (Rossmossleres, 1836): Aukštadvario RP “Velnio duobėje”, Klaipėdos r. Veiviržio ichtiologiniam draustiny prie Šalpės upės, Švenčionių r. Balingrado kaimo apylinkėse prie Neries ties Pitliuvkos gyvenviete prie šaltinio. 8. Retabriaunė pilvenė – Macrogastra latestriata (A.Schmidt, 1857) : Biržų girios Spalviškių g-joje, Sartų RP Dusetų d-jos Ilgašilio miške.

9. Dvidantė verpstukė – Clausilia bidentata (Strom, 1765): Žemaitijos NP, Stirbaičių g-joje (Plungės r.), Pagramančio RP (Tauragės r.) prie Jūros upės ties Pagramančiu, Mažeikių r., Ruzgų ir Sedos g-jose , Plungės r. prie Aleksandravo.10. Kryžiuotoji verpstukė – Clausilia cruciata (Studer, 1820): Vilniuje, Verkių RP, prie Gulbinų ežero, prie Balsio ežero ir prie Verknės upelio, Biržų girioje, Latvelių g-joje, Tamošiūnų g-joje, Spalviškių g-joje,Būginių g-joje, Raguvos g-joje (Panevėžio r.), Sartų RP, Dusetų girioje, Šiaulių urėdijoj, Verkūnų g-joje ,Šiaulių g-joje, Kurtuvėnų RP, Kurtuvėnų ir Bubių g-jose, Valkininkų miškų urėdijoj, Pirčiupių ir Tiltų g-jose, Tytuvėnų RP, Tytuvėnų g-joje, Raseinių miškų urėdijos Vadžgirio g-joje, Ignalinos miškų urėdijos Daugėliškio g-joje, Tytuvėnų miškų urėdijos Užpelkių g-joje. 11. Paprastoji verpstukė – Clausilia pumila (C.Pfeiffer, 1828): Vidzgirio botaniniame Draustinyje (Alytaus g-ja), Kretingos urėdijos Lenkimų g-joje. 12. Ryškioji griovenė – Bulgarica cana (Held 1836): Vilniuje, Verkių RP: prie Verkės upelio ir Balsio ežero, Biržų girioje (Biržų r.): Tamošiūnų g-joje, Spalviškių g-joje,Būginių g-joje , Raguvos ir Vadoklių g-jose (Panevėžio r.), Aukštadvario RP, “Velnio” duobėje, Vidzgirio bot. Draustinyje (Alytaus g-ja), Pagramančio RP (Tauragės r.), Dabrupinės g-joje taip pat prie Jūtos upės, Sartų RP, Dusetų g-joje, Valkininkų urėdijos, Pirčiupių ir Tiltų g-jose, Kretingos urėdijos Lenkimų g-joje. 13. Storalūpė šlaitenė – Isognomostoma isognomostoma (Schroter, 1784): Vidzgirio botaniniame draustinyje šalia Alytaus šaltiniuotame šlaite su tufais , Aukštadvario RP, Velnio duobėje. 14. Vertigo ronnebyensis (Westerlund, 1871) – Kretingos r. pajūryje ties Palanga ant varpinių augalų stiebų. 15. Pūstoji suktenė – Vertigo moulinsiana (Dupuy, 1849): Lazdijų r. Buckūnų k. apylinkėse ant prie Metelytės upelio augančių viksvų , nendrių, ajerų, Alytaus r., Cigoniškių kaimo apylinkėse prie Obelijos ežero. 16. Vertigo lilljeborgi ( Westerlund, 1871) – Švenčionių r. Magūnų kaimo apylinkėse prie viksvomis, nendrėmis užaugančio Galadnio ežerėlio (termokarstinės kilmės).17. Mažoji suktenė – Vertigo angustior (Jeffreys, 1830) –Marijampolės r. Riečių k. apylinkėse, Žuvinto rezervato teritorijoje, Švenčionių r. Čerėnų kaimo apylnikėse ties Vaukštelio ežeru, prie Dideškos ežerėlio, Punžonių kaimo apylinkėse prie Punžemio ežero, Antanų kaimo apylinkėse tarp Kamajos upės ir Antanų girios esančioje natūralioje pievoje ( Visi individai aptikti kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa) kupstų pašaknėse), Alytaus rajone Obelninkų kaimo apylinkėse prie Obelijos ežero ajerų ir švendrų pašaknėse, Vilniuje, Dvarikšių apylinkėse prie Balsio ežero, eglių – plačialapių mišraus miško paklotėje.18. Alpinė suktenė – Vertigo alpestris
1837): Biržų rajone Biržų girioje Būginių g-joje brandžiame drebulių ir eglių miške.19. Ovalioji geldutė – Unio crassus Retzius, 1783 – Biržų r. Kvetkų kaimo apylinkėse, ties Pakriaušės gyvenviete Nemunėlio upėje,Vilniaus r. Dūkštos kaimo apylinkėse Dūkštos upelyje, Švenčionių r. Žeimenos upėje ties Meškerinės kaimu, Antaliedės kaimo apylinkėse Luknelės upelyje, tarp Indrajų ir Luknelio ežerų pratekančiame upelyje, Peršokšnos upelyje ties Antaviešės kaimu, Peršokšnos upėje prie Januliškio, Stanislavavo kaimo apylinkėse Sirvėtos upelyje. 20. Truncatellina cylindrica (A.Ferussac,1807): Švenčionių r. Gelednės kaimo apylinkėse varpinių augalų sąžalyne, tarp pūvančių liekanų, Lazdijų r. Gerdašių kaimo apylinkėse prie Nemuno sausoje pievoje, Marijampolės r. Juodelių kaimo apylinkėse prie Juodelių karjero natūralioje sausoje pievoje. 21. Apvalioji dygenė – Acanthinula aculeata (O.F.Muller, 1774): Vilniuje, Dvarikščių apylinkėse prie Balsio ežero tarp pūvančių lapų, mišriame eglyne.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 2414 žodžiai iš 6574 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.