Moliuskai
5 (100%) 1 vote

Moliuskai

Moliuskai arba minkštakūniai (lot. Mollusca) – bestuburių gyvūnų tipas. Zoologijos sritis, nagrinėjanti moliuskus – malakologija. Moliuskų kūną dengia kalkinė kriauklė. Kai kurie moliuskai gyvena sausumoje, tačiau didžioji dalis – gėlųjų vandenų ir jūrų gyventojai. Moliuskai – maži, lėtai judantys gyvūnai, nors yra labai didelių ir greitų.

Pasaulyje yra apie 130 000 moliuskų rūšių.

Moliuskai grupuojami į 7 ryškiai viena nuo kitos besiskiriančias klases:

* Klasė. Chitonai (Polyplacophora)

* Klasė. Daugiažiauniai moliuskai arba monoplakoforai (lot. Monoplaccophora)

* Klasė. Dvigeldžiai (lot. Bivalvia arba Lamellibranchia)

* Klasė. Kirmėliniai moliuskai (Aplacophora)

* Klasė. Pilvakojai arba Sraigės (lot. Gastropoda)

* Klasė. Plokščiakojai moliuskai (Scaphopoda)

* Klasė. Galvakojai (Cephalopoda)

Chitonai (lot. Polyplacophora, angl. Chitons, vok. Käferschnecken) – moliuskų (Mollusca) tipo klasė.

Dydis 0,3-33 cm. Įvairiaspalvė Kriauklė susideda iš 8 plokštelių, kurios išsidėsčiusios viena eile ir gaubia gyvūno nugarą. Turi stambią raumeningą koją, mažą galvą su gerai išsivysčiusia radule. Akių ir čiuopiklių nėra. Skirtalyčiai.

Chitonai puikiai prisitaikę gyventi ant akmenų. Chitonai koja stipriai prisisiurbia prie uolos, todėl jų negali atplėšti net galingos bangos. Daugelis rūšių mėgsta tūnoti uolų plyšiuose aukščiau vandens lygio, kur juos šlaksto bangų vanduo. Aktyvūs naktį. Lėtai šliaužioja uolų paviršiumi ir gremžia mikroskopinius dumblius. Be to, minta foraminiferais, samangyviais, įvairiomis lervomis. Paplitę visuose pasaulio vandenynuose ir sūriose jūrose.

Iš viso žinoma 860 chitonų rūšių.

* Acanthochitona crinatus – Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje gyvenantis, iki 1,3 cm ilgio užaugantis chitonas. Šliaužiodami akmenimis, minta ant jų augančiais dumbliais. Prie akmenų chitonai prisitvirtina savo raumeninga koja, o nukritę apsisaugo susirangydami kiaute. Turi gražią įvairiaspalvę kriauklę.

dvigeldžiai moliuskai (lot. Bivalvia) – moliuskų (Mollusca) tipo klasė, kuriai būdinga dvišalė simetrija, iš šonų kūną gaubia kriauklė sudaryta iš dviejų geldelių, sujungtų ligamentu. Kriaukles suglaudžia ir praveria 1 ar 2 stiprūs suveriamieji raumenys, sandariai uždarantys geldeles ir apsaugantys moliuską nuo grobuonių. Dauguma kriauklių simetriškos, pailgos, padengtos storu kalkiniu sluoksniu. Kai kurios jūrinės rūšys (pvz., jūrinė perluotė) turi storą perlamutrinį sluoksnį, kuris dėl šviesos spindulių interferacijos gali žvilgėti rausvai, gelsvai ar melsvai. Patekusi į kriauklę smiltelė yra apgaubiama perlamutrinio sluoksnio ir susidaro rutuliški perlai.

Kriauklės vidinėje pusėje yra mantija, o tarp jos ir kūno susidaro maža mantijos ertmė, kurioje telpa žiaunos ir koja. Koja dažniausiai yra kylio formos, todėl jos pagalba moliuskas gali įsirausti į smėlį tiek, kad kyšotų tik užpakalinė kriauklės dalis. Tarp pravirų geldučių susidaro plyšys – sifonas, pro kurį į mantijos ertmę patenka vanduo. Yra skiriami du sifonų tipai: žiauninis ir kloakinis. Pro žiauninį sifoną vanduo teka į mantijos ertmę, o pro kloakinį – išteka.

Kirmėliniai moliuskai (lot. Aplacophora) – moliuskų (lot. Mollusca) klasė. Gyvena įsirausę į smėlį ar dumblą. Kirmėlinių moliuskų kiautas išlenkto rago formos su abiem kiaurais galais.

Pasaulyje žinoma 350 kirmėlinių moliuskų rūšių.

* Dentalium entalis – Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje gyvenantys kirmėliniai moliuskai užauga iki 3 cm ilgio. Tūno giliai vandenyje, savo raumeninga koja įsirausę į dumblą, ir dėl to gyvų jų beveik niekas nemato, tik randama išplautų į krantą mirusių moliuskų geldelių. Minta čiuptuvais pagaudami grobį.

Pilvakojai (lot. Gastropoda) – rūšimis gausiausia moliuskų klasė. Juos nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Šiuo metu žinoma apie 75 000 rūšių, t.y. 78% visų moliuskų yra pilvakojai. Pilvakojai gyvena ant žemės, jūroje ir gėlame vandenyje. Atskirų rūšių dydis skiriasi nuo mažiau nei 1 mm iki 1 metro. Kūną sudaro galva su čiuopikliais ir akimis, liemuo ir koja. Koja turi platų, pado formos, pagrindą, kurio pagalba šliaužia. Liemuo susuktas kriauklėje, kai kurių moliuskų ji redukuota (pvz., šliužų). Galvoje yra 1-2 poros čiuopiklių ir akys, kurios būna čiuopiklių viršutinėje ir apatinėje dalyje.

Pilvakojai (lot. Gastropoda) – rūšimis gausiausia moliuskų klasė. Juos nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Šiuo metu žinoma apie 75 000 rūšių, t.y. 78% visų moliuskų yra pilvakojai. Pilvakojai gyvena ant žemės, jūroje ir gėlame vandenyje. Atskirų rūšių dydis skiriasi nuo mažiau nei 1 mm iki 1 metro. Kūną sudaro galva su čiuopikliais ir akimis, liemuo ir koja. Koja turi platų, pado formos, pagrindą, kurio pagalba šliaužia. Liemuo susuktas kriauklėje, kai kurių moliuskų ji redukuota (pvz., šliužų). Galvoje yra 1-2 poros čiuopiklių ir akys, kurios būna čiuopiklių viršutinėje ir apatinėje dalyje.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 750 žodžiai iš 1448 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.