Moliuskai
Turinys
2 psl. Kirmeliniai moliuskai
…
Monoplakoforiniai
…
Chitonai
3 psl. Pilvakojai: Priekiaziauniai; Galaziauniai; Plautiniai
…
Plokščiakojai
4 psl. Dvigeldžiai
…
Galvakojai: Dviziauniai; Keturziauniai
5 psl. Galvakojai: Keturziauniai
Trumpai apie moliuskus:
Tai daugialąsčiai dvišalės simetrijos, minkšto, nesegmentuoto kūno gyvūnai. Skiriamos dvi sritys: galva ir liemuo. Liemenį sudaro vidurių maišelis ir pilvo kojas. Viduriųmasę gaubia membrana, mantija, kuri gamina kalkinę kriauklę, atliekančią apsauginę funkciją. Mantija panaši į raukšlę. Ši raukšlė su kūnu mantijos ertmę, kuriuoje yra žiaunos. Celomą sudaro viena perikardinė ertmė ir su ja susisiekainčios gonadų beu nefridijų ertmės. Kraujyje yra pigmento hemocianino. Kiaušinis turi spiralę segmentaciją . Lervos – vegeris arba trochofora, kurios panašios į žieduotųjų kirmelių lervą.
Moliuskai skirstomi į šiais klases: kirmėliniai moliuskai, ar vagakojai, monoplakoforiniai, chitonai ( Polyplacophora ) , pilvakojai, plokščiakojai, arba skafopodai, dvigeldžiai ir galvakojai.
Kirmeliniai moliuskai
Tai primityvūs moliuskai, su gerai išvysmantija, kuri gamina kalkines spikules; neturi kriauklės nė kojas. Jų išeinamoji anga atsiveria užpakalinėje kos ertmėje, kurioje yra ir žiaunos. Iš perikardo eina du celomo kanalai, kuriais išeina gametos. Šie kanalai, kaip ir nefridijos, atsiveria į kloaką. Tai jūriniai bentosiniai moliuskai, gyvenantys įvairiame gylyje. Pagrindinė gentis Neomenia . Jos nervų sistemą sudaro dvi poros išilginių grandinių, kurios prasideda išilgainių grandinių, kurios prasideda iš preistemplinio raiščio.
Monoplakoforiniai
Turi kūgio formos, nežymiai įlenktą lriauklę ir daug metamerizuotų organų. Tai jūrų gyventojai, neturintys akių.
Iš šios klasės žinomosmbro ir devono periodo gyvūnų iškasenos. Gyvos formos žinomos tiktai nuo 1952 metų .Tuomet danų ekspedicija „Galathea“ Ramiajame vandenyne, į rytus nuo Meksikos,3570 metrų gylyje aptiko moliuską neopiliną, ( Neopilina galatheae ) . Šio moliusko nugarą dengia plonytė kriauklė su 37 mm ilgio žiediniu apvadu apačioje. Pilvo pusėje vidurinę dalį užima daugmaž apskrita koja, aplink kurią vyniojasi mantijos vagelė su penkiomis poromis žiaunų. Kiekvienoje jų yra šalinamoji anga. Burna yra išvien su rykle, kuri turi radulę, arba kramtomąjį organą. Toliau – tiesi spemplė, atsiverianti skrandyje. Spirale susisukusios žarnos baigiasi tiesiąja žarna, kuri atsiveria už kojos, mantijos vagelėje.
Turi šešias poiras nefridijų, kurios atskirai atsiveria mantijos raukšlėje ir išsidėsto metameriškai. Tai bruožas, kuris skiria neopiliną nuo kitų moliuskų. Monoplakofiriniai moliuskai yra skirtingų lyčių. Lytinės liaukos – pilvo pusėje, po žarnomis. Ši grupė laikoma pačia primityviausia, lyginant su kitais moliuskais. Šios grupės gyvūnų metameriški. Tai, kas būdinga neopilinai, yra tiktai žingsniai metamerizacijos link. Gali būti, kad moliuskai ir žieduotosios kirmelės yra kilusios iš to paties protėvio. Primityvesni moliuskai ir žieduotosios kirmėlės turi panašią lervos trochoforos stadiją.
Chitonai
Kūnassimetriškas, daugiau suspausta. Nugarą dengia aštuonios judrios ragainės – kalkinės kilmės plokštelės. Jų pėda labai gerai išsivysčiusi, yra daugybė žiaunų, kurios išsidėsčiusios mantijos pakraščiuose. Radulė (kramtomasis organas ) septyniolikos dantų eilę. Nervų sistemą sudaro keturios grandinės, kurios prasideda nuo priestemplinio raiščio ir eine už jo. Šalinimo aparatas susideda iš poros nefridijų, kurios atsiveria mantijos ertmėje, šalinimo angos šonuose.
Chitonai yra skirtingų lyčių Vystimasis baigiasi subrendus lervai trochoforai. Visi yra jūriniai, gyvena jūrų pakrantėse, prilipę pėda prie substrato. Nugaros plokštelių jungtys leidžia jiems judėti.
Jutimo organai sudaryti iš jutimo receptorių, kurie išsisklaidę po nugarą ir yra kanalėliuose, vadinamuose estetais. Juose gausu nervų. Receptoriaus ( mikroesteto ) paviršiauje yra mažesni receptoriai ( mikroestetai ) . Chitonai taip pat turi akis kriauklėje, su lęšiais, virš kurių yra kalkinis lęšis. Burnos ertmėje – skonio organai. Širdis turi du prieširdžius ir skilvelį, širdį supa perkardinė ertmė.
Chitonas dažnai aptinkamas pakrančių dumbliuose, kuriais jis minta.
Pilvakojai
Pilvakojai turi koją, kuria juda. Jiems būdinga nugaros srities judėsena spirale, dėl to sukdamasi juda vidurių masė, ir šis suimasis būna iki 180 laipsnių prieš laikrodžio rodyklę.
Viengeldė kriauklė tuo būdu įgauna sraigtišką formą. Nervų sistema taip pat dalyvauja sukimesi, ir nervinės grandinės bei ganglijai susikryžiuoja kaip 8; šis reiškinys vadinamas kjastroneurija, arba streptoneurija. Šalinimas vykstafridinių vamzdelių vidinėje dalyjeė, šie vamzdeliai sudaro didelės apimties Bojano organų ir inkstus. Pilvakojai gali būti skirtingų lyčių arba dažniausiai yra hermafroditai. Žemėje ir gėluosiuose vandenyse gyvenančių rūšių vystymasis yra tiesioginis, jūrinėms rūšims būdingas netiesioginis vystimasis; iš kiaušinio išsirita lerva veligeris , kuriuos kriauklė gali skirtis nuo suaugėlio. Kartais ši jūrinių lervų fazė ilgai užtrunka.
Pilvakojus galima suskirstyti į šiuos poklasius; priekiažiauniai, galažiauniai ir plautiniai.
Priekiažiauniai : Jie turi gobtuvą arba spirališką kriauklę ir koją bent su enu dangteliu; paprastai taip yra dėl moliusko susukto kūno. Nervinų sistema turi susikryžiavusios pluerovisceralines jungtis. Nervų sistemą sudaro smegenų ganglijų pora, esanti nugaroje, virš stemplės. Be to, ten yra kojos – pilvo ganglijų pora, užpakalyje – vidurių gangalijų pora. Atijos – daugybė lytėjimo ląstelių, cheminio jutimo ląstelių, šisidėsčiusių osfradijose, kurios yra mantijos ertmėje priešais žiaunas; taip pat yra stacitai (pusiausvyros organai ) ir ant galvos – akys. Dauguma priekiažandžių gyvena jūrose, kai kurie j ų- kaip amfibijos, mažiau rūšių – žemėje. Poklasiui priklauso daugybė rūšių: Conus , kurios gyvena šiltose jūrose, mureksai ( Murex bradaris ir M. Truculus ) , seniau naudoti purpuro gamyboje, gražiosios ciprėjos ( Ciprea ) ir dubenukės, iš kurių Patella coerules, P. Lusitanica ir P. Tarentina yra valgomos rūšys, labai paplitusios Viduržemio jūroje.
Galažiauniai : Nervų sistemoje nėra susikryžiavusių pleuros ir vidurių jungiamųjų audinių. Mantijos ertmė nukrypusi į užpakalį ir taip, kaip vienintelė žiauna, yra dešiniame šone. Tai hermafroditai, jūrų gyvūnai. Kai kurių kriauklė sumažejusi, kiti jos neturi, tai neturi ir dangtelio. Iš galažiaunių be kriauklės paminėtinas Peltodoris atromaculata , gyvenantis pakrantėse, o iš tų, kurių yra sumažėjusi kriauklė, – Umbraculum mediterraneum .
Plautiniai : Tai daugiausia žemės ar gėlųjų vandenų gyventojai, neturintys žiaunų; mantijos ertmė virtusi plaučių maišeliu, gausiai turinčiu kraujagyslių ir susisiekiančiu su išore pro siaurą angą. Plautinių, kaip ir galažiaunių, kriauklė paprastai yra plona ir spirališka, kitų ji maža arba visai jos nėra; neturi dangtelio.