Moliuskai, kurių dabar žinoma daugiau kaip 80000 rūšių, yra be galo įvairi grupė, apimanti labai skirtingas būtybes: čia ir sraigės, ir dvigeldžiai moliuskai, ir milžiniški kalmarai. Tačiau visi moliuskai turi vienodą kūno sandaros planą, kad ir sunkiai beatsekamą.
Moliuskų kūno sandara
Iš esmės moliuskai yra minkštakūniai gyvūnai, turintys kūno viduje virškinimo ir dauginimosi organus, o jo paviršiuje odos raukšlę – mantiją. Ertmė tarp liemens ir mantijos vadinama mantijos ertme. Išorinis mantijos sluoksnis, epitelis, gamina kriauklę, susidedančią daugiausia iš kalcio karbonato; kriauklė yra bene akivaizdžiausias šios grupės gyvūnų požymis. Kūno apačioje yra masyvi ir raumeninga koja; ji padeda gyvūnui judėti.
„Moliuskai, t.y gyvūnai, kurie dažniausiai turi kriauklę, skirstomi į tris pagrindines grupes: pilvakojus, galvakojus (kalmarus ir aštunkojus) ir dvigeldžius.
——–
——–
Dvigeldžiai moliuskai
Dvigeldžiai moliuskai apima rūšis, kurios įdomios gyvensena (akmengraužiai), išvaizda (Ensis siliqua) arba kaip maistas (midijos, austrės). Kaip ir sraigės dvigeldžiai moliuskai turi tvirtą, kalcio prisodrintą kriauklę, tik ji nėra susisukusi spirališkai, bet susideda iš dviejų geldelių (dėl to jie taip ir vadinami) – kairiosios ir dešiniosios. Nugarinėje pusėje iš išorės geldeles jungia elastingas raištis ir užraktas. Kai moliuskas visai pasyvus arba minta, tarp geldelių atsiranda plyšys; gyvūną sutrikdžius, galingi veriamieji raumenys geldeles tvirtai suglaudžia.
Dvigeldžio kūno sandara
Didesnioji dvigeldžio moliusko kūno dalis susitelkusi toje kriauklės pusėje, kur yra užraktas. Kūna gaubia odos raukšlė – mantija. Ji auga iš išorės, iš abiejų kūno pusių, ir iškloja abiejų geldelių vidų. Tiksliau sakant, mantijos išorinis sluoksnis, epitelis, ir gamina kriauklę. Raumeninga ir paplokščia iš šonų koja (ja moliuskas rausia ir juda) įsiterpia į ertmę, esančia tarp mantijos raukšlių.
Jei vieną geldelę, o kartu ir pusę mantijos pašalintume, iš karto pamatytume didelias žiaunas, jomis moliuskas ne tik kvėpuoja, jos padeda ir maitintis. Pagal mitybos būdą dvigeldžiai yra filtratoriai. Iš vamzdiškų mantijos išaugų susidarę du sifonai. Pro žiauninį sifoną vanduo į mantijos ertmę įteka, pro kloakinį išteka. Srovę sukuria judančios blakstienėlės, kurios auga ant žiaunų. Vanduo teka pro žiaunas kaip per rėtį ir pašalinamas pro kloakinį sifoną. Nukoštos maisto dalelės prilimpa prie gleivių, kurių sluoksnis dengia žiaunas (gleivių konsistencija panaši į žmogaus seilių), ir slenka su jomis žemyn, žiaunų apatinio krašto link (tolyn nuo užrakto). Pakeliui didesnės dalelės, pavyzdžiui, smėlio nusėda į mantijos ertmę, visa kita slenka su gleivėmis burnos link. Burną gaubia blakstienotos skiautės. Čia maistas galutinai išrūšiuojamas, patenka į burną, po to į skrandį, žarnyną ir virškinamas.
Virškinimas ir dauginimasis
Liauka, gaubianti skrandį, yra svarbiausias dvigeldžių virškinimo organas. Be to, į skrandžio ertmę iš „žarninės kišenėlės“ yra įsiterpęs drebutingas stiebelis. Jis turi angliavandenius skaidančių fermentų. Maišelio blakstienėlių judesiai verčia stiebelį nuolat suktis, ir jo laisvasis galas trinasi į priešais esantį skrandžio gleivinės plotelį, vadinamą skrandžio skydeliu. Dėvintis skydeliui, į skrandį išsiskiria fermentai. Maistas baigiamas virškinti žarnyne, kuris labai vingiuotas. Analinė anga atsiveria į mantijos ertmę netoli kloakos sifono, todėl atmatos greit išvaromos į vandenį.
Šalinimo organai – susijungę po du šalinamieji latakai, esantys abipus širdies, ir „inkstai“. Šalintinos medžiagos iš pradžių išskiriamos į šlapimo sinusą, po to pašalinamos. Dvigeldžių moliuskų širdis trijų kamerų. Raumeningas skilvelis varo kraują į arterijas; jomis jis teka į koją, mantiją ir kitus organus. Kraujas cirkuliuoja ne tik kapiliarais, kaip aukštesnių gyvūnų, bet ir audinių ertmėmis – lakūnomis. Kojos lakūnos padeda jai rausti: pritekėjus kraujo, koja sustorėja ir pailgėja. Venomis veninis kraujas atiteka į du prieširdžius.
Dvigeldžių lytinė sistema nesudėtinga, susideda iš porinių gonadų, kurios neturi jokių pridėtinių liaukų. Dauguma dvigeldžių yra skirtalyčiai, išleidžia kiaušialąstes ir spermius į vandenį. Jūrinių rūšių kiaušialąstė ir spermiai plaukioja vandenyje kaip planktonas. Keletas gėlavandenių dvigeldžių išnešioja palikuonis, o yra ir tokių, kurių lerva glochidėja kurį laiką parazituoja ir tik po to virsta laisvai gyvenančiu suaugusiu moliusku.