Monė
5 (100%) 1 vote

Monė

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………..2

1. Privačios organizacijos samprata…………………………………………………..3

2. Privačios organizacijos aplinkos……………………………………………………5

3. Privačios organizacijos išorinės aplinkos elementai…………………………7

3.1. Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų įtaka……..8

3.1.1 Vartotojai……………………………………………………………….9

3.1.2 Konkurentai…………………………………………………………..10

3.1.3 Profesinės sąjungos………………………………………………..11

3.1.4 Finansų institucijos…………………………………………………12

3.1.5 Tiekėjai…………………………………………………………………13

3.1.6 Žiniasklaida…………………………………………………………..14

3.1.7 Valdžios politika……………………………………………………15

3.2. Netiesioginio poveikio aplinkos elementai ir jų valdymas………16

3.2.1 Socialiniai veiksniai……………………………………………….18

3.2.2 Ekonominiai kintamieji…………………………………………..19

3.2.3 Teisinė bazė…………………………………………………………..20

3.2.4 Technologiniai veiksniai…………………………………………22

Išvados……………………………………………………………………………………………….23

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………..24

Įvadas

Išorinės aplinkos įtaka privačiai organizacijai – tai tema, kuri savo aktualumu, skatina nuolatines diskusijas bei ekonomistų susidomėjimą. Jos aktualumą visų pirmą lemia, tai, kad ši tema savyje talpina pamatines vadybos ir verslo administravimo šakų egzistavimo prielaidas. Kita be galo svarbi priežastis, tai pereinamasis laikotarpis, kai iki šiol buvusį teisinį reglamentavimą teks suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, kurie garantuotų lygiavertes veiklos bei verslo sąlygas ir Lietuvos privačioms organizacijoms.

Be to, plėtojant darbo temą, tenka daryti išvadą, kad net ir remiantis autoritetingų vadybos specialistų nuomone ne taip lengva vienareikšmiškai įvardinti kas yra išorinė aplinka apskritai ir kokiu kriterijumi vadovaujantis derėtų išskirti tiesioginio ir netiesioginio poveikio komponentus. Diskutuotina ir šiame darbe analizuojama kokius būtent elementus iš jų gausos reikėtų priskirti kiekvienai iš sudedamųjų išorinės aplinkos dalių.

Džiugu tai, kad literatūros šia tema yra tikrai pakankamai. Tenka pripažinti, kad tokia jos gausa rodo valstybės ir vadybos specialistų tiek praktikų, tiek teoretikų nuolatinį susidomėjimą išorinės aplinkos įtakos privačiai organizacijai probletatika. Todėl rašant ši darbą, be verslo vadybos ir administravimo specialistų monografijų, knygų, kuriose atskleidžiami darbo temai svarbūs klausimai, bus naudojami norminiai teisės aktai ir, žinoma, ekonomistų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos su darbo tema susijusios problemos.

Nagrinėjant esamą literatūrą ir ieškant paralelių ir skirtumų įvairių autorių nuomonėse, remiantis sisteminiu ir lyginamuoju metodais, bus tikslingai siekiama, kuo išsamiau atskleisti išorinės aplinkos įtaką privačiai organizacijai apskritai ir išskiriant dar detalesnei analizei konkrečius tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementus ir gvildenant problematiškus išorinės aplinkos įtakos klausimus, pateikiant konstruktyvius įvairių nuomonių motyvus apie tai, iš ko susideda išorinė verslo aplinka, aplinkos kitimo tempus ir kaip išorinės aplinkos svarbos pažinimas gali lemti ilgalaikę privačios organizacijos veiklos sėkmę.Privačios organizacijos samprata.

Šis skyrius turi ypatingą reikšmę visam darbui, nes prieš pradedant išsamiai nagrinėti konkrečių veiksnių įtaką privačiai organizacijai, derėtų apibrėžti jos sąvoką, atskleisti svarbiausius bruožus ir galimas formas. Analizuojant šiuos klausimus, darbo autoriaus nuomone, vertėtų pastebėti, kad šiame darbe sąvoka privati organizacija bus nagrinėjama kaip viena iš verslo organizavimo formų ir dėmesys bus skiriamas privatiems juridiniams asmenims, pelno siekiančioms privačioms organizacijoms.

Ekonomistai skiria šias privačių organizacijų (verslo organizavimo) formas: individuali, partnerinė (ūkinė) ir akcinė bendrovė. Tokio skirstymo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris teigia, kad visos išvardintos įmonės yra juridiniai asmenys (iki kodekso įsigaliojimo individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos buvo įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso, dabar juridiniai asmenys su neribota atsakomybe).

Taigi reikėtų kiekvieną iš minėtų formų panagrinėti išsamiau, atsižvelgiant į tai, kokią įtaką privačiai organizacijai daro išorinė aplinka priklausomai nuo jos formos bei veikimo ir struktūros ypatumų ir kiek skirtingas galimybes turi kiekvienos rūšies privati organizacija prisitaikyti ar pakeisti šio poveikio pasekmes.

Individualių įmonių įstatymas pateikia jos apibrėžimą,
kuriame sakoma, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Be to, įstatyme pasakyta, kad tokios įmonės steigėju gali būti tik fizinis asmuo, o savininkas tik vienas. Tai pati paprasčiausia verslo organizavimo forma, ji yra lanksti ir nesudėtinga privati organizacija, kurioje praktiškai vienas asmuo užsiima verslo organizavimu, darbuotojų samdymu ir visais kitais reikalais. Tačiau, kaip bus išsamiau panagrinėta vėliau, individualią įmonę nėra sunku įsteigti, bet jos dažniausiai ir yra likviduojamos.

Kaip rodo statistika, praktiškai visose šalyse vyrauja tendencija, kad kiekybiniu atžvilgiu rinkoje dominuoja individualios organizacijos, tačiau pardavimų apimtys (beveik 90 %) priklauso stambioms akcinėms bendrovėms ar korporacijoms. Tai paaiškina esminiai tokios privačios organizacijos trūkumai: nekonkurencingumas, dėl savininko baimės prarasti savo asmeninį turtą, ribotos galimybės pasiskolinti kapitalo firmai plėsti ir verslo vykdymo trukmė (kol savininkas yra ekonomiškai aktyvus). Šios aplinkybės individualią įmonę daro visiškai priklausomą nuo išorinės aplinkos veiksnių ir iki minimumo sumažina jos galimybes pakreipti sau palankia linkme išorinius veiksnius (ypač netiesioginius).

Ūkinė bendrija pagal Ūkinių bendrijų įstatymą yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (šis įstatymas skiria tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines). Bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys (ir fiziniai, ir juridiniai). Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Kiekvienas partneris gauna sutartą dalį pelno, bet taip pat padengia ir dalį susidariusių nuostolių.

Jeigu kalbėti apie ūkinės bendrijos veiklą išorinės aplinkos kontekste, tenka pastebėti, kad jos vaidmuo nėra toks pasyvus kaip individualios įmonės, bet ji vis tiek neturi realių galimybių didinti kapitalo per finansų institucijas ir išlieka likvidavimosi pavojus, pasitraukus vienam iš partnerių. Taigi ūkinė bendrija turi daug realesnes galimybes galimybes paveikti tiesioginius išorinės aplinkos veiksnius nei netiesioginius.

Bendrovės (yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis ir yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.), o pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra skiriamos uždarosios akcinės bendrovės (įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 10 000 LT, joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų, o akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai) ir akcinės bendrovės (jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt).

Analizuojant šios teisinės formos privačią organizaciją, pastebėtina, kad be daug sudėtingesnio valdymo ji turi ne mažai privalumų, tokių, kaip ribota bendrasavininkų atsakomybė, veiklos tęstinumas ir, be abejo galimybė prisitaikyti prie išorinės aplinkos poveikio. Kaip bus nagrinėjama tolesniuose šio darbo skyriuose, pastebėtina, kad dėl savo formos tokia bendrovė gali pakankamai lengvai didinti savo kapitalą per finansų institucijas, investicijomis į reklamą pritraukti daugiau vartotojų, sudaryti palankesnes sutartis su tiekėjais ir tokiu būdu įveikti konkurentus.

Taigi detali kiekvienos iš privačios organizacijoų formų analizė leidžia pereiti išorinės aplinkos, jos sudedamuųjų komponentų ir jų poveikio privačiai organizacijai nagrinėjimo.Privačios organizacijos aplinkos.

Kaip jau minėta ankstesniajame šio darbo skyriuje, vienas pagrindinių teorinių teiginių yra tas, kad organizacija, tiek privati, tiek valstybinė nėra nei visiškai nepriklausoma, nei visiškai uždara. Greičiau priešingai, ji keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jos priklausoma.

Kiekviena norinti sėkmingai veikti privati organizacija turi pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką. Ne taip seniai buvo atsisakyta iki šiol vyravusios nuomonės, būdingos planinės ekonomikos laikams, “kad organizacijos sėkmė pirmiausia priklauso nuo racionalaus gamybos organizavimo, gamybos sąnaudų mažinimo, specializacijos plėtojimo. Kitaip sakant, valdymo metu įtaka buvo daroma tik vidiniams gamybos veiksniams.”

Šiuo metu didžiausias dėmesys teikiamas organizacijos veiklos lankstumui, jos gebėjimui prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Ar rinkos sąlygomis organizacija pasieks numatytus tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo jos mokėjimo orientuotis išorinėje aplinkoje. Todėl “svarbiausias kiekvienos privačios organizacijos vadovo uždavinys – teisingai apibrėžti išorinę aplinką.”

Praktiškai visi vadybos ir administravimo specialistai, tiek teoretikai, tiek praktikai sutaria, kad tik integruotas privačios organizacijos aplinkos vertinimas užtikrina produktyvų ir efektyvų organizacijos darbą. Todėl, vadovaujantis vyraujančiomis tendencijomis yra skiriamos tokios privačios organizacijos aplinkos:

o natūrali aplinka,

o vidiniai įtaką darantys veiksniai,

o išorinė aplinka.

Darbo autoriaus nuomone, prieš pradedant nagrinėti konkrečius darbo temos klausimus derėtų trumpai aptarti ir tas privačios organizacijos aplinkas, kurių neapima darbo temos analizė, nes tai užtikrintų kokybišką ir visapusišką išorinės aplinkos įtakos privačiai organizacijai atskleidimą.

Tradiciniai mąstymo apie
vadybą būdai, savaime suprantama, mažai dėmesio skiria organizacijos ir natūralios aplinkos sąveikai. Šio klausimo gvildenimą daugiau ar mažiau lėmė XX a. pradžioje iškilusios tokios problemos, kaip aplinkos apsauga, sugriežtėję ekologiniai reikalavimai gamybos procesams ir naujai suformuluotas tikslas – išsaugoti sveiką aplinką ateities kartoms. “Taigi vienas iš esminių organizacijos natūralios aplinkos sudedamųjų veiksnių yra aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių naudojimas.” Todėl privačios organizacijos vadovas formuluodamas veiklos strategijas be išorinių ir vidinių organizacijos veiksnių turi įvertinti ir natūralios aplinkos veiksnių įtaką ir reikalavimus.

Kalbant apie vidinius įtaką darančius veiksnius derėtų akcentuoti, kad jie priklauso tiesioginio poveikio aplinkos elementams ir vadinami vidiniais įtaką darančiais asmenimis. “Tai grupės ar asmenys, kurie, griežtai tariant, nepriklauso organizacijos išorinei aplinkai (pavyzdžiui, darbuotojai), bet jiems vadovai atsako.” Taigi darbo jėgos prigimtis iš esmės keičiasi daugumoje organizacijoje ir tai lemia demografiniai veiksniai.

Kitas nei kiek ne mažiau svarbus veiksnys tai akcininkai ir direktorių valdybos, kurios turi galimybę pasinaudoti balsavimo teise ir tokiu būdu daryti įtaką tokiai privačiai organizacijai kaip akcinė bendrovė (ir uždarajai akcinei bendrovei). Tradiciškai akcininkus, visų pirma, domina investicijų pelningumas, o pačios organizacijos valdymą jie palieka vadovams.

Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizaciją su pasauliu. “Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėga, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).”

Čia pateikiamas tik trumpasis privačios organizacijos išorinės aplinkos apibūdinimas, kuris visų aplinkų kontekste leidžia susidaryti bendrą jų vertinimą ir iškristalizuoti esminius kiekvienos iš aptartų aplinkų skirtumus. Neabejotinas teiginys, kad išorinė privačios organizacijos aplinka veikia ir vidinę įtaką darančius asmenis, pavyzdžiui, akcininkų sprendimas bus įtakojamas tiek egzistuojančios teisinės bazės, tiek vartotojų poreikių ar konkurentų priimtų sprendimų. Taigi darbo tema bus atskleidžiama integruotai: išorinė privačios organizacijos aplinka bus vertinama kaip visumos dalis, tiek pati daranti įtaka organizacijos funkcionavimui, tiek įtakojama kitų aplinkų.Privačios organizacijos išorinės aplinkos elementai.

Taigi trumpai aptarus bendrą kontekstą ir užakcentavus esminius privačios organizacijos aplinkos elementus, darbo autorius pereina prie temos esmės atskleidimo – išorinės aplinkos sampratos ir pagrindinių elementų aptarimo.

Kaip jau minėta, išorinę verslo (organizacijos) aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo organizacijos veiklos ribų, bet darančius jai poveikį. Įmonės vadovo uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei.

Išorinė aplinka nėra nekintanti: priešingai, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai ypač dažni. “Aplinkai kintant vis sparčiau, privačiai organizacijai lieka vis mažiau laiko susikurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.” Vadybos specialistai pateikia tokius pagrindinius išorinės aplinkos požymius, kurie leidžia identifikuoti jos daromą poveikį :

1. Veiksnių bendrumas. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams.

2. Sudėtingumas. Jis reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikiu privačiai organizacijai. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakoma, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga.

3. Paslankumas. Paslankumu arba judrumu vadinama pokyčių sparta. Yra organizacijų, kurių aplinka keičiasi labai greitai (pavyzdžiui, farmacija, chemija). Gali skirtis aplinkos paslankumas ir skirtingose tos pačios organizacijos padaliniuose. Sparčiai keičiantis aplinkai reikia išsamesnės ir patikimesnės informacijos, kad būtų galima priimti teisingus sprendimus.

4. Neapibrėžtumas. Tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Privačios organizacijos veiklos sudėtingumas reikalauja vis daugiau informacijos, bet jos patikimumas mažėja. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui sunkiau priimti efektyvius sprendimus.

Taigi siekiant kuo efektyvesnio organizacijos valdymo išorinė aplinka skirstoma į tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkos elementus, kurie daug išsamiau bus aptariame kituose šio darbo skyriuose.

Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų įtaka.

Šį skyrių derėtų pradėti nuo to, kad “tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip privati organizacija suvokia savo tikslus.” Jie skirstomi į dvi kategorija, viena iš jų ir yra tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai.

Tradiciškai ekonomistai skiria šiuos tiesioginio
komponentus: vartotojai, tiekėjai, konkurentai, žiniasklaida, finansų institucijos, profesinės sąjungos ir vyriausybės vykdoma politika. Kiti šį sąrašą papildo ir kitais veiksniais, tokiais kaip specialiųjų interesų grupės, tai žmonių grupės, kurios organizuojasi panaudoti politinius procesus, kad pažengtų į priekį tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, ginklų kontrolės, aplinkos apsaugos ar kitais klausimais.

Tiesioginio poveikio elementai, kaip ir netiesioginio, yra privačios organizacijos išorinės aplinkos dalis, kuri nuolat daro įtaką organizacijos funkcionavimui. Taigi būtina aptarti esminius šių išorinės aplinkos dalių skirtumus, kurie lemia būtinybęs jas apalizuoti atskirai.

Kaip toliau bus teigiama, netiesioginio poveikio elementai tarsi sukuria privačios organizacijos egzistavimo kontekstą. Tiek ekonominių, socialinių, teisinių ar techninių veiksnių įtakoje kuriasi organizacija ir norėdama pelningai dirbti privalo prisitaikyti prie visų pokyčių, bandydama perprasti jų dėsningumus.

Tiesioginio poveikio išorinės aplinkos elementai ir jų poveikis nėra toks neįveikiamas ir tarsi nulemtas kitų jėgų, bet tik ne pačios organizacijos. Šiuo atveju organizacija palaiko nuolatinius ryšius ir daro vieni kitiems abipusį poveikį. Vadinasi, organizacija, bendradarbiaudama tiek su profesinėmis sąjungomis, tiekėjais, žiniasklaida ar vartotojais, gali juos pakreipti sau naudinga linkme arba bent stengtis pašalinti neigiamą poveikį, kurį jie galėtų padaryti.

Taigi kituose darbo skyriuose kiekvienas poveikio elementas bus nagrinėjamas detaliai, atskleidžiant esminius poveikio aspektus, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį jie turi ne tik privačiai organizacijai apskritai, bet ir ypatumus kiekvienai iš organizacijų formų.Vartotojai.

Vartotojai – tai vienas išorinę tiesioginę įtaką darančių veiksnių, kurių poveikis privačios organizacijos veiklai bus nagrinėjamas šiame darbo skyriuje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2393 žodžiai iš 7971 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.