1. ĮMONĖ- EKONOMINIO PROCESO PAGRINDAS
1.1 Įmonė kaip sistema
Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techninė, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Remiantis sistemų teorija, sistemą turi sudaryti daugiau kaip vienas elementas, tam tikrais ryšiais susijęs su kitais elementais, joje turi buti kiti procesai ir ji turi turėti savybių, kurių neturi atskiri elementai. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti kaip į mechaninę, informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą. Paprastai čia skiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemis (1.1 pav.).[2]
1.1 pav. Vidinės įmonės struktūra.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymą įmonė- tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka tam tikrai komercinei- ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių- daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Ji dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Kiekvieną įmonę galima nagrinėti kaip socialinę, ekonominę sistemą, nes ji yra:
· socialinė grupė, nes suburia žmones ir organizuoja jų darbą;
· gaminanti ar teikianti paslaugas ir paskirianti uždirbtas pajamas;
· atvira aplinkai, tai yra bendraujanti su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir pan.;
· turi tikslus veikti, išgyventi, didinti pelnus ir t.t.
Pagal šiuos bendrus bruožus galime sakyti, kad įmonė- tai ekonominė, savarankiška, gaminanti prekes ar teikianti rinkai organizacija. Įmonė, kaip organizacija, tenkina tris kriterijus:
1. Ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia žmonės, turintys vieną tikslą- veikti bendrai.
2. Ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas žino, kokius darbus reikės dirbti, už ką jis atsako, kas yra vadovas, o kas tik pavaldinys.
3. Ji yra patvari grupė, nes priemonės (pastatai, įrengimai, baldai, automašinos, ir visa kita, kas reikalinga gamybai ar paslaugai suteikti), kurias ji nusipirko, tarnaus ilgai, o tikslai, kurių siekia, neįgyvendami akimirksniu. Įmonė, panašiai kaip gyvas organizmas, gimsta, rutuliojasi, ir išnyksta.
Įmonė taip pat yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ją susijusių sistemų, ir sąlygojanti jų raidą. Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir pardavimu. Iš išorinių įmonės ryšių schemos matyti, kad įmonė yra atvira sistema. Jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro įtaką aplinkai (1.2 pav.). [2]
1.2 pav. Įmonės aplinka
1.2 ĮMONĖS TIKSLŲ SISTEMA
Kiekviena įmonė turi tikslu- tai veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus, kuriems pasiekti nukreipta visa įmonės veikla, taikomos priemonės. Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai- tiekėjai, pirkėjai, socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti- gaminti kokybiškai, treti- rūpintis gamtos apsauga, ketvirti- teikti labdarą ir pan. Visi įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: ekonominius ir socialinius. Pirmiausia įmonė siekia ekonominių tikslų, kurie susideda iš gamybos, finansavimo ir pasiekimo tikslų. Gamybos ir finansavimo tikslai yra daiktiniai, pasisekimo tikslai aprašomi formaliais vertinimo dydžiais, kurių padidėjimas ar sumažėjimas rodo, kad daiktinei tikslai jau pasiekti. Socialiniai tikslai turi padėti teisingai atlyginti už įmonės interesus atitinkantį darbą; užtikrinti ir garantuoti saugias darbo sąlygas; suinteresuoti darbuotojus pelno didėjimu; suteikti jiems teisę į pelno dalį; įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formavimą ir jų įgyvendinimo procesą.
Ekonominiams ir socialiniams tikslams būdinga ir vienovė, ir prieštaravimas. Viena, ignoruojant socialinius tikslus, blogėja ekonominei rezultatai, nes nepatenkinti prasčiau dirba. Antra, socialinių tikslų tenkinimas reikalauja lėšų, kurių lengviau randama, kai yra geri ekonominei rezultatai.
Socialiniai įmonės tikslai ne visada išreiškiami konkrečiais dydžiais; jie dažnine visiškai parodo socialinio proceso esmę, nors tokie rodikliai, kaip vidutinis darbo užmokestis, darbuotojams skiria pelno sumą. Lėšos, skirtos labdarai, darbo vietų su kenksmingomis sąlygomis skaičius ir kt. yra kartu socialiniai rodikliai.
Ekonominiai ir socialiniai tikslai ir sudaro įmonės tikslų sistemą, kuri išreiškiama konkrečiais rodikliais, loginėmis užduotimis. Formuojant tikslų sistemą reikia vadovautis šiais principais:
· Tikslai turi būti realūs;
· Tikslų sistema turi būti suderinta, neprieštaringa ir pilna;
· Tikslų sistema turi būti suderinta laiko požiūriu: strateginiai, vidutinio laikotarpio ir trumpalaikiai tikslai;
· Tikslai turi atlikti įmonės organizacinę struktūrą (turi būti galimybė nustatyti konkrečius vykdytojus);
· Turi būti užtikrinta tikslų vykdymo kontrolė.
Galima išskirti šiuos tikslų formavimo etapus:
· Tikslų paieška;
· Tikslų diferencijavimas;
· Tikslų analizė ir sisteminimas;
· Tikslų realumo patikrinimas;
· Tikslų įgyvendinimo alternatyvų atranka;
· Tikslų įgyvendinimo organizavimas ir tikslų siekimo vykdymo kontrolė.
2.ĮMONIŲ TIPAI IR KLASIFIKAVIMAS
2.1 Įmonių klasifikavimas
Įmonių grupavimas leidžia sujungti pagal vieną ar
kelis klasifikavimo kriterijus panašias įmones ir tuo būdu palengvinti kai kurių ekonominių organizacinių klausimų sprendimą. Įmonių klasifikavimas vykdomas pagal įvairius kriterijus. Galima skirti dalinius- vieno požymio- kriterijus ir kriterijų sistemas, kuriose įmonės grupuojamos pagal visą rodiklių kompleksą.
Įmones galima apibūdinti elementariai pagal gaminamos produkcijos paskirtį, administracinį pavaldumą ir gaminamos produkcijos technologiją, koncentravimo bei specializavimo lygį ir pan.
Pagal naudojamos žaliavos pobūdį įmonės skirstomos į gamybinės ir apdirbamosios pramonės įmones.
Pagal gatavos produkcijos paskirtį- į gamybos priemones (A grupė) ir vartojimo reikmenis (B grupė) gaminančias įmones.