Monės
5 (100%) 1 vote

Monės

Turinys

Įmonių rūšys

Individuali įmonė

Ūkinė bendrija

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Mažos įmonės

Vidutinio dydžio statybos įmonės

Didelės statybos įmonės

Įmonių rūšys

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnyje ,,Įmonė’’ pateikiamas toks apibrėžimas: ,,Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai.Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir ne materialių, aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.” Įmonės yra ir juridiniai asmenys.

Dalis įmonės turto priklauso įmonės savininkui. Jis vadinamas grynuoju turtu arba nuosavu turtu. Kita turto dalis dažnai priklauso ne įmonės savininkui, o yra pasiskolinta iš kitų. Skolintojai vadinami kreditoriais. Pasiskolinus turtą, atsiranda įsipareigojimų (įsiskolinimai) kreditoriams. Ūkinėje veikloje naudojamas turtas gali priklausyti įmonės savininkui (bendrijoje arba bendrovėje – savininkams) visas arba jo dalis, o likusi dalis yra padengta įvairiais įsipareigojimais :

 kredito organizacijoms (banko, kredito unijos, kooperatyvų paskolos);

 tiekėjams (prekybos skolos);

 mokesčių rinkimo organizacijoms (priskaičiuoti mokesčiai, rinkliavos;

 socialinio draudimo organizacijoms (socialinio draudimo įmokos);

 ligonių kasoms

 darbuotojams (priskaičiuotas, bet neišmokėtas atlyginimas) ir t.t.

Savininkų nuosavybė ir jų įsipareigojimai gali būti pavaizduojami šitokia schema – 5 pav.

Nuosavas kapitalas

Personalinė įmonė → vienas savininkas

Ūkinė bendrija (tikroji, komanditinė) → keletas savininkų

Akcinė bendrovė (UAB, AB) → daug savininkų, todėl balanse nenurodomos

savininkų pavardės ir bendras jiems priklausantis

kapitalas vadinamas akciniu kapitalu

Skolintas kapitalas Finansinės skolos → ● kredito institucijoms

● išperkamosios nuomos įsipareigojimai

Prekybos skolos → ● tiekėjams

● apmokėtini vekseliai

Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

Mokėtini mokesčiai

Priskaičiuoti, bet neišmokėti atlyginimai

Mokėtinos socialinio draudimo įmokos

5 paveikslas

Statybos įmones charakterizuojantys rodikliai skirstomi į dvi grupes:

 Tiesiogiai atspindintys statybos įmonės dydį;

 Nusakantys jos veiklos rezultatus.

Pirmai grupei priskiriama pagrindinių gamybinių fondų (PGF) aktyvioji dalis statybos įmonės pagrindinės ir pagalbinės gamybos darbuotojų skaičius. Antrai grupei priklauso savo jėgomis atliktų darbų apimtis sąmatinėmis arba sutartinėmis kainomis. Pavyzdžiui, jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo statybos įmonės (nepalankios klimatinės sąlygos, technikos gedimai ir t.t.) bus atlikta mažiau darbų, tai reikš, kad sumažėjo jos dydis. Savo jėgomis atliktos darbų apimtys taip pat priklauso nuo kainodaros, gamybinės programos struktūros ir kt.

Dėl mokslo ir technikos pažangos tiek valdymo sistemos matas, tiek gamybinių padalinių skaičius vis labiau priklausys nuo didėjančio darbų mechanizavimo ir automatizavimo. Tokiu atveju statybos įmonės dydį reikės matuoti ne darbuotojų skaičiumi, o pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies dydžiu. Vadinasi, statybos įmonės dydį rodo du rodikliai:

 darbuotojų skaičius;

 pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies dydis.

Įmonės klasifikuojamos pagal kelis kriterijus. Aiškaus tipo įmonėse kur kas aiškiau sprendžiamos kai kurios ekonominės bei organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo ir kiti sprendimai. Pagrindiniai grupavimo kriterijai: darbo pobūdis, juridinis požiūris, naudojamos žaliavos ir medžiagos, gaminamos produkcijos paskirtis, technologijų panašumas, dydis, specializacijos lygis, savarankiškumas. Priklausomai nuo darbo pobūdžio įmonės yra gamybos ir paslaugų, nuo naudojamos žaliavos gamybos ir apdirbamosios pramonės.

Pagal technologinį panašumą skirstoma į atskirų pramonės šakų. Pagal dydį : smulkios, vidutinės, stambios. Pagal specializacijos lygį: technologinės, daiktinės, detalinės. Pagal savarankiškumą: savarankiškos, įeinančios į koncernus bei kitus junginius. Pagal atsakomybės pobūdį: ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės (6 pav.)

Įmonės

Ribotos atsakomybės juridiniai asmenys

Akcinės bendrovės – AB, UAB

Specialios paskirtie AB

Kooperatinės bendrijos

Kredito unijos

Neribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys

Personalinės (individualios) įmonės – I(P)Į

Tikrosios ūkinės bendrijos – TŪB

Komanditinės ūkinės bendrijos – KŪB

Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias (personalines) įmones; tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas; akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno siekainčias
organizacijas (pvz., kredito unojas).

Valstybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybės įmonė – savivaldybei. Kadangi verslininkai negali steigti šių teisinių formų (rūšių) įmonių, jų steigimas, veikla bei likvidavimas nėra išsamiai aptariamas.

Įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės dalyvis (individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos narys).

Individuali (personalinė) įmonė

Personalinė (individuali) įmonė yra sukurta vieno ar kelių fizinių asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jos turtas neatskirtas nuo įmonės savininko. Tai populiariausia verslo organizavimo forma. Jos paplitę todėl kad lengviausia organizuoti ir joms nereikia didelių išlaidų įkurti.

Planuojant vykdyti verslą, kuriam reikia nedidelio pradinio kapitalo ir mažo darbuotojų skaičiaus (pakanka paties verslininko ir jo šeimos narių), galima steigti individualią (personalinę) įmonę (IĮ).

Individualios (personalinės) įmonės steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.

1998 m. lapkričio 24 d. priimtos Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo nuostatos numato, kad IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių), jiems sutikus, pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.

Individualiosios įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Individualiosios įmonės privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas. Individualiosios įmonės savininkas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo. Bet individualiosios įmonės gali priklausyti ir keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokie nuosavybės santykiai yra tarp sutuoktinių. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama individualiosios įmonės ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo individualiosios įmonės nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas.

Individualios (personalinės) įmonės turi šiuos privalumus:

 Įmonė gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti pelno (nuostolio) ataskaitos balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją.

 Individualiosios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar su šeimos nariais, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.

 Pajamos. Individualiosios įmonės savininkui atitenka visas įmonės uždirbtos pajamos, jis yra vienintelis vadovas ir gali operetyviai keisti veiklos pobūdį, sritį.

 Mokesčiai. Individualiosioms įmonėms yra tik keletas apribojimų, jos nemoka akcinėms bendrovėms nustatytų mokesčių. Moka 15% pajamų mokestį.

Individualiosios įmonės trūkumai:

 Visiška turtinė atsakomybė. Individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už Individualiosios įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams, prievolių įvykdymas ir įmonmės turto yra nukreipiamas į savininko turtą. Savininkas atsakingas už visas verslo skolas ir su verslu susijusias problemas. Žlugus verslui savininkas pats turi grąžinti skolas. Tai reiškia, kad jis gali prarasti savo turtą.

 Ribotas finansavimas. Individualios įmonės savininkas gali veiklai panaudoti itk tiek lėšų, kiek yra susitaupęs arba gali pasiskolinti. Tačiau komerciniai bankai dažnai neteikia joms reikalingų kreditų dėl jų nepatikimumo ir nedidelės apyvartos.

 Ribotas potencialas. Individualiosios įmonės samdomų darbuotojų ateitis dažniausiai neaiški, ribotas įmonės dydis ir jos plėtra, gerų vadovų ir savo srities prifesionalų stygius.

Ūkinė bendrija

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).

Ūkinė bendrija steigiama tuomet, kai verslui vykdyti nepakanka vieno asmens turto. Šiai įmonei taip pat nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį, nes joje dažniausiai dirba ūkinės bendrijos nariai.

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės
atsakomybės juridinis asmuo. Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Tikrosios ūkinės bendrijos yra visiškos civilinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą. Komanditinės ūkinės bendrijos sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai (jie atsako visu turimu turtu) ir nariai komanditoriai(jie už bendrijos veiklos rezultatus atsako tik tuo turtu kurį patikėjo bendrijai). Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Komanditinės ūkinės bendrijos turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai. Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys įgalioti atstovauti bendrijai bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.

Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek tikrosios ūkinės bendrijos, tiek komanditinės ūkinės bendrijos.

Ūkinė bendrija gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

Ūkinės bendrijos privalumai:

 Papildomas finansavimas. Susijungę į bendriją partneriai investuoja į verslą daugiau pinigų. Tai didina komercinių bankų ir kitų kredito organizacijų pasitikėjimą suteikiant joms didesnes paskolas.

 Sugebėjimai. Partneriai – tai naujos idėjos ir talentai, kurie bus verslo varikliai.

 Organizavimo paprastumas. Kaip ir individualiąsias įmones, ūkines bendrijas lengva įkurti, joms nereikia mokėti specialiųjų mokesčių. Pajamų mokestis toks pat kaip ir IĮ – 24%.

Ūkinės bendrijos trūkumai:

 Neribota turtinė atsakomybė. Daugeliu atveju kiekvienas tikrųjų narių visiškai atsako už ūkinės bendrijos veiklą, už visas verslo skolas. Verslui žlugus, jo kreditoriai gali atgauti savo pinigus iš bet kurio ar visų partnerių (jei tai TŪB).

 Ribota veiklos trukmė. Mirus vienam iš partnerių arba pasitraukus iš verslo, ūkinė bendrija oficialiai nustoja gyvavusi. Norint tęsti verslą sudaroma nauja partnerytės sutartis.

 Atsakomybės pasidalijimas. Partneriai gali nesutarti, konfliktuoti dėl bendrijos valdymo, o tai jau kelia grėsmę firmos veiklai, savalaikių efektyvių sprendimų priėmimu.

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Planuojant užsiimti verslu, kuris bus susijęs su didesne rizika, o jam organizuoti reikės nemažų lėšų, darbuotojų ir pan., geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

Akcinė bendrovė – tai verslo organizacija, veikianti kaip daugelio žmonių grupė, turinti juridinio asmens teises ir veikianti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinė bendrovė valdoma akcininkų vardu kurie ir finansuoja jos veiklą. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į dalis, skirtas akcininkam. Akcinė bendrovė gali turėti daug akcininkų arba kelis. Asmenys, įsigyję Akcinės bendrovės akcijų, yra bendrovės kolektyviniai bendrasavininkiai. Jie turi komercinį, ūkinį, finansinį ir teisinį savarankiškumą. Akcininkas už bendrovės veiklos rezultatus atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus Akcinei bendrovei akcininkas gali netekti tik šios pinigų sumos. Aukščiausias valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Atvirosios akcinės bendrovės akcijos yra viešai platinamos; Uždaroji akcinė bendrovė turi ne daugiau kaip 100 akcininkų. Jos akcijų negalima nei parduoti, nei pirkti fondų biržoje.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja
Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Akcinių bendrovių įstatymas.

Įstatymo ištrauka:

„Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 64-1914

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835

Vilnius

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas. Kai šio įstatymo normos taikomos ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“.

2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamos akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.

2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.

3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“.

5. Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą.

6. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Akcinių bendrovių įstatymas neriboja AB steigėjų skaičiaus ir leidžia pasirinkti ar steigti bendrovę vienam, ar su bendraminčiais. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, jos turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis, bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tuo tarpu UAB įstatymas akcijų platinimą griežtai riboja, tuo būdu susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2607 žodžiai iš 8546 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.