Monės bankroto ir restruktūrizavimo skirtumai
5 (100%) 1 vote

Monės bankroto ir restruktūrizavimo skirtumai

112131415161

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

1. ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMAS……………………………………………………………………………5

2. ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMAS…………………………………………………………7

3. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESAI……………………………………9

4. ĮMONĖS BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ SKIRTUMAI……………..19

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………20

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI………………………………………………………………………………………..21

Įvadas

Išsivysčiusiose šalyse įmonių bankrotas – įprastas ekonominis reiškinys, kuris yra neatsiejamas rinkos ekonomikos dalis. Taip rinka apsivalo nuo neefektyvių, neperspektyvių įmonių, nereikalingų struktūrų.

Lietuvoje bankroto sąvoka nebuvo žinoma iki Nepriklausomybės atkūrimo, kadangi tuo metu egzistavo centralizuota ekonomika.

Įmonės žlugimą galima vertinti ir kaip savotišką pamoką, po kurios nors ir nelengva, bet įmanoma atsitiesti. Lietuvoje kas mėnesį bankrutuoja per 60 įmonių, tačiau tai vertinama kaip normalus dalykas. Vokietijoje nekyla panikos, jei bankrutuoja pusė naujai registruotų įmonių, anglai laiko normaliu dalyku, jei bankrutuoja 1 procentu mažiau bendrovių nei yra įregistruojama naujų.

Šiais laikais įmonių bankrutavimo ir restruktūrizavimo tema ypač aktuali. Per dešimtmetį bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kasmet augo. Bankrotų daugėja dėl dviejų priežasčių. Viena, šalies gyventojai vis drąsiau žengia į verslo pasaulį, tad daugėja ir tokių, kuriems nepasiseka. Kita vertus, Lietuvoje yra nemažai įregistruotų įmonių, kurios jau kuris laikas nevykdo jokios veiklos. Valstybė imasi priemonių, kad tokios bendrovės būtų išregistruotos.

Tačiau, galima teigti, kad bankrutuojančių įmonių skaičius pastaruoju metu stabilizuojasi. Paspartėjo įmonių bankroto procedūrų vykdymas. Nagrinėjant bankroto procedūrų trukmę dažniausiai bankrotas tęsiasi apie dvejus arba trejus metus.

Labai dažnai Lietuvos verslininkai į bankrotą žvelgia kaip į didžiulį baubą. Tačiau sunkumų patiriančiai įmonei kreditų valdymo profesionalai pataria pirmiausia neužsidaryti savo kiaute, o ieškoti specialistų pagalbos. Didžiausia klaida – laukti, kol problema įsisenėja.

Tarkime, įmonė turi 40 kreditorių, kurie bent kartą per savaitę skambučiais ar laiškais atakuoja įmonės vadovus. Žmones toks spaudimas taip paveikia, kad šie nė nebegalvoja, kaip užsidirbti pinigų.

Išeitis – restruktūrizavimas.

1992 m. tam, kad būtų sureguliuotos bankroto procedūros, buvo priimtas pirmasis Įmonių bankroto įstatymas. Tačiau naudojant šį įstatymą praktikoje, paaiškėjo jo trūkumai bei neatitikimai su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Šis įstatymas buvo keičiamas ir tobulinamas kelis kartus. Kartu su 2001 m. Įmonių bankroto įstatymu buvo priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kurio tikslas atkurti įmonės mokumą bei išvengti bankroto.

Įmonės nesėkmių ruožas nebūtinai turi baigtis bankrotu. Geresnė išeitis – restruktūrizavimas, jis padeda bendrovę prikelti naujam gyvenimui. Nors įstatymai leidžia vietoj bankroto procedūros tam tikrais atvejais pasinaudoti galimybe išgelbėti įmonę, restruktūrizacijos procedūra dar tik atrandama žemė. Šalyje keliama labai nedaug restruktūrizavimo bylų. Viena iš priežasčių yra ta, kad ši procedūra sudėtinga, todėl sunkiai prieinama smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Restruktūrizavimo procesas susideda iš 5 punktų:

1. pateikiamas pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo;

2. teismas priima pareiškimą ir paskiria administratorių;

3. administratorius pateikia restruktūrizavimo planą teismui;

4. planas pateikiamas kreditoriams;

5. restruktūrizavimo proceso pabaiga.

Restruktūrizavimas naudingas kreditoriams, nes, restruktūrizuodami bendrovę, jie gali tikėtis geresnių pelno perspektyvų nei tada, kai ši nutraukia veiklą. Darbuotojams išsaugomos darbo vietos, o kartais sukuriama ir naujų.

Taigi šio darbo tikslas: plačiau išanalizuoti teisminį bankroto procesą bei teisminį restruktūrizavimo procesą, pateikti šių procesų skirtumus.

Šis tikslas bus siekiamas analizuojant Įmonių bankroto bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymus.

1. ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Jis taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti,
mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų, dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;

5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6) kiti kreditoriai.

2. ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMAS

Įmonių restruktūrizavimo įstatymas reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų (toliau – įmonės), turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą. Šio įstatymo tikslas  sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įstatymas taikomas įmonėms, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas netaikomas bankams, centrinei ir kitoms kredito unijoms, kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms bei vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams.

Restruktūrizavimo proceso metu įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos:

Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – įmonė, kuri negali
kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas.

Įmonės restruktūrizavimo procesas – ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas.

Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonių restruktūrizavimo teisinių santykių.

Restruktūrizuojama įmonė – įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla.

Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus.

Įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus.

Privalomosios įmokos – Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai bei valstybės rinkliavos, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatytos įmokos.

Einamosios įmokos – įmokos, tarp jų privalomosios, kurios mokamos įmonės restruktūrizavimo proceso metu, pradedant nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

Pagrindinis kreditorius – kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos.

3.ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESAI

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės administracijos vadovas.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo nurodytų sąlygų, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas.

Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos

Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus
likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui (savininkams).

Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

Bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų. Administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Atleistam darbuotojui išmokama nustatyto dydžio išeitinė išmoka, su juo atsiskaitoma šio įstatymo nustatyta tvarka.

Šio įstatymo numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas.

Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo:

1) informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;

2) paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;

3) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos;

4) patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę;

5) patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.

Teismas arba teisėjas nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

Kai pardavus neįkeistą įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo gauta lėšų daugiau, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau gauta suma neviršija nurodyto dydžio, likusios lėšos skiriamos įmonės darbuotojų – kreditorių reikalavimams,
susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.

Tuo atveju, jeigu, visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių reikalavimus, dar liktų lėšų, šios lėšos turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.

Dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu:

1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas;

2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;

3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka.

Siūlymą restruktūrizuoti įmonę jos vadovui raštu gali pateikti kreditorius (kreditoriai), jei jo (jų) reikalavimai atitinka šio įstatymo sąlygas. Jei per 30 kalendorinių dienų nuo siūlymo pateikimo dienos įmonė nepatenkina kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų ar nesiima veiksmų, kreditorius gali skolą išieškoti įstatymų nustatyta tvarka arba paduoti pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei nustatyta tvarka.

Įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, o valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas – kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą restruktūrizuoti įmonę, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių. Jei nurodytą siūlymą pateikęs kreditorius yra nepagrindinis kreditorius, jis turi būti pakviestas į šį susirinkimą ir turi teisę balsuoti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3136 žodžiai iš 6227 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.