Monės etikos kodeksas
5 (100%) 1 vote

Monės etikos kodeksas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ETIKOS KODEKSO PAGRINDINIAI BRUOŽAI IR STRUKTŪRA 4

1.1. Etikos kodekso vaidmuo bei pagrindinės charakteristikos ir funkcijos 4

1. 2. Etikos kodekso struktūra 8

1.2.1. Įvadinis žodis 9

1.2.2. Santykiai su vadovybe ir darbuotojais 9

1.2.3. Dalyvavimas priimant sprendimus 10

1.2.4. Interesų konfliktai 10

1.2.5. Veiklos įvertinimo formos 11

1.2.6. Skatinimas laikytis etiško elgesio standartų 11

1.2.7. Etiketo ir aprangos reikalavimai 12

1.2.8. Konfidencialumas 12

1.2.9. Informavimas 12

1.2.10. Dovanos 12

1.2.11. Santykiai su vartotojais 13

1.2.12. Santykiai su kreditoriais, tiekėjais 13

1.2.13. Saugumas 13

1.2.14. Santykiai su konkurentais 14

1.2.15. Santykiai su valdžia 14

1.2.16. Santykiai su visuomene ir viešieji santykiai 14

2. SPAUDOS KONFERENCIJOS PRISTATANT NAUJĄ ETIKOS KODEKSĄ ORGANIZAVIMAS 16

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, viena iš aktualiausių problemų yra mūsų šalies įmonių veiklos efektyvumo, tęstinumo bei konkurentabilumo užtikrinimas naujose rinkose. Tokiomis sąlygomis didelę reikšmę įgauna verslo etikos koncepcija. Ji yra aktuali įmonėms, kurios pradeda orientuotis į etišką problemų sprendimą bendradarbių, visuomenės, aplinkos atžvilgiu, kai atsiranda poreikis naujai organizuoti pačios įmonės vidaus struktūras, pritaikyti jas prie pakitusių rinkos, konkurencijos sąlygų. Įgyvendinti organizacijoje etišką jos narių elgesį turėtų labai padėti etikos kodeksas.

Pastaruoju metu, ypač užsienyje, kurti organizacijos etikos kodeksus pasidarė labai aktualu. Daugelio pasaulio šalių specialistai turi savo profesinės etikos kodeksus, kurių privalo laikytis. Yra gydytojų, pedagogų, karinės tarnybos darbuotojų ir kiti kodeksai. Jie ne kartą buvo svarstomi, redaguojami, papildomi, siekiant, kad būtų kuo tobulesni ir keltų atitinkamos profesijos prestižą. Apie verslo etikos kodeksus Lietuvoje dar tik pradedama kalbėti. Todėl ši tema yra labai aktuali tiek teoriniam, tiek praktiniam nagrinėjimui.

Darbo tikslas – remiantis literatūros analize, išanalizuoti įmonės etikos kodekso struktūrą.

Siekiant šio tikslo, keliami tokie uždaviniai:

 išanalizuoti etikos kodekso vaidmenį, jo pagrindines charakteristikas bei funkcijas;

 apžvelgti pagrindines įmonės etikos kodekso dalis;

 išanalizuoti spaudos konferencijos pristatant naują etikos kodeksą organizavimo ypatumus.

Darbo objektas – įmonės etikos kodeksas.

Darbo dalykas – įmonės etikos kodekso struktūra.

Darbo metodologija – mokslinės literatūros analizė.

Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmoje darbo dalyje aptariamos įmonės etikos kodekso vaidmuo, jam būdingos charakteristikos, pagrindinės funkcijos bei struktūra. Antroje dalyje apžvelgta, kaip organizuoti spaudos konferenciją, pristatant naują etikos kodeksą. Darbo apimtis yra 20 puslapių. Literatūros šaltinių pateikta 9.

1. ETIKOS KODEKSO PAGRINDINIAI BRUOŽAI IR STRUKTŪRA

1.1. Etikos kodekso vaidmuo bei pagrindinės charakteristikos ir funkcijos

Etikos kodeksai egzistuoja nuo seno. Kažkada buvo tikima, kad profesiniai elgesio kodeksai skelbia aukštus idealus, kurių žmonės privalo siekti. Dabar šie kodeksai tarnauja įvairiems tikslams.

Plačiausiai funkciniu požiūriu: “kodeksai suvokiami kaip pagrindinė etikos institucionalizacijos priemonė kultūroje, religijoje, profesijoje, mokslinėse bendrijose ar korporacijose” (N. Vasiljevienė, 2000, p. 265). Visi kiti etikos institucionalizacijos struktūriniai elementai daugiausiai skirti kodeksams aptarnauti, tų elementų funkcijos sukoncentruojamos į etikos kodeksuose teigiamų vertybių įgyvendinimą. Biznio etikos institucionalizacijos struktūrą sudaro (N. Vasiljevienė, 2000, p. 265-266):

 etikos kodeksai;

 etikos komitetai;

 konsultantai, advokatai, tarnautojai ir direktoriai, teikiantys informaciją etikos klausimais;

 “karštosios” telefono linijos, skirtos etikos klausimams spręsti bei analizuoti;

 biznio (taikomosios) etikos centrai – dalykinės etikos mokslinio tyrimo ir populiarinimo struktūros, jungiančios mokslininkų ir verslo praktikų pastangas analizuoti bei diegti biznio etiką;

 etikos mokymas;

 etinis auditas;

 koreliuojantis su etikos kodeksais vyriausybės nutarimas, teisės aktas;

 vyriausybės įgaliota tarnyba skundams tirti.

Visi šie etikos institucionalizavimo elementai sudaro sistemą, kuri sąmoningai, kryptingai, tikslingai valdo, reguliuoja organizacijos elgseną. Etikos standartų diegimas organizacijoje reiškia verslo etikos strategijos realizavimą, konkrečių veiksmų atlikimą, etikos kodekso nuostatų organizavimą, motyvavimą, koordinavimą, vertinimą bei koregavimą. Taip vadybiniais metodais, remiantis etikos kodeksais pozityviai keičiama darbinė strategija, kuriama veiklos terpė, skatinanti darbuotojus dorai ir efektyviai atlikti savo funkcijas.

Nagrinėjant kodeksų pobūdžius pažymėtina, kad kai kurių kodeksų turinyje yra daugybė vadinamųjų idealų, t.y. teigiamų pavyzdžių, kuriais organizacijos nariai turėtų sekti ir vadovautis savo organizacinėje veikloje. Kiti kodeksai ar kai kurios jų dalys yra daugiau drausminančio pobūdžio. Tokie kodeksai nustato minimalias sąlygas, kurių privalo
laikytis organizacijos nariai. Jei šių sąlygų nesilaikoma, pažeidėjams skiriamos įvairios nuobaudos, iš kurių griežčiausia – pašalinimas iš tos organizacijos. Dar kiti kodeksai tik apibrėžia organizacijos pobūdį.

Paprastai kodeksas susideda iš visų anksčiau išvardytų charakteristikų: idealų, drausmės taisyklių ir organizacinio pobūdžio teiginių. Jei kodeksas veikia kaip bazė, kuria remdamasi organizacija reikalauja autonomijos nuo neprofesinės socialinės (visuomenės) kontrolės, tuomet kodeksas turėtų būti sudarytas vadovaujantis šiomis charakteristikomis (D. Vyšniauskienė, V. Kundrotas, 1999, p. 250-251):

1. Kodeksas turi būti reguliuojantis. Kodeksas turi paaiškinti, kurie jo teiginiai yra idealizuoti (sektini pavyzdžiai), o kurie griežtai reguliuojantys. Visuomenė suteikia organizacijai autonomiją su sąlyga, kad ji savo narius valdys, reikalaudama iš jų daugiau nei kitos organizacijos. Taigi šie reikalavimai turi būti priimtini ir pačiai visuomenei.

2. Kodeksas turi ginti visuomenės bei tos organizacijos narių interesus, nebent pati visuomenė, suteikusi organizacijai autonomiją, atšauktų šią privilegiją.

3. Kodeksas neturi būti savitikslis. Kodeksai gali būti panaudoti ginti tokiems organizacijos interesams, kurie neprieštarauja visuomenei. Tam tikras reglamentavimas (pvz., liečiantis atlyginimų sureguliavimą ar reklamos apribojimą) gina organizaciją, tačiau tai nėra visuomenės interesai. Kodekso sąlygos, užkertančios kelią konkurencijai pačios organizacijos viduje, taip pat nėra visuomenės interesai. Vis dėlto kodekso sąlygos yra daugiau orientuotos palaikyti neigiamus, monopolistinius organizacijos veiklos aspektus.

4. Kodeksas turi būti konkretus ir tiesus (atviras). Kodeksas, kuris paprastai reikalauja, kad organizacijos nariai nemeluotų, nevogtų ar neapgaudinėtų, iš tiesų nereikalauja nieko daugiau, nei yra reikalaujama iš kitų. Jei kodeksas yra tikslus ir konkretus, jis reguliuoja bei riboja tam tikrus tik tos organizacijos nariams būdingus nukrypimus nuo priimtino ir etiško elgesio. Organizacijai leidžiama būti autonomiškai, nes jos galinti būti neetiška, o neretai ir visiškai nelegali veikla nelieka neiškelta į paviršių. Ir vis dėlto organizacija negali visiškai savęs reguliuoti.

5. Kodeksas turi būti politiškas ir palaikantis tvarką. Kodekse turi būti numatytos organizacijos narių teisės bei einamos pareigos, taip pat bausmės nesilaikantiems šių pareigų bei kitų kodekse numatytų taisyklių. Žinoma, kodekse gali būti ir nenumatytos bausmės už tvarkos pažeidimus, tačiau tokiu atveju organizacija, būdama atsakinga visuomenei, turėtų akivaizdžiai dokumentais įrodyti, kad ji visiškai savarankiškai gali save kontroliuoti.

Etikos kodeksas yra formalus organizacijos vertybių ir moralinių įsitikinimų rinkinys, supažindinantis darbuotojus su organizacijos etikos normomis, misija, tikslais. Etikos kodeksuose nusakoma, kokio elgesio organizacija tikisi iš darbuotojo ir koks elgesys nebus toleruojamas (D. Vyšniauskienė, V. Kundrotas, 1999, p. 83). Apskritai etikos kodeksai sprendžia “gero gyvenimo norminimo klausimus”, diegia etines vertybes, reguliuoja darbinius santykius, eliminuoja netinkamą elgesį dėl nežinojimo, naikina piktnaudžiavimo galimybes, skaidrina, racionalizuoja bei optimizuoja dalykinę veiklą, transformuoja socialinį ūkinį gyvenimą humanizavimo linkme. Tokia yra etikos kodeksų paskirtis, tačiau jų funkcijos, remiantis visomis šiuolaikinėmis etikos institucionalizavimo priemonėmis, tampa žymiai platesnėmis.

Etikos kodeksus nagrinėjantys autoriai paprastai atkreipia dėmesį žemiau pateiktas jo funkcijas. Elgesio kodeksas (N. Vasiljevienė, 2000, p. 358-359):

 padeda organizacijai suvokti savo misiją visuomenėje, sujungia filosofinius pareiškimus ir aukštus idealus su optimalia praktika;

 padeda visuomenei pasiekti didesnį profesijų, institucijų ar verslo sferų viešumą;

 parodo kitiems, kad organizacijai rimtai rūpi atsakingas, profesionalus elgesys; formuoja ir saugo organizacijos įvaizdį, reputaciją;

 apibrėžia organizacijos santykius su valdžia bei su visais suinteresuotaisiais, kuriems etikos kodeksas pateikia kriterijų, pagal kurį jie gali įvertinti organizacijos veiksmus;

 palengvina vadybininkams (makrolygmenyje – vyriausybei) uždavinį bei atsakomybę racionaliai, tinkamai, optimaliai organizuoti veiklą;

 keičia darbinę strategiją, skatina darbuotojus dorai ir efektyviai atlikti savo funkcijas;

 pagerina žmogiškojo kapitalo produktyvumą, kuria pasitikėjimą, gerus darbinius santykius, aplinką bei klimatą;

 padeda spręsti piktnaudžiavimo valdžia problemą, įgalina kontroliuoti biurokratiją;

 tarnauja kaip darbo santykių organizacijoje reguliavimo priemonė;

 įgalina derinti individo ir organizacijos (visuomenės) tikslus bei interesus;

 sudaro vidinę skundų ir apeliacijų sistemą, gina darbuotojus nuo diskriminavimo, represijų ir pan.

 nurodo sudrausminimo priemones (teigiamas ir neigiamas sankcijas).

Apibendrinęs daugelį ginčų dėl etikos kodeksų būtinumo, Ilinojaus Technologijos Instituto profesinės etikos centras išskiria tokias kodekso funkcijas: „Pirma, jis tarnauja kaip kolektyvinis profesijos narių atsakomybės pripažinimas. Antra, padeda sukurti aplinką, kurioje etiškas elgesys yra norma.
gali būti vadovu specifinėse situacijose. Ketvirta, etikos kodekso vystymas ir keitimas gali būti vertingas profesijai. Penkta, kodeksas gali tarnauti kaip lavinimo įrankis, tapdamas užsiėmimų ir profesinių susitikimų diskusijos ašimi. Galiausiai etikos kodeksas gali parodyti kitiems, kad profesijai rimtai rūpi atsakingas, profesionalus elgesys” (N. Vasiljevienė, 2000, p. 269).

Galima paminėti ir kitas išvestines etikos kodeksų funkcijas. Geras kodeksas sulaikys pinigų nutekėjimą, sudarys prielaidas sumažinti nelegalų verslą (A. Paulavičiūtė, 1998, p. 64).

Taigi etikos kodeksų svarba yra ryški, tačiau daug kas priklauso nuo keleto dalykų (A. Paulavičiūtė, 1998, p. 65):

1. etikos kodekso kokybės ir principingumo;

2. etikos kodekso vykdymo bei kontrolės.

Etikos kodeksai neatlieka savo paskirties, kai jų kontekstas nėra tinkamai parengtas, t.y., kai nėra jokių – nei vidinių, nei išorinių – sąlygų, būtinų modelio veiksmingumui (N. Vasiljevienė, 2001, p. 371).

Be to, svarbu paminėti etinio kodekso funkcines problemas. Kodeksas padeda spręsti daugelį organizacijos problemų, tačiau kiekvienoje organizacijoje iškyla nemažai ir tokių problemų, kurių reguliuoti kodeksas negali (D. Vyšniauskienė, V. Kundrotas, 1999, p. 251-252).

1. Organizacija gali turėti kodeksą, tačiau ji negali juo vadovautis kaip įstatymu. Bausmės už šiurkščius kodekso pažeidimus yra ribotos. Nario pašalinimas iš organizacijos yra tipinė bausmė, bet kartu tai yra ir to nario veiksmų demaskavimas visos visuomenės akivaizdoje.

2. Neretai kodeksas ignoruoja tas organizacijoje iškilusias problemas, kurios parodo tikrąjį organizacijos veidą. Profesiniai kodeksai dažniausiai tiksliai apibūdina pareigas klientui, darbdaviui, kolegoms. Tačiau čia gali iškilti problema: ką daryti organizacijos nariui, kaip jis suvokia, kad jo pareigos ar įsipareigojimai prieštarauja vienas kitam? Pavyzdžiui, gamybinėje įmonėje dirbantis gydytojas yra griežtai perspėtas tos įmonės vadovo niekam neatskleisti informacijos apie tai, kad darbininkai gamyboje darbo metu patiria riziką savo sveikatai. Ar šio gydytojo kaip mediko pareiga pacientams (šiuo atveju – gamyklos darbininkams) nėra svarbesnė už pareigą laikytis darbdavio nurodymų tylėti?

3. Jei įstatymas reikalauja visuomeninio demaskavimo, tai kodeksas to taip pat reikalauja. Tačiau, jei įstatymas nereikalauja visuomeninio demaskavimo, tai kodeksas “rekomenduoja” tylėti. Kadangi kodeksas nereikalauja daugiau nei įstatymai, iškyla klausimas, ar ši organizacija tikrai autonomiška.

4. Profesiniai kodeksai nereguliuoja visos organizacijos netinkamos veiklos, o kartu organizacijos kolektyvinės atsakomybės visuomenei. Kodeksai tokios galimybės visai nenagrinėja. Ir nors organizacijos pripažįsta kolektyvinę atsakomybę bei atitinkamais atvejais vadovaujasi ja savo veikloje, tačiau dėl to visuomenė nėra užtikrinta, kontroliuodama tas organizacijas per įstatymus.

Galima daryti išvadą, kad etikos kodeksai neišsemia visų etinių problemų organizacijoje. Moraliniai organizacijos kodeksai yra tik organizacijos narių elgesio orientyrai, kurie tiksliai apibrėžia tai, kas yra draustina, ir tai, kas yra siektina.

Palaipsniui, organizacijų praktikoje naudojantis etikos kodeksais, buvo prieita išvada, kad, siekiant šių kodeksų efektyvumo, reikia papildomų priemonių. Tai yra – reikia viso komplekso etikos institucionalizavimo priemonių, kurios ir imtos diegti iš pradžių stambiose, turtingose korporacijose (JAV), o vėliau ir įvairiose institucijose (N. Vasiljevienė, 2001, p. 371). Panašių tendencijų užuo¬mazgų jau galima pastebėti ir Lietuvoje, kur konkurencinė aplinka ir būtinybė išgyventi priverčia firmas pagarbiai elgtis su savo klientais, efektyviau orientuotis į vartotoją, bendruomenę, apskritai – į žmogų, kurti ir stiprinti etikos kodeksus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1914 žodžiai iš 6036 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.