Monės pelnas ir jo formavimosi ypatumai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Monės pelnas ir jo formavimosi ypatumai Lietuvoje

TurinysĮvadas 3

1. Įmonės pelnas 4

1. Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema 5

2. Pelno paskirstymas 7

2. Pelno analizės apžvalga 9

2.1. Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui 12

2.2. Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną 12

3. Pelningumas 14

3.1. Pelningumo rodikliai 16

3.2. Pelningumo rodiklių analizė 19

4. Prognostinės pelno ataskaitos parengimas 22

4.1. Pelningumo lūžio taškas 24

4.1.1. Lūžio tašką veikiantys veiksniai 25

5. Įmonės pelno mokestis 26

IŠVADOS 27

Literatūra 28

Įvadas

Kiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis,

veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno

suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus.

Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba

paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.

Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis,

kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaip

Lietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą,

atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokia

tvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniai

keliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizės

kryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei

taikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemia

įmonės pelną.

Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiai

skaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jie apibudina, kodėl

įmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumo

rodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuoti

ir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo veiksmus

atkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys.

Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- tai

galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams. Jei

prognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatyti

papildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,

kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno

siekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu

joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių

išgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinai

parduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padeda

apskaičiavimas pelningumo lūžio taško.

Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis.

Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitinio

laikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidų

klasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė.

1. Įmonės pelnas

Įmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.

Jis rodo įmonės gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas iš

pagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių.

Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbti

padarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis.

Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas

(savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atveju

įmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas iš

pagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.

Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:

buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų

skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir

ekonominių išlaidų skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yra

realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo

užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms.

Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į

pirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos

(prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomis

arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų

arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei

kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą,

pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas.

Nagrinėsime buhalterinį pelną.

Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpio

nepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiau

informacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitose

smulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmonei

yra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklos

rezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelno

ataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnas

rodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams.

Pelno optimizavimu yra
suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kurios

Lietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”.

Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.

Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus

valdymo sprendimus;

2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su

kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities

sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu

ir pan.).

Pelno rūšys

Pagrindinės pelno rūšys:

a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių

išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo

įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui,

medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo

išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos

įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos buhalterinėmis

išlaidomis.

b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių

išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną.

Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad

į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos

alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis

arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas

jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar

paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo

verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje

įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.

c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos

sąlygų pasikeitimo.

d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis,

kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei

plėsti arba modernizuotu).

e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos

konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad

kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai

apima implicitines išlaidas.

f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo

kaina lygi vidutinėms išlaidoms.

g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos

kiekio santykis

h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį

vienu vienetu.

1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema

Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yra

skaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant

kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos

sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria

paprastai užsiima įmonė:

a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).

b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos

pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių.

Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo,

taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos

išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas

c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos,

baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo

subsidijos, ir pan.

d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši

veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės

nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba

patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:

1) pagautė (Gain);

2) netekimai (Loss );

Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas,

netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan.

Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbų

savikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną.

Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomo pelno

(nuostolio ) ataskaitoje.

Lietuvos atskaitomybėje atskirai parodomos dvi veiklos sąnaudų grupės:

1) Pardavimų (paslaugų, skelbimų, reklamos ir kitos marketingo

sąnaudos);

2) Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto

išlaidos, vadovaujančio personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai,

turto draudimas ir pan.

Sumažinę bendrąjį pelną veiklos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną..

Įprastinės veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos veiklos

ir finansinės veiklos pelnu.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą tai įprastinės veiklos

pelnas, padidintas pagaute ir sumažintas netekimais. Atskaičiavus pelno

mokestį, lieka grynasis pelnas paskirstymui.

Lietuvoje yra gana detalios pelno paskirstymo ataskaitos sudarymas. Ši

forma labai akivaizdžiai parodo įmonės balanso, kuriame pateikiamas

nepaskirstytas pelnas ataskaitinių metų pabaigoje, ir pelno
ataskaitos,

kurioje parodomas gautas per visus metus pelnas, ryšį.

Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš

rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ką

skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia:

a) įmonės statutas

b) tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą

c) akcininkų susirinkimo sprendimai.

Pvz., Įmonės pelno rodikliai (J.Žvinklys, E.Vabalas,2001, p.153)

1 lentelė

|Straipsniai |Suma, Lt |

|Įplaukos (pajamos) už parduotas prekes (apyvarta) |200000 |

|Parduotų prekių savikaina |110000 |

|(atimama) | |

|Bendrasis pelnas |90000 |

|Veiklos sąnaudos: | |

|Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos |20000 |

|(atimama) |40000 |

|Bendrosios ir administracinės sąnaudos | |

|(atimama) | |

|Veiklos pelnas |30000 |

|Kita veikla: | |

|Kitos pajamos |10000 |

|Finansinė ir investicinė veikla: | |

|Pajamos iš investicijų |5000 |

|Palūkanų sąnaudos |6000 |

|(atimama) | |

|Įprastos veiklos pelnas |39000 |

|Pagautė (ypatingasis pelnas) |1000 |

|Netekimai (ypatingieji mpraradimai) |500 |

|(atimama) | |

|Pelnas prieš apmokestinimą |39500 |

|Pelno mokestis |11455 |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas, numatytas paskirstyti |28045 |

|Dividendai |13000 |

|(atimama) | |

|Nepaskirstytasis metinis pelnas |15045 |Lentelėje matome, kad įmonės pelnas turi daug rodiklių (pavidalų).

Galutinį įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas. Visą grynąjį pelną

gali pasiskirstyti savininkai, tačiau nemažai jo dažnai paliekama įmonei

plėsti ir tobulinti.

1.2 Pelno paskirstymas

Panagrinėsime, kaip paskirstomas planinis ir faktinis pelnas.

Skirstant tiek planinį, tiek faktinį pelną, pirmiausiai iš balansinio pelno

turi būti atskaitomas įmonės žinioje paliekamas ir pagal tikslinę paskirtį

naudojamas pelnas. Atskaičius iš įmonės balansinio pelno tikslinės

paskirties pelną, padengiami privalomieji mokėjimai.

Planinis pelnas skirstomas tokia tvarka. Pirmiausiai sumokami

biudžetui mokesčiai už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas,

fiksuotieji (rentiniai) mokėjimai ir priskaitytosios palūkanos už

naudojimąsi banko kreditu. Po to pelnas skiriamas sudaryti ekonominio

skatinimo fondams, iš likusios planinio pelno dalies padengiami kreditai,

suteikti centralizuotiems kapitaliniams įdėjimams, taip pat kreditai, duoti

padengti išlaidoms vartojamų prekių gamybai padidinti. Dalis pelno skiriama

finansuoti savų apyvartinių lėšų padidėjimui, dalis pelno pervedama

aukštesniajai organizacijai ir nustatyta tvarka naudojama kitiems tikslams.

Likęs pelno likutis įnešamas į biudžetą.

Viršplaninis pelnas pirmiausiai panaudojamas mokesčiams už

pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas ir fiksuotiems

(rentiniams) mokėjimams į biudžetą, taip pat palūkanoms už banko kreditą

sumokėti. Viršplaninio pelno lėšomis padengiamas dėl įmonės kaltės

susidaręs savų apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat grąžinamos banko

paskolos, gautos laikinam savų apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dalis

viršplaninio pelno skiriama finansinės paramos rezervui sudaryti.

Kitokia tvarka skirstomas įmonės faktinis pelnas, kai pelno planas

neįvykdomas. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už gamybinius fondus

ir apyvartines lėšas, fiksuoti (rentiniai) mokėjimai ir palūkanos už banko

kreditą. Po to daromi atskaitymai į visus ekonominio skatinimo fondus.

Likusi pelno dalis paskirstoma kitoms planinėms įmonės išlaidoms ir

laisvajam pelno likučiui, įneštinam į biudžetą tokiomis proporcijomis,

kurios nustatytos įmonės finansiniame plane.

Teisingas pelno paskirstymas yra aktualus ne tik įmonei, bet ir

biudžetui, nes kaip minėjom, ne maža pelno dalis mokesčio už fondus,

fiksuotųjų (rentinių) mokėjimų ir pelno laisvojo likučio pavidalu sumokama

į biudžetą.

Pelno paskirstymas bus sėkmingas tada, kai lėšų, skirtų materialiniam

skatinimui, bus pakankamai ir kai jos skatins įmonės darbuotojus gerinti

gamybos rezultatus.

tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia

labai dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas dividendams, nors Lietuvoje

neturėtų dažnai to būti. Prasiskolinusios arba mažai pelningos įmonės

turėtų atidžiau nagrinėti savo balansą, kuriame akivaizdžiai matomas

detalus turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo komponentų skaitmeninis

įvardijimas konkrečiai datai.

Palikta verslui plėsti pelno suma vadinama nepaskirstytuoju pelnu.

Nepaskirstytasis vienais metais pelnas (ar nuostolis) gali būt paskirstytas

kitais. Sudarydami Pelno (nuostolio) ataskaitą jį ir parodome. Prieš tai

pateiktoje lentelėje buvo daroma prielaida, kad nepaskirstyto rezultato-

pelno (nuostolio) ataskaitinio laikotarpio pradžioje visai nebuvo. Be to,

parodyti įvairius pelno rodiklius, lentelėje sujungtos dvi ataskaitos:1)

Pelno (nuostolio) ataskaitą; 2) Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;

Pelno (nuostolio) ataskaita paprastai baigiasi įmonės grynojo (pelno iki

paskirstymo) apskaičiavimu (2 lentelė J. Žvinklys, E. Vabalas, 2001 m. p.

154)

2 lentelė

Ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas

| |Ataskaitiniai metai |Ankstesni metai |

|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |20000 |16000 |

|(nuostolis) | | |

|Ataskaitinio laikotarpio pradžioje | | |

|Ataskaitinių metų pelnas |28045 |14000 |

|Paskirstytinas pelnas |48045 |30000 |

|Dividendai (atimama) |13000 |10000 |

|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |35045 |20000 |

|(nuostolis) | | |

|Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | | |Taigi matome, kad pelno paskirstymas yra susijęs su atitinkamo

praėjusio laikotarpio nepaskirstyto rezultato- pelno žinojimu.

Greta dividendų, iš paskirstytino pelno rodiklio sumos gali būti

atimamos ir kitiems tikslams skirtos sumos: išmokos vadovams, kurios, kaip

ir dividendai reiškia pinigų išėmimą iš verslo, pervedimai į rezervus, jei

pastarųjų nepakanka (įstatymuose numatyto dydžio).

2 lentelėje aptarti pelno rodikliai (bendrasis, veiklos,

apmokestinamasis, grynasis, nepaskirstytasis) turi skirtingą ekonominę

prasmę ir yra vartojami skirtingiems vertinimams. Sprendžiant apie įmonės

kapitalo pelningumą, reikia remtis apmokestinamuoju ir grynuoju pelnais.

Veiklos pelno nesutapimas su apmokestinamuoju rodo, kad įmonė gauna pelną

ne tik iš pagrindinės (tipinės) veiklos, kuri gali būt produkcijos gamyba,

pardavimas ar paslaugų teikimas, bet ir iš kitos (netipiškos jai) veiklos

bei iš finansinės ar investicinės veiklos.

2.Pelno analizės apžvalga

Analizuojant pelną keliami šie uždaviniai:

– nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį

su kitų užduočių rodikliais;

– įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį;

– įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius;

– numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus.

Pelno analizė turėtų būti atliekama ne tik visos įmonės mastu, bet jos

padalinių lygyje, turi būt tvarkoma padalinių pajamų ir išlaidų apskaita,

kad galėtumėm gauti informaciją apie jų pelną. Pelnas, kaip ir kiti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2298 žodžiai iš 7626 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.