TurinysĮvadas 3
1. Įmonės pelnas 4
1. Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema 5
2. Pelno paskirstymas 7
2. Pelno analizės apžvalga 9
2.1. Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui 12
2.2. Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną 12
3. Pelningumas 14
3.1. Pelningumo rodikliai 16
3.2. Pelningumo rodiklių analizė 19
4. Prognostinės pelno ataskaitos parengimas 22
4.1. Pelningumo lūžio taškas 24
4.1.1. Lūžio tašką veikiantys veiksniai 25
5. Įmonės pelno mokestis 26
IŠVADOS 27
Literatūra 28
Įvadas
Kiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis,
veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno
suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus.
Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba
paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.
Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis,
kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaip
Lietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą,
atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokia
tvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniai
keliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizės
kryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei
taikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemia
įmonės pelną.
Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiai
skaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jie apibudina, kodėl
įmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumo
rodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuoti
ir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo veiksmus
atkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys.
Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- tai
galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams. Jei
prognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatyti
papildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,
kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno
siekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu
joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių
išgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinai
parduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padeda
apskaičiavimas pelningumo lūžio taško.
Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis.
Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitinio
laikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidų
klasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė.
1. Įmonės pelnas
Įmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.
Jis rodo įmonės gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas iš
pagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių.
Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbti
padarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis.
Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas
(savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atveju
įmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas iš
pagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.
Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:
buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų
skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir
ekonominių išlaidų skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yra
realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo
užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms.
Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į
pirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos
(prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomis
arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų
arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei
kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą,
pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas.
Nagrinėsime buhalterinį pelną.
Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpio
nepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiau
informacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitose
smulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmonei
yra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklos
rezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelno
ataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnas
rodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams.
Pelno optimizavimu yra
suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kurios
Lietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”.
Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.
Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:
1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus
valdymo sprendimus;
2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su
kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities
sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu
ir pan.).
Pelno rūšys
Pagrindinės pelno rūšys:
a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių
išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo
įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui,
medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo
išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos
įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos buhalterinėmis
išlaidomis.
b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių
išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną.
Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad
į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos
alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis
arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas
jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar
paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo
verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje
įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.
c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos
sąlygų pasikeitimo.
d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis,
kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei
plėsti arba modernizuotu).
e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos
konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad
kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai
apima implicitines išlaidas.
f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo
kaina lygi vidutinėms išlaidoms.
g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos
kiekio santykis
h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį
vienu vienetu.
1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema
Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yra
skaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant
kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos
sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria
paprastai užsiima įmonė:
a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).
b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos
pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių.
Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo,
taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos
išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas
c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos,
baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo
subsidijos, ir pan.
d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši
veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės
nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba
patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:
1) pagautė (Gain);
2) netekimai (Loss );
Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas,
netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan.
Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbų
savikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną.
Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomo pelno
(nuostolio ) ataskaitoje.
Lietuvos atskaitomybėje atskirai parodomos dvi veiklos sąnaudų grupės:
1) Pardavimų (paslaugų, skelbimų, reklamos ir kitos marketingo
sąnaudos);
2) Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto
išlaidos, vadovaujančio personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai,
turto draudimas ir pan.
Sumažinę bendrąjį pelną veiklos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną..
Įprastinės veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos veiklos
ir finansinės veiklos pelnu.
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą tai įprastinės veiklos
pelnas, padidintas pagaute ir sumažintas netekimais. Atskaičiavus pelno
mokestį, lieka grynasis pelnas paskirstymui.
Lietuvoje yra gana detalios pelno paskirstymo ataskaitos sudarymas. Ši
forma labai akivaizdžiai parodo įmonės balanso, kuriame pateikiamas
nepaskirstytas pelnas ataskaitinių metų pabaigoje, ir pelno
ataskaitos,
kurioje parodomas gautas per visus metus pelnas, ryšį.
Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš
rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ką
skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia:
a) įmonės statutas
b) tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą
c) akcininkų susirinkimo sprendimai.
Pvz., Įmonės pelno rodikliai (J.Žvinklys, E.Vabalas,2001, p.153)
1 lentelė
|Straipsniai |Suma, Lt |
|Įplaukos (pajamos) už parduotas prekes (apyvarta) |200000 |
|Parduotų prekių savikaina |110000 |
|(atimama) | |
|Bendrasis pelnas |90000 |
|Veiklos sąnaudos: | |
|Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos |20000 |
|(atimama) |40000 |
|Bendrosios ir administracinės sąnaudos | |
|(atimama) | |
|Veiklos pelnas |30000 |
|Kita veikla: | |
|Kitos pajamos |10000 |
|Finansinė ir investicinė veikla: | |
|Pajamos iš investicijų |5000 |
|Palūkanų sąnaudos |6000 |
|(atimama) | |
|Įprastos veiklos pelnas |39000 |
|Pagautė (ypatingasis pelnas) |1000 |
|Netekimai (ypatingieji mpraradimai) |500 |
|(atimama) | |
|Pelnas prieš apmokestinimą |39500 |
|Pelno mokestis |11455 |
|Grynasis ataskaitinių metų pelnas, numatytas paskirstyti |28045 |
|Dividendai |13000 |
|(atimama) | |
|Nepaskirstytasis metinis pelnas |15045 |Lentelėje matome, kad įmonės pelnas turi daug rodiklių (pavidalų).
Galutinį įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas. Visą grynąjį pelną
gali pasiskirstyti savininkai, tačiau nemažai jo dažnai paliekama įmonei
plėsti ir tobulinti.
1.2 Pelno paskirstymas
Panagrinėsime, kaip paskirstomas planinis ir faktinis pelnas.
Skirstant tiek planinį, tiek faktinį pelną, pirmiausiai iš balansinio pelno
turi būti atskaitomas įmonės žinioje paliekamas ir pagal tikslinę paskirtį
naudojamas pelnas. Atskaičius iš įmonės balansinio pelno tikslinės
paskirties pelną, padengiami privalomieji mokėjimai.
Planinis pelnas skirstomas tokia tvarka. Pirmiausiai sumokami
biudžetui mokesčiai už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas,
fiksuotieji (rentiniai) mokėjimai ir priskaitytosios palūkanos už
naudojimąsi banko kreditu. Po to pelnas skiriamas sudaryti ekonominio
skatinimo fondams, iš likusios planinio pelno dalies padengiami kreditai,
suteikti centralizuotiems kapitaliniams įdėjimams, taip pat kreditai, duoti
padengti išlaidoms vartojamų prekių gamybai padidinti. Dalis pelno skiriama
finansuoti savų apyvartinių lėšų padidėjimui, dalis pelno pervedama
aukštesniajai organizacijai ir nustatyta tvarka naudojama kitiems tikslams.
Likęs pelno likutis įnešamas į biudžetą.
Viršplaninis pelnas pirmiausiai panaudojamas mokesčiams už
pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas ir fiksuotiems
(rentiniams) mokėjimams į biudžetą, taip pat palūkanoms už banko kreditą
sumokėti. Viršplaninio pelno lėšomis padengiamas dėl įmonės kaltės
susidaręs savų apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat grąžinamos banko
paskolos, gautos laikinam savų apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dalis
viršplaninio pelno skiriama finansinės paramos rezervui sudaryti.
Kitokia tvarka skirstomas įmonės faktinis pelnas, kai pelno planas
neįvykdomas. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už gamybinius fondus
ir apyvartines lėšas, fiksuoti (rentiniai) mokėjimai ir palūkanos už banko
kreditą. Po to daromi atskaitymai į visus ekonominio skatinimo fondus.
Likusi pelno dalis paskirstoma kitoms planinėms įmonės išlaidoms ir
laisvajam pelno likučiui, įneštinam į biudžetą tokiomis proporcijomis,
kurios nustatytos įmonės finansiniame plane.
Teisingas pelno paskirstymas yra aktualus ne tik įmonei, bet ir
biudžetui, nes kaip minėjom, ne maža pelno dalis mokesčio už fondus,
fiksuotųjų (rentinių) mokėjimų ir pelno laisvojo likučio pavidalu sumokama
į biudžetą.
Pelno paskirstymas bus sėkmingas tada, kai lėšų, skirtų materialiniam
skatinimui, bus pakankamai ir kai jos skatins įmonės darbuotojus gerinti
gamybos rezultatus.
tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia
labai dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas dividendams, nors Lietuvoje
neturėtų dažnai to būti. Prasiskolinusios arba mažai pelningos įmonės
turėtų atidžiau nagrinėti savo balansą, kuriame akivaizdžiai matomas
detalus turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo komponentų skaitmeninis
įvardijimas konkrečiai datai.
Palikta verslui plėsti pelno suma vadinama nepaskirstytuoju pelnu.
Nepaskirstytasis vienais metais pelnas (ar nuostolis) gali būt paskirstytas
kitais. Sudarydami Pelno (nuostolio) ataskaitą jį ir parodome. Prieš tai
pateiktoje lentelėje buvo daroma prielaida, kad nepaskirstyto rezultato-
pelno (nuostolio) ataskaitinio laikotarpio pradžioje visai nebuvo. Be to,
parodyti įvairius pelno rodiklius, lentelėje sujungtos dvi ataskaitos:1)
Pelno (nuostolio) ataskaitą; 2) Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;
Pelno (nuostolio) ataskaita paprastai baigiasi įmonės grynojo (pelno iki
paskirstymo) apskaičiavimu (2 lentelė J. Žvinklys, E. Vabalas, 2001 m. p.
154)
2 lentelė
Ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas
| |Ataskaitiniai metai |Ankstesni metai |
|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |20000 |16000 |
|(nuostolis) | | |
|Ataskaitinio laikotarpio pradžioje | | |
|Ataskaitinių metų pelnas |28045 |14000 |
|Paskirstytinas pelnas |48045 |30000 |
|Dividendai (atimama) |13000 |10000 |
|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |35045 |20000 |
|(nuostolis) | | |
|Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | | |Taigi matome, kad pelno paskirstymas yra susijęs su atitinkamo
praėjusio laikotarpio nepaskirstyto rezultato- pelno žinojimu.
Greta dividendų, iš paskirstytino pelno rodiklio sumos gali būti
atimamos ir kitiems tikslams skirtos sumos: išmokos vadovams, kurios, kaip
ir dividendai reiškia pinigų išėmimą iš verslo, pervedimai į rezervus, jei
pastarųjų nepakanka (įstatymuose numatyto dydžio).
2 lentelėje aptarti pelno rodikliai (bendrasis, veiklos,
apmokestinamasis, grynasis, nepaskirstytasis) turi skirtingą ekonominę
prasmę ir yra vartojami skirtingiems vertinimams. Sprendžiant apie įmonės
kapitalo pelningumą, reikia remtis apmokestinamuoju ir grynuoju pelnais.
Veiklos pelno nesutapimas su apmokestinamuoju rodo, kad įmonė gauna pelną
ne tik iš pagrindinės (tipinės) veiklos, kuri gali būt produkcijos gamyba,
pardavimas ar paslaugų teikimas, bet ir iš kitos (netipiškos jai) veiklos
bei iš finansinės ar investicinės veiklos.
2.Pelno analizės apžvalga
Analizuojant pelną keliami šie uždaviniai:
– nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį
su kitų užduočių rodikliais;
– įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį;
– įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius;
– numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus.
Pelno analizė turėtų būti atliekama ne tik visos įmonės mastu, bet jos
padalinių lygyje, turi būt tvarkoma padalinių pajamų ir išlaidų apskaita,
kad galėtumėm gauti informaciją apie jų pelną. Pelnas, kaip ir kiti