Monės pelnas
5 (100%) 1 vote

Monės pelnas

ĮMONĖS PELNAS

TURINYS:

1. Įvadas

2. Kaštų ir pajamų srautai.

3. Investicijos ir gamybos atnaujinimas.

4. Pinigų srautų prognozavimas.

5. Monopolija ir oligopolija.

6. Mokesčiai rinkliavos ir kitos lengvatos.

7. Kaip apsidrausti nuo verslo nutrūkimo rizikos.

8. Išvados.

1.Įvadas

Alternatyvieji kaštai yra rezultatas, kurį užtikrina geriausia išteklių panaudojimo alternatyva. Tai kaštai, kurie gali atsirasti perskirstant išteklius kitos produkcijos gamybai. Priimant optimalų sprendimą, reikia gerai apskaičiuoti atitinkamus kaštus, jei sprendimas yra susijęs su vartojimu, gamyba ar investavimu. Optimalusis sprendinys – tai sprendinys, maksimizuojantis arba minimizuojantis tikslo funkciją.

Optimalumo terminas reiškia, kad sprendimo pasekmės buvo palygintos su visų galimų alternatyvų pasekmėmis. Iš to išplaukia, kad optimalus sprendinys reiškia geriausią pasirinkto tikslo variantą. Maksimalus pasiekto konkretaus tikslo lygis matuojamas atitinkamai: pelnas, nacionalinės pajamos, ilgaamžiškumas ir kt.

Pelnas ekonomiškai vertinant – tai bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų, kurie apima alternatyviuosius gamybos kaštus, skirtumas.

Buhalteriškai skaičiuojant pelną jis skirsis nuo ekonominio paskaičiavimo. Į buhalterinį pelno skaičiavimą neįtraukiami spėjamieji kaštai – palūkanos, atlyginimas gamybos išteklių tiekėjams, iš kitų organizacijų; naudojimasis gamybos ištekliais – kapitalu, darbu, – tiekiamas pačių savininkų; grynosios įplaukos firmos savininkams už kapitalo tiekimą ir riziką; atlyginimas verslininkams už už gamybos organizavimą, naujos produkcijos gamybą, riziką ir t.t..

Taigi ekonominis pelnas arba nuostolis parodo ar turimus išteklius apsimoka naudoti dabartinei veiklai plėtoti.

Ekonominį pelną įmonės gauna ne visada. Dažnai jų veiklos rezultatas yra normalusis pelnas. Normalusis pelnas yra tai, ką įmonė uždirba, kai ekonominis pelnas yra lygus nuliui. Tokiu atveju visi įmonėje veikiantys gamybos veiksniai tik padengia savo alternatyviuosius kaštus. Taigi tai, ką vadiname normaliuoju pelnu, faktiškai nėra pelnas, o tik nuosavo darbo ir verslumo atlyginimas. Kai jie kompensuojami tokiu dydžiu, kad sulaikomi nuo perėjimo į kitą šaką, sakoma, kad gaunamas normalusis pelnas. (Mikroekonomika/ V.Gavelis ir kt. Vilnius, 2000. Psl.143).

Pagrindinis kiekvienos įmonės tikslas yra pasiekti kuo geresnių darbo rezultaų ir užtikrinti kuo didesnį pelną. Pabandysim apžvelgti pagrindinius aspektus, kurie turi džiausią įtaką įmonės pelningumui. Taip pat panagrinėsime, kaip galima išvengti nuostolių, susidarančių ne tik nuo pačios įmonės veiklos , bet ir nuo nenumatytų įvykių.

Apžvelgsime kokių priemonių imasi valstybė reguliuoti įmonės veiklą ir tuo pačiu jos pelną.

2. Kaštų ir pajamų srautai

Įmonės gamybos procesas dažnai trunka daug laikotarpių. Tam tikro laikotarpio sąnaudos duoda srautą paslaugų, gaunamų vėlesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, įmonės pastatytas gamyklos pastatas gali tarnauti 50 ar daugiau metų. Taigi vieno laikotarpio sąnaudos padeda gaminti prekes kitais laikotarpiais ateityje.

Šiuo atveju reikia įvertinti kaštų ir pajamų srautai laiko atžvilgiu. Tam tinka dabartinės vertės būdas. Jei žmogus gali skolintis ir skolinti finansų rinkose, tai palūkanų norma leidžia apibrėžti vartojimo kainą skirtingais laikotarpiais. Įmonės gali patekti į tokias pat finansų rinkas, todėl lygiai taip pat galima naudoti palūkanų normą įvertinant investavimo sprendimus.

Daugelis didelių įmonių yra akcinės bendrovės, išduodančios akcijų sertifikatus, liudijančius akcinės bendrovės dalies nuosavybę. Pagal šias akcijas tam tikru metu akcinė bendrovė išmoka dividendus, kurie yra įmonės pelno dalys. Akcinės bendrovės nuosavybės dalys perkamos ir parduodamos akcijų biržoje. Bendra firmos vertė akcijų biržoje parodo dabartinę laukiamo pelno srauto vetrę (Hal R.Varian/ Mikroekonomika, Vilnius 1999, psl.294).

Bet kurios įmonės metinės veiklos pobūdį rodo apibendrintas pelno rodiklis. Tačiau šis rodiklis neatspindi giluminės įmonės veiklos analizės.

Įmonei prekių paklausa rūpi tik tiek, kiek ji gali užtikrinti pajamas. Yra skaičiuojamos vidutinės, bendrosios ir ribinės pajamos.

Įmonei aktualiausias klausimas yra , kiek įmonė gali pagaminti ir parduoti prekių, siekiant gauti didžiausias bendrąsias pajamas.

Kai paklausos kreivė yra horizontali linija, tada bendrosios pajamos yra proporcingos parduotų prekių vienetams. Esant paklausai absoliučiai neelastingai, kad ir kiek bus didinama prekės kaina, paklausos kiekis nekinta. Prekių bus parduodamas tas pats kiekis, bet tai yra išimtiniai atvejai. Tai gali būti narkotikų kainos ir kt. panašūs atvejai, kai žmogus neturi pasirinkimo ir perka prekes už bet kokią kainą. Tai nereiškia, kad bendrosioms pajamoms didinti nėra ribų. Pasiekus tam tikrą tašką bendrosios pajamos ima mažėti. Bendrųjų pajamų pokytį parodo ribinės arba papildomos pajamos, kurias gauna įmonė, pardavusi papildomą produkcijos vienetą arba jų siuntą.. Kitaip tariant, ribinės pajamos parodo bendrųjų pajamų pokytį pasikeitus pardavimų apimčiai.

Taigi, kol paklausa elastinga
kainai, ribinės pajamos yra teigiamas dydid ir įmonė gauna didėjančias bendrąsias pajamas. Esant neelastingai paklausos kreivei, ribinės įmonės pajamos tampa neigiamos ir ima mažėti bendrosios įmonės pajamos.

Įmonės pelnui didžiausią įtaka turi prekių paklausa, o ji priklauso nuo labai daug aplinkybių. Viena iš jų prekių pakausos sezoniškumas. Norint išsiaiškinti prekių pakalausos sezoniškumą neužtenka nagrinėti metinius pardavimų rezultatus. Jis išryškėja tik imant prekių pardavimo duomenis kiekvieną mėnesį atskirai. Esant sezoniškoms prekėms jų gamybos stabdyti arba laikyti sandėliuose ir laukti kada pirkėjai jas nupirks neapsimoka. Dažnai tokios prekės parduodamos už mažesnę kainą, išvengiant sandėliavimo išlaidų. Tokiu būdu gaunamos pajamos, kurios užtikrina tolesnę gamybą ir pelną.

Prekių paklausai ir tuo pačiu įmonės pelnui įtakos turi ir gamybos cikliškumas, tai yra gamybos padidėjimas arba nuosmukis. Verslo svyravimai yra neišvengiami. Jei tai apima visą krašto ūkį, įmonė negali būti izoliuota. Ji yra integruota į bendrą krašto ūkį ir išgyvena gamybos padidėjimą ar nuosmukį.

Prekės gyvavimo laikas skirstomas į keturias stadijas: 1) atsiradimas, 2) spartus paklausos didėjimas, 3) branda, 4) laikas, kai reikia nutraukti jos gamybą ir pardavimą.. Prekės atsiradimo stadijoje įmonės pelnas sunkiai nuspėjamas. Spartaus prekės paklausois didėjimo laikotarpiu įmonė gauna didžiausią pelną. Paklausos brandos stadijoje rinka ir vartojimas vis labiau prisotinamas. Prekių pirkimas priklauso nuo gyventojų pajamų. Kai vartojimas prisotinamas naujos kokybės prekių, joms paklausa ir tuo pačiu įmonės pelnas, didėja tuo pačiu tempu, kaip didėja gyventojų skaičius.

Jei neatsiranda naujos prekės pakaitalo, tai paklausos brandos stadija gali tęstis labai ilgai. Tačiau šiuolaikinių technologijų dėka taip būti nebegali. Prekių gyvavimo laikotarpis vis trumpėja. Įmonės didžiausią pelną gauna parduodamos tik naujų prekių modelius. Todėl jos , kad nereikėtų pasenusių prekių parduoti žemomis kainomis arba iš viso neparduoti privalo greitai reaguoti į naujoves. Jos turi arba keisti gamybos technologijas arba iš viso sustabdyti gamyba, kol dar nepatyrė nuostolių.

Pasiekus tam tikrą gamybos ribą, gamybos veiksnių efektyvumas ima mažėti. Optimalus gamybos veiksnių atnaujinimas pasiekiamas, kai ribinės pajamos iš gamybos veiksnio lygios jo pirkimo išlaidoms (Z.Lydeka.Vilnius, 2001. Firmos ekonomikos pagrindai. 116 psl.).

Per ilgesnį laiko tarpą gamybos apimtis gali būti didinama keičiant visus gamybos veiksnius, taigi visi gamybos veiksniai gali tapti kintami. Ilgu laikotarpiu nėra fiksuotų kaštų. Ilgas laikotarpis tai santykinis dydis, kuris priklauso nuo gamybos technologijos, gamybos koncentravimo laipsnio, prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Samprata ilgas laikotarpis visoms įmonėms bus nevienodas, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Pvz.: nuo laikotarpio per kurį galima pertvarkyti įmonės gamybą, patalpas ar pan. Gamybos pertvarkos laikotarpiu svarbiausia yra parinkti tokią pertvarkymų kryptį bei priemones, kurios leistų pagaminti būtiną produkcijos kiekį su mažiausiomis gamybos išteklių sąnaudomis., kurios užtikrintų minimalų įmonės pelną. Kad ir kokio dydžio įmonė būtų, ji ateityje gali plėstis. Stebėjimai rodo, kad kuo didesnė įmonė, tuo ji užtikrina mažesnius gamybos kaštus. Nors pradžioje susidaro didesni vidutiniai gamybos kaštai, bet po to jie ima mažėti. Kai jie pasiekia minimalų tašką, ima didėti. Jei leidžia paklausa, didėjant gamybai, pradeda didėti trumpo ir vidutnio periodo kaštai, ir įmonei yra pats laikas persiorientuoti į stambesnę gamybą. Stambioje įmonėje sumažėja valdymo išlaidos produkcijos vienetui pagaminti. Taip tokia įmonė gali panaudoti specializacijos pranašumus, segmentuoti rinką, pasirinkti patikimus žaliavų tiekėjus. Gali samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, panaudoti naujausias technologijas. Stambios įonės gali gauti didesnes kredito sumas, sukaupti daugiau kapitalo. Galų gale gaunama gamybos masto ekonomija organizuojant gamybą. Skaičiuojant mažiausius kaštus produkcijos vienetui pagaminti, esant kintamiems gamybos veiksnių deriniams, atsižvelgiant į įmonės ribojimus, kurie yra nelygiareikšmiai, naudojamas tiesinis programavimas. Tiesinis programavimas pradėtas naudoti JAV po Antrojo pasaulinio karo aktyvinant oro pajėgų veiklą. Jis gana greitai paplito sprendžiant vadybines firmų problemas. Tam įtakos turėjo kompiuterių atsiradimas bei plėtra. Visų pirma šis metodas buvo panaudotas siekiant minimizuoti transportavimo išlaidas. Įmonės veikloje beveik nėra problemų, kurias galima būtų spręsti be apribojimų. Yra riboti gamybos ištekliai, rinkos perkamasis pajėgumas ir t.t. Tokiu atveju paprastos ar nesudėtingos regresijos nepakanka, tenka pasinaudoti tiesiniu programavimu. Jo esmė yra ta, kad surandamas kampas, kuris tenkina ribojimo sąlygas ir užtikrina didžiausią pelną firmai gaminant vieną arba daugiau skirtingų produktų. (Z.Lydeka, B.Drilingas/ Firmos ekonomikos pagrindai. Vilnius 2001.psl.150).

3. Investicijos ir gamybos atnaujinimas.

Visi įmonės įgyvendinami tikslai priklauso nuo investicijų. Dėl jų didėja įmonės turtas,
technika ir technologija, gerėja produkcijos kokybė, mažėja kaštai, didėja pelnas, stiprėja jos konkurencinis pajėgumas prekių rinkoje. Įmonė, kuri nesirūpina gamybos atnaujinimu, anksčiau ar vėliau priversta palikti rinką. Siekiant išlaikyti nuolat stiprėjančias pozicijas prekių rinkoje, įmonės turi numatyti tvarkytinus gamybos barus, statyti naujas ir jau veikiančias įmones, pirkti brangesnius , bet ilgiau tarnaujančius, ar pigesnius , bet trumpesnį laiką dirbančius įrengimus, turėti nuosavas ar išnuomotas patalpas ir t.t. Šie klausimai sprendžiami kapitalo investicijomis. Investiciniai sprendimai bei jų įgyvendinimas yra sudėtingas ir rizikingas dalykas. Lėšos yra investuojamos ilgam laikotarpiui. Prieš investuojant reikia numatyti, kokia prekė ar paslauga gali turėti paklausą ateityje, koks gali būti tokios paklausos kiekis, numatyti verslo ciklą – pakilimą ar nuosmūkį.. Jeigu bus gamybos pakilimas, didės gyventojų pajamos, jų perkamoji galia, daugiau bus perkama prekių. Investicijos bus naudingos įmonei. Jei pastačius naują įmonę ar išplėtus senos pajėgumus prasidėtų gamybos nuosmūkis, investuotojai patitų didelius nuostolius. Vis dėlto rizikuoti apsimoka – kuo daugiau rizikuojama, tuo didesnio pelno gali tikėtis įmonė. Priimti ar ne investicinį projektą dažniausiai sprendžiama pasinaudojant esamos vertės skaičiavimo principu. Investiciniai sprendimai yra susiję su pajamų srautu, kuris išeina iš einamojo periodo ribų. Pasirenkant alternatyvius investicinius projektus visada reikia nustatyti skirtumą tapr pajamų, gautų šiuo metu ir pajamų , kurios bus gaunamos po tam tikro laiko.. Nesunku suvokti, kad pinigai, gauti dabar, gali tenkinti einamuosius gamybinius ir asmeninius poreikius. Pinigai, gauti vėliau – būsimas reikmes. Dabarties ir ateities tarpe gali įsiterpti tam tikri įvykiai ir bet kuris praleistas laiko tarpas yra susijęs su tam tikra rizika. Metų pradžioje paskolinti pinigai už tam tikras palūkanas, metų pabaigoje padidėja tų palūkanų normos dydžiu. Tačiau metų pabaigoje gautos piniginės pajamos turi mažesnę vertę. Dabartinė būsimų pajamų vertė tai piniginės sumos, kurios gaunamos ateityje vienkartiniu mokėjimu arba periodiškai gaunamų įplaukų srove, išreikšta dabartine verte. Būsimų piniginių įplaukų skaičiavimas dabartine verte yra diskontavimas.

Metodo esmė, privalumai bei taikymo galimybės.

Diskontuotų pinigų srautų metodas yra laikomas pačiu universaliausiu verslo vertinimo metodu, todėl yra plačiausiai taikomas išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Šiuo metodu verslas ar jo dalis vertinamas kaip objektas, iš kurio tikimasi gauti seriją pinigų srautų. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigų srautų dabartinės vertės suradimas arba diskontavimas. Galima išskirti šiuos pagrindinius diskontuotų pinigų srautų metodų etapus: 1. Vertinimo momento nustatymas; 2. Būsimų pinigų srautų prognozavimas; 3. Individualios diskonto normos įvertinimas; 4. Būsimų pinigų srautų diskontavimas; 5. Būsimų pinigų srautų dabartinės vertės nustatymas; 6. Nefunkcionuojančių įrengimų įvertinimas bei galutinės verslo vertės nustatymas.

Pagrindiniai diskontuotų pinigų srautų metodo privalumai yra šie: atspindi aktyvų sugebėjimą, duoti pajamas; leidži įvertinti išorinės aplinkos riziką; įvertina visus laukiamus pinigų srautus; pasižymiuniversalumu. Skirtingi verslo vertinimo metodai taikytini tam tikroms, pasižyminčioms konkrečiomis charakteristikomis, situacijoms. Kitaip tariant, visuomet yra konkrečiai situacijai geriausiai tinkantis verslo vertinimo metodas. Parenkant verslo vertinimo metodą svarbiais kriterijais laikomas įmonės tipas pagal jos nuosavybės struktūroje dominuojančius materialius bei nematerialius aktyvus, įmonės dydis bei amžius, ūkio šaka, kurioje funkcionuoja įmonė ir kiti veiksniai.

Be to, pasirenkant verslo vertinimo metodą, atsižvelgiama į galimybę gauti reikalingą pradinę informaciją (mažiausiomis laiko bei piniginėmis sąnaudomis), nes verslo vertinimas remiantis netinkama, pasenusia ar nepatikima informacija, sąlygos klaidingų rezultatų gavimą.

Diskontuotų pinigų srautų metodas naudotinas vertinant veikiančias ir artimiausioje ateityje veiksiančias įmones, t.y. tuomet, kai galima remtis įmonės veiklos tęstinumo principu. Juk diskontuotų pinigų srautų metodu vertinama įmonė kaip būsimų pinigų srautų šaltinis. Taigi jau iš anksto daroma prielaida, kad įmonė veiks ir ateityje.

Diskontuotų pinigų srautų metodas gali
įvairiai modifikuojamas, kuo geriau pritaikant jį konkrečiai situacijai, t.y. vietoj pinigų srautų galima naudoti grynąjį pelną, dividendus, palūkanas, kupono mokėjimus, nuomos mokesčius ir pan., todėl šiuo metodu yra vertinamos ne tik įmonės bei investiciniai projektai, bet ir įvairių ūkinių veiklų efektyvumas, finansinių instrumentų bei operacijų pelningumas.

Taigi diskontuotų pinigų srautų metodas pagrįstai laikomas universaliausiu verslo vertinimo metodu.

Ilgalaikė įmonių patirtis, mokslininkų pastangos davė tam tikrų rezultatų parengiant metodus, kurie leidžia su didesne ar mažesne paklaida numatyti kai kurių ekonominių procesų eigą, vienos ar kitos priemonės pasėkmes.

Ekonominės rizikos priežasčių grupės gali būti dviejų rūšių – objektyvios ir subjektyvios. Subjektyvios rizikos priežastys gali būti paaiškintos neatitikimu tarp neribotų verslo dalyvių norų ir ribotų jų galimybių bei siekimu šį neatitikimą įveikti. Rinkos dalyviams suteikiamos dvi galimybės – laimėti ir gauti pelną arba pralaimėti ir patirti nuostolius. Jeigu nebūtų galimybės prarasti, pralaimėti, tai visi įmonės sprendimai būtų nerizikingi. Taigi įmonė gali rinktis arba mažą didelių pajamų tikimybę (didelę riziką), arba didelę mažų pajamų tikimybę (mažą riziką).

Verslo dalyvių pasirinkimas rizikuoti ar nerizikuoti priklauso nuo daugybės aplinkybių. Be verslo dalyvių rizikos, kaip ir be konkurencijos, verslas negali būti pakankamai efektyvus. Kaip žinoma, verslo efektyvumas – tai siekimas gauti didžiausią pelną su mažiausiomis išlaidomis. Vadinasi , verslo efektyvumas lemia rizikingus verslininkų veiksmus bei sprendimus. Kai įmonės vadovai priima sprendimą, susijusį su ateitimi, ateities nežinomybė paverčiama tikimybe, kad sprendimas įmonei bus naudingas ar nenaudingas. Priimant sprendimus, įmonė daugiau ar mažiau rizikuoja, tačiau ji orientuojasi į tai, kad tas pasiūlymas įmonei veikiau bus naudingas , o nenaudingas. Kuo didesnė tikimybė, kad bus teisingai numatyta, tuo mažesnė priimamo sprendimo rizika.

4. Pinigų srautų prognozavimas

Verslo vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu grindžiamas verslo (investicinio projekto) projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo būsimas investicijas bei veiklos pajamas ir išlaidas. Vienas atsakingiausių ir sudėtingiausių verslo vertinimo momentų laikomas būsimų pinigų srautų prognozavimas artimiausių penkerių metų laikotarpiui.

Pelnas, rodomas Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodo tik įmonės veiklos efektyvumą, tačiau neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąją forma. Pinigų judėjimas yra atsietas nuo pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo, taigi grynojo pelno rodiklis dažniausiai nesutampa su to paties ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautu.

Įmonės grynųjų pinigų srautas labai priklauso nuo pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo. Kuo didesnė nusidėvėjimo atskaitymų norma, tuo mažesnis pelnas, tačiau šie atskaitymai nereiškia piniginių išlaidų, kaip kiti sąnaudų staraipsniai. Didėjant nusidėvėjimui, mažėja grynasis pelnas, o dėl mažėjančios mokesčių sumos, didėja firmos pinigų srautas (Finansų ir investicijų valdymas/ A.Dzikevičius , http://finansai.tripad.com).

Be to, grynasis pelnas nuo pinigų srauto gali skirtis, nes

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2668 žodžiai iš 8882 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.