TurinysĮvadas…………………………………………………………….
………………………………………………………………….
.3
1. Strateginis
valdymas………………………………………………………
………………………………………….4
2. Strateginio valdymo
metodologija…………………………………………………..
…………………………..6
3. Strateginė
analizė……………………………………………………….
……………………………………………..8
4. SSGG
analizė……………………………………………………….
…………………………………………………..8
5. Tikslinė
orientacija……………………………………………………
……………………………………………..10
6. Strateginio įgyvendinimo
programos……………………………………………………..
…………………..12
7. Strateginis
planavimas…………………………………………………….
………………………………………..15
8. Verslo strategijos formavimas ir
pagrindimas……………………………………………………
…………16
9. Strateginių sprendimų
priėmimas……………………………………………………..
………………………..20
Išvados……………………………………………………………
…………………………………………………………………2
3
Naudota
literatūra…………………………………………………………
…………………………………………………….24
ĮvadasNuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmioje konkurencinėje kovoje
įmonės sugeba aktyviau veikti, jeigu jos moka apibrėžti sau ilgesnės
perspektyvos tikslus, parengti veiksmų ir priemonių programas numatytiems
tikslams pasiekti, valdyti strateginius pokyčius. Visa tai įmonėje
apibendrintai jungia strateginio valdymo sistema arba funkcija.
Strateginis valdymas – tai ilgalaikių tikslų formavimo, siekimo,
vertinimo (visai organizacijai ar jos padaliniui) procesas, prieš
pastatantis turimus (prieinamus) išteklius ir atsiveriančias galimybes. (M.
Mc Donald, 2000).
Darbo objektas: Įmonės strateginis valdymas
Darbo tikslas: Išnagrinėti įmonės strateginį valdymą.
Darbo uždaviniai:
1. Strateginis valdymas.
2. Strateginio valdymo metodologija;
3. Strateginė analizė.
4. SSGG analizė.
5. Tikslinė orientacija.
6. Strateginio įgyvendinimo programos
7. Strateginis planavimas
8. Verslo strategijos formavimas ir pagrindimas.
9. Strateginių sprendimų priėmimasDarbo metodologija – specialios literatūros tyrimo metodas.
Strateginis valdymasĮmonės strateginis valdymas yra nuotolinis, dinaminis ir
nuoseklus procesas, kuriuo remiantis įmonė laiku prisitaiko prie išorinės
aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Strateginio
valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti įmonės strategijas –
sprendimų visumą apibrėžiančią įmonės svarbiausius tikslus ateityje ir
veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame lygmenyje
strateginis valdymas ir strategija susiejami su organizacija, kuri plačiąja
prasme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti
savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti. Šitoks
platus apibrėžimas kaip organizaciją supranta politinę partiją, šalies
vyriausybę, valstybinę įstaigą, kariuomenę, universitetą, įmonę, akcinę
bendrovę, profesinę sąjungą ir t.t.
Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso
nuo organizacijos:
➢ veiklos pobūdžio (produkciją gaminančios ir paslaugas teikiančios
organizacijos);
➢ finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės organizacijos);
➢ nuosavybės (valstybinės ir privačios organizacijos);
➢ dydžio (mažos ir didelės organizacijos);
➢ diversifikacijos (vienos ar kelių veiklos sričių organizacijos).
Firmos strategijos esmę plačiau atskleidžia šios
charakteristikos:
➢ strategija turi tam tikrą konkretizuotą tikslinę orientaciją;
➢ neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai
įgyvendinti;
➢ strategija rengiama tam tikrai vidutinės trukmės (3-7 metų)
perspektyvai;
➢ strategija kuriama atsižvelgiant į įmonės ištekinį potencialą, kuris
lemia įmonės silpnybes ir stiprybes;
➢ strategija kuriama atsižvelgiant į firmos aplinkos situaciją, kuris
lemia firmos galimybes ir grėsmes;
➢ strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnis indelis įnešamas į
pridėtinės vertės kūrimą įmonėje;
➢ strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencinį pranašumą
įgyja įmonė.Būtina skirti strateginius ir operacinius sprendimus:
Strateginiai sprendimai – sprendimai, susiję su įmonės esminėmis
problemomis, kylančios firmai sąveikaujant su aplinka,
ir veiksniais, savo
išskirtinumu teikiančiais pranašumą palyginti su kitomis įmonėmis.
Operaciniai sprendimai – sprendimai, susiję su vidine operatyvine kasdiene
įmonės veikla. Rekomenduojama strategijų pernelyg nedetalizuoti operacinio
tipo sprendimais.
Skiriamos tokios trys strateginio valdymo stadijos:
➢ strateginė analizė, apimanti įmonės išorinės aplinkos ir išteklių
retrospektyvinio periodo analizę ir perspektyvinio periodo
prognozavimą;
➢ strategijos kūrimas, apimantis įmonės strategijos tikslinės
orientacijos apibrėžimą, alternatyvų paringimą, jų įvertinimą ir
galutinių strateginių sprendimų parinkimą;
➢ strategijos įgyvendinimas, apimantis užduočių vykdytojams rengimą,
išteklių pasirinkimą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės
procedūras.Šios strateginio valdymo proceso stadijos yra susijusios
tarpusavyje tiesioginiais ir grįžtamaisiais ryšiais. Šias stadijas ir
ryšius tarp jų nevienodai traktuoja skirtingo strateginio valdymo
metodologijos ir teorijos.
Įmonės strategiją struktūriškai ir logiškai sudaro strateginių
sprendimų visuma. Kiekvienas strateginis sprendimas gali būti vertinamas
trimis aspektais: turinio, proceso ir konteksto. Turinys – tai įmonės
veiklos sfera, susijusi su strateginiu sprendimu. Procesas – tai veiksmų,
susijusių su strateginiu sprendimu, siejimas keičiantis įmonės išoriniai
aplinkai. Kontekstas – tai aplinka, kurioje yra rengiamas ir įgyvendinamas
strateginis sprendimas.Sprendimo pasirinkimą gali lemti įmonės išorinės galimybės
(grėsmės) arba įmonės vidinės silpnybės (stiprybės), kurios išryškinamos
per strateginę analizę. Tarp strateginių sprendimų egzistuoja ryšiai ir
priklausomybės: vieni strateginiai sprendimai veikia priimtą sprendimą, o
pats priimtas sprendimas taip pat daro įtaką kitiems sprendimams. Kad
įmonės strategija būtų pati savaime neprieštaringa, strateginiai sprendimai
turi būti vienas su kitu suderinti.
Pagal turinį strateginius sprendimus galima skirstyti į tris
grupes:
➢ įmonės tikslinę orientaciją apibrėžiantys strateginiai sprendimai;
➢ ištekliais pagrysti strateginiai sprendimai;
➢ rinka pagrįsti strateginiai sprendimai.
1. Strateginio valdymo metodologija
Nustatytinės metodologijos požiūriu strateginis valdymas yra
tiesioginis (nuoseklus) ir racionalus procesas, prasidedantis nuo tam tikro
dabarties momento, o ateities strategija parengiama ir įgyvendinama
remiantis analizės rezultatais. Nustatytinis strateginis valdymas remiasi
tam tikra strateginio planavimo sistema, kaip formalizuota nuostatų ir
metodų visuma, kuri leidžia nuosekliai ir racionaliai analizuoti firmos
aplinką ir išteklius, apibrėžti strategijos tikslus, rengti strateginių
sprendimų alternatyvas ir parinkti galutinius strateginius sprendimus,
kurie vėliau įgyvendinami.
Plėtotinė metodologija susiformavo palyginti nesenai kaip
išeitis išgyvendinti nustatytinės metodologijos trūkumus. Pagal ją
strateginiai sprendimai gimsta laipsniškai ir nenutrūkstamai ir jų negalima
vienu žingsniu sujungti į bendrą užbaigtą įmonės strategiją.Nustatytinė strategija – strategija, kurios galutiniai tikslai yra
suformuluoti iš anksto, o sprendimai kompleksiškai rengiami prieš
strategijos įgyvendinimą.
[pic] Yra trys pagrindinės nustatytinės strategijos teorijų klasės:
➢ pelno didinimu pagristos strategijos;
➢ ištekliais pagristos strateginės teorijos;
➢ socialinės kultūrinės strategijos teorijos.Pelno didinimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad
pagrindinės įmonės konkurencingumą lemiantis veiksnys yra pelningumas,
vyraujantis strategijos tikslas yra pelno didinimas.
Ištekliais pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad
pagrindinis įmonės konkurencingumą lemiantis veiksnys yra išteklinis
potencialas, o vyraujantis strategijos tikslas yra išteklinio potencialo
didinimas.
Socialinės kultūrinės strategijos teorijos remiasi prielaida, kad įmonės
strategijos rengimo pradžioje svarbiausiais reikia laikyti socialinius,
kultūrinius veiksnius ir vertybes.Plėtotinė strategija – strategija, kurios galutinė tikslinė orientacija
nėra iš anksto aiški ir kurios daliniai strateginiai sprendimai yra
formuojami laipsniškai ir nenutrūkstamai.
[pic] Yra kelios plėtotinės metodologijos teorijos. Pagrindinės yra
šios:
➢ išlikimu pagrįstos strategijos teorijos;
➢ neapibrėžtumu pagrįstos strategijos teorijos;
➢ derybomis pagrįstos strategijos teorijos;
➢ pažinimu pagrįstos strategijos teorijos.Išlikimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad pagrindinis
įmonės tikslas yra jos pačios išlikimas greitai kintančioje ir
turbulentiškoje aplinkoje.
Neapibrėžtumu pagrįstos strateginės teorijos remiasi prielaida, kad
organizacijos aplinkos neapibrėžtumo laipsnis yra labai didėlis, todėl
prognozuoti pokyčių
neįmanoma.
Derybomis pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad rengiant ir
įgyvendinant strategiją svarbų vaidmenį vaidina koalicijos ir grupės, kurių
interesai sutampa su įmonės interesais arba jiems prieštarauja.
Pažinimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad žmonių
įsipareigojimą strategijai galima ugdyti suliejant įmonių strategijos
rengimą ir įgyvendinimą į vieningą pažinimo procesą, kurio tiesioginiai
dalyviai yra įmonėje dirbantys žmonės.
2. Strateginė analizėStrateginė analizė, apimanti įmonės išorinės aplinkos ir išteklių
retrospektyvinio periodo analizę ir perspektyvinio periodo prognozavimą.
Įmonėje Strateginėje analizėje išsiskiria dvi tyrinėjimo sritys:
aplinkos analizė ir išteklių analizė:
• aplinkos analizė. Šis žingsnis apima aplinkos pokyčių dinamikos
analizę, politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių veiksnių
tyrinėjimą, svarbiausių sėkmės veiksnių ir konkurencinių jėgų
išryškinimą, rinkos sąlygų, konkurentų ir klientų analizę. Aplinkos
analizės rezultatai leidžia nustatyti naujas galimybes ir galimas
grėsmes įmonei.
• Išteklių analizė. Čia analizuojamos svarbiausios įmonės išteklinio
potencialo sudėtinės dalys: žmonių ištekliai, finansiniai ištekliai,
operaciniai ištekliai. Išteklių sudėtis, struktūra ir vaidmuo tiriami,
kad galima būtų apibūdinti išteklinio potencialo indėlį į pridėtinės
vertės kūrimą įmonėje ir įmonės konkurencinių pranašumų plėtojimą.
Išteklių analizės rezultatai leidžia identifikuoti įmonės silpnybės ir
stiprybės.
4. SSGG analizė
Apibendrinti ir sujungti aplinkos ir išteklių analizės
rezultatus leidžia vadinamoji SSGG (SWOT) analizė. SSGG (SWOT) santrauka
iššifruojama taip: Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės. Stiprybės ir
silpnybės apima pagrindinius įmonės strategijos formavimo veiksnius, kurie
išryškėja analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius
strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant įmonės
aplinką. SSGG analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksmų sąrašas
pagal minėtas keturias dalis.
Pagerinti įmonės SSGG analizės kokybę gali padėti tokios
rekomendacijos:
➢ Tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip
didžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška
tik tuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos.
➢ Kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio
įmonėje esmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi
atspindėti su įmone susijusią specifiką.
➢ Tikslinga, kur tik galima, susieti įmonės stiprybes ir silpnybes su
svarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybę
atsiriboti nuo kai kurių įmonės strategijai nereikšmingų SSGG analizės
veiksnių;
➢ Jeigu galima, įmonės stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti
konkurencijos aspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors
vidinis įmonės veiksnys yra „geras“. Žymiai naudingesnis SSGG analizės
rezultatas, argumentuojantis, jog šis veiksnys „geresnis palyginti su
konkurentais“;
➢ SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur įmonė yra dabar, ir to,
kur ji siekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas;
➢ Reikia realistiškai vertinti savo paties ir konkurentų stiprybes ir
silpnybes.|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |
|Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje |
|Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas |
|Masto ekonomika |Nusenusios technologijos |
|Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos |
|Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba |
|Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas |
|Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka |
|Novatoriškumas |Žema reputacija |
|Architektūra |Menka kokybė |
|Reputacija |Neišplėtotas produkto aptarnavimas |
|Produkto diferenciacija | |
|Produkto kokybė | |
|Produkto aptarnavimas | |
|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |
|Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai |
|Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas |
|Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas |
|Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė |
|Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas
|Ekonominis nuosmukis |
|Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės |
|Makroekonominė situacija |Politinė situacija |
|Politinė situacija |Makroekonominė situacija |
|Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai |
|Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |
5. Įmonės tikslinė orientacija
Užbaigus strateginės analizės stadiją, prasideda įmonės
strategijos kūrimas. Visą strategijos kūrimą valdo įmonės tikslinė
orentacija – vizija, misija ir tikslai. Šiame žingsnyje apibrėžiama įmonės
perspektyvinė tikslinė orientacija. Vizija yra įmonės tolesnės ateities
paveikslas, atskleidžiantis, kodėl ir kaip įmonė konkuruos su kitomis
įmonėmis. Misija ir tikslai jau konkrečiau aprašo vaidmenį ir užduotis,