Monės strateginis valdymas
5 (100%) 1 vote

Monės strateginis valdymas

TurinysĮvadas…………………………………………………………….

………………………………………………………………….

.3

1. Strateginis

valdymas………………………………………………………

………………………………………….4

2. Strateginio valdymo

metodologija…………………………………………………..

…………………………..6

3. Strateginė

analizė……………………………………………………….

……………………………………………..8

4. SSGG

analizė……………………………………………………….

…………………………………………………..8

5. Tikslinė

orientacija……………………………………………………

……………………………………………..10

6. Strateginio įgyvendinimo

programos……………………………………………………..

…………………..12

7. Strateginis

planavimas…………………………………………………….

………………………………………..15

8. Verslo strategijos formavimas ir

pagrindimas……………………………………………………

…………16

9. Strateginių sprendimų

priėmimas……………………………………………………..

………………………..20

Išvados……………………………………………………………

…………………………………………………………………2

3

Naudota

literatūra…………………………………………………………

…………………………………………………….24

ĮvadasNuolat kintančioje aplinkoje bei nuožmioje konkurencinėje kovoje

įmonės sugeba aktyviau veikti, jeigu jos moka apibrėžti sau ilgesnės

perspektyvos tikslus, parengti veiksmų ir priemonių programas numatytiems

tikslams pasiekti, valdyti strateginius pokyčius. Visa tai įmonėje

apibendrintai jungia strateginio valdymo sistema arba funkcija.

Strateginis valdymas – tai ilgalaikių tikslų formavimo, siekimo,

vertinimo (visai organizacijai ar jos padaliniui) procesas, prieš

pastatantis turimus (prieinamus) išteklius ir atsiveriančias galimybes. (M.

Mc Donald, 2000).

Darbo objektas: Įmonės strateginis valdymas

Darbo tikslas: Išnagrinėti įmonės strateginį valdymą.

Darbo uždaviniai:

1. Strateginis valdymas.

2. Strateginio valdymo metodologija;

3. Strateginė analizė.

4. SSGG analizė.

5. Tikslinė orientacija.

6. Strateginio įgyvendinimo programos

7. Strateginis planavimas

8. Verslo strategijos formavimas ir pagrindimas.

9. Strateginių sprendimų priėmimasDarbo metodologija – specialios literatūros tyrimo metodas.

Strateginis valdymasĮmonės strateginis valdymas yra nuotolinis, dinaminis ir

nuoseklus procesas, kuriuo remiantis įmonė laiku prisitaiko prie išorinės

aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Strateginio

valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti įmonės strategijas –

sprendimų visumą apibrėžiančią įmonės svarbiausius tikslus ateityje ir

veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame lygmenyje

strateginis valdymas ir strategija susiejami su organizacija, kuri plačiąja

prasme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti

savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti. Šitoks

platus apibrėžimas kaip organizaciją supranta politinę partiją, šalies

vyriausybę, valstybinę įstaigą, kariuomenę, universitetą, įmonę, akcinę

bendrovę, profesinę sąjungą ir t.t.

Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso

nuo organizacijos:

➢ veiklos pobūdžio (produkciją gaminančios ir paslaugas teikiančios

organizacijos);

➢ finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės organizacijos);

➢ nuosavybės (valstybinės ir privačios organizacijos);

➢ dydžio (mažos ir didelės organizacijos);

➢ diversifikacijos (vienos ar kelių veiklos sričių organizacijos).

Firmos strategijos esmę plačiau atskleidžia šios

charakteristikos:

➢ strategija turi tam tikrą konkretizuotą tikslinę orientaciją;

➢ neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai

įgyvendinti;

➢ strategija rengiama tam tikrai vidutinės trukmės (3-7 metų)

perspektyvai;

➢ strategija kuriama atsižvelgiant į įmonės ištekinį potencialą, kuris

lemia įmonės silpnybes ir stiprybes;

➢ strategija kuriama atsižvelgiant į firmos aplinkos situaciją, kuris

lemia firmos galimybes ir grėsmes;

➢ strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnis indelis įnešamas į

pridėtinės vertės kūrimą įmonėje;

➢ strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencinį pranašumą

įgyja įmonė.Būtina skirti strateginius ir operacinius sprendimus:

Strateginiai sprendimai – sprendimai, susiję su įmonės esminėmis

problemomis, kylančios firmai sąveikaujant su aplinka,
ir veiksniais, savo

išskirtinumu teikiančiais pranašumą palyginti su kitomis įmonėmis.

Operaciniai sprendimai – sprendimai, susiję su vidine operatyvine kasdiene

įmonės veikla. Rekomenduojama strategijų pernelyg nedetalizuoti operacinio

tipo sprendimais.

Skiriamos tokios trys strateginio valdymo stadijos:

➢ strateginė analizė, apimanti įmonės išorinės aplinkos ir išteklių

retrospektyvinio periodo analizę ir perspektyvinio periodo

prognozavimą;

➢ strategijos kūrimas, apimantis įmonės strategijos tikslinės

orientacijos apibrėžimą, alternatyvų paringimą, jų įvertinimą ir

galutinių strateginių sprendimų parinkimą;

➢ strategijos įgyvendinimas, apimantis užduočių vykdytojams rengimą,

išteklių pasirinkimą ir biudžeto planavimą, apskaitos ir kontrolės

procedūras.Šios strateginio valdymo proceso stadijos yra susijusios

tarpusavyje tiesioginiais ir grįžtamaisiais ryšiais. Šias stadijas ir

ryšius tarp jų nevienodai traktuoja skirtingo strateginio valdymo

metodologijos ir teorijos.

Įmonės strategiją struktūriškai ir logiškai sudaro strateginių

sprendimų visuma. Kiekvienas strateginis sprendimas gali būti vertinamas

trimis aspektais: turinio, proceso ir konteksto. Turinys – tai įmonės

veiklos sfera, susijusi su strateginiu sprendimu. Procesas – tai veiksmų,

susijusių su strateginiu sprendimu, siejimas keičiantis įmonės išoriniai

aplinkai. Kontekstas – tai aplinka, kurioje yra rengiamas ir įgyvendinamas

strateginis sprendimas.Sprendimo pasirinkimą gali lemti įmonės išorinės galimybės

(grėsmės) arba įmonės vidinės silpnybės (stiprybės), kurios išryškinamos

per strateginę analizę. Tarp strateginių sprendimų egzistuoja ryšiai ir

priklausomybės: vieni strateginiai sprendimai veikia priimtą sprendimą, o

pats priimtas sprendimas taip pat daro įtaką kitiems sprendimams. Kad

įmonės strategija būtų pati savaime neprieštaringa, strateginiai sprendimai

turi būti vienas su kitu suderinti.

Pagal turinį strateginius sprendimus galima skirstyti į tris

grupes:

➢ įmonės tikslinę orientaciją apibrėžiantys strateginiai sprendimai;

➢ ištekliais pagrysti strateginiai sprendimai;

➢ rinka pagrįsti strateginiai sprendimai.

1. Strateginio valdymo metodologija

Nustatytinės metodologijos požiūriu strateginis valdymas yra

tiesioginis (nuoseklus) ir racionalus procesas, prasidedantis nuo tam tikro

dabarties momento, o ateities strategija parengiama ir įgyvendinama

remiantis analizės rezultatais. Nustatytinis strateginis valdymas remiasi

tam tikra strateginio planavimo sistema, kaip formalizuota nuostatų ir

metodų visuma, kuri leidžia nuosekliai ir racionaliai analizuoti firmos

aplinką ir išteklius, apibrėžti strategijos tikslus, rengti strateginių

sprendimų alternatyvas ir parinkti galutinius strateginius sprendimus,

kurie vėliau įgyvendinami.

Plėtotinė metodologija susiformavo palyginti nesenai kaip

išeitis išgyvendinti nustatytinės metodologijos trūkumus. Pagal ją

strateginiai sprendimai gimsta laipsniškai ir nenutrūkstamai ir jų negalima

vienu žingsniu sujungti į bendrą užbaigtą įmonės strategiją.Nustatytinė strategija – strategija, kurios galutiniai tikslai yra

suformuluoti iš anksto, o sprendimai kompleksiškai rengiami prieš

strategijos įgyvendinimą.

[pic] Yra trys pagrindinės nustatytinės strategijos teorijų klasės:

➢ pelno didinimu pagristos strategijos;

➢ ištekliais pagristos strateginės teorijos;

➢ socialinės kultūrinės strategijos teorijos.Pelno didinimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad

pagrindinės įmonės konkurencingumą lemiantis veiksnys yra pelningumas,

vyraujantis strategijos tikslas yra pelno didinimas.

Ištekliais pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad

pagrindinis įmonės konkurencingumą lemiantis veiksnys yra išteklinis

potencialas, o vyraujantis strategijos tikslas yra išteklinio potencialo

didinimas.

Socialinės kultūrinės strategijos teorijos remiasi prielaida, kad įmonės

strategijos rengimo pradžioje svarbiausiais reikia laikyti socialinius,

kultūrinius veiksnius ir vertybes.Plėtotinė strategija – strategija, kurios galutinė tikslinė orientacija

nėra iš anksto aiški ir kurios daliniai strateginiai sprendimai yra

formuojami laipsniškai ir nenutrūkstamai.

[pic] Yra kelios plėtotinės metodologijos teorijos. Pagrindinės yra

šios:

➢ išlikimu pagrįstos strategijos teorijos;

➢ neapibrėžtumu pagrįstos strategijos teorijos;

➢ derybomis pagrįstos strategijos teorijos;

➢ pažinimu pagrįstos strategijos teorijos.Išlikimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad pagrindinis

įmonės tikslas yra jos pačios išlikimas greitai kintančioje ir

turbulentiškoje aplinkoje.

Neapibrėžtumu pagrįstos strateginės teorijos remiasi prielaida, kad

organizacijos aplinkos neapibrėžtumo laipsnis yra labai didėlis, todėl

prognozuoti pokyčių
neįmanoma.

Derybomis pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad rengiant ir

įgyvendinant strategiją svarbų vaidmenį vaidina koalicijos ir grupės, kurių

interesai sutampa su įmonės interesais arba jiems prieštarauja.

Pažinimu pagrįstos strategijos teorijos remiasi prielaida, kad žmonių

įsipareigojimą strategijai galima ugdyti suliejant įmonių strategijos

rengimą ir įgyvendinimą į vieningą pažinimo procesą, kurio tiesioginiai

dalyviai yra įmonėje dirbantys žmonės.

2. Strateginė analizėStrateginė analizė, apimanti įmonės išorinės aplinkos ir išteklių

retrospektyvinio periodo analizę ir perspektyvinio periodo prognozavimą.

Įmonėje Strateginėje analizėje išsiskiria dvi tyrinėjimo sritys:

aplinkos analizė ir išteklių analizė:

• aplinkos analizė. Šis žingsnis apima aplinkos pokyčių dinamikos

analizę, politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių veiksnių

tyrinėjimą, svarbiausių sėkmės veiksnių ir konkurencinių jėgų

išryškinimą, rinkos sąlygų, konkurentų ir klientų analizę. Aplinkos

analizės rezultatai leidžia nustatyti naujas galimybes ir galimas

grėsmes įmonei.

• Išteklių analizė. Čia analizuojamos svarbiausios įmonės išteklinio

potencialo sudėtinės dalys: žmonių ištekliai, finansiniai ištekliai,

operaciniai ištekliai. Išteklių sudėtis, struktūra ir vaidmuo tiriami,

kad galima būtų apibūdinti išteklinio potencialo indėlį į pridėtinės

vertės kūrimą įmonėje ir įmonės konkurencinių pranašumų plėtojimą.

Išteklių analizės rezultatai leidžia identifikuoti įmonės silpnybės ir

stiprybės.

4. SSGG analizė

Apibendrinti ir sujungti aplinkos ir išteklių analizės

rezultatus leidžia vadinamoji SSGG (SWOT) analizė. SSGG (SWOT) santrauka

iššifruojama taip: Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės. Stiprybės ir

silpnybės apima pagrindinius įmonės strategijos formavimo veiksnius, kurie

išryškėja analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius

strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėjo analizuojant įmonės

aplinką. SSGG analizės rezultatas yra pateikiamas kaip veiksmų sąrašas

pagal minėtas keturias dalis.

Pagerinti įmonės SSGG analizės kokybę gali padėti tokios

rekomendacijos:

➢ Tikslinga vengti pernelyg didelės SSGG analizės detalizacijos. Kaip

didžiausia klaida pripažįstama prielaida, jog analizė yra kokybiška

tik tuomet, kai joje atspindėtos visos įmanomos problemos.

➢ Kiekvienam veiksniui būtinas komentaras, atskleidžiantis veiksnio

įmonėje esmę. Komentaro formuluotės neturi būti blankios ir turi

atspindėti su įmone susijusią specifiką.

➢ Tikslinga, kur tik galima, susieti įmonės stiprybes ir silpnybes su

svarbiausiais sėkmės veiksniais. Kaip tik jie ir suteikia galimybę

atsiriboti nuo kai kurių įmonės strategijai nereikšmingų SSGG analizės

veiksnių;

➢ Jeigu galima, įmonės stiprybes ir silpnybes reikia apibūdinti

konkurencijos aspektu. Nepakanka vien patvirtinti, jog koks nors

vidinis įmonės veiksnys yra „geras“. Žymiai naudingesnis SSGG analizės

rezultatas, argumentuojantis, jog šis veiksnys „geresnis palyginti su

konkurentais“;

➢ SSGG analizė turi atskirti ribą tarp to, kur įmonė yra dabar, ir to,

kur ji siekia būti ateityje. Šis diapazonas turi būti realistiškas;

➢ Reikia realistiškai vertinti savo paties ir konkurentų stiprybes ir

silpnybes.|STIPRYBĖS |SILPNYBĖS |

|Dominavimas rinkoje |Silpna pozicija rinkoje |

|Bazinės kompetencijos |Bazinių kompetencijų trūkumas |

|Masto ekonomika |Nusenusios technologijos |

|Mažos sąnaudos |Pernelyg didelės sąnaudos |

|Vadybos patirtis |Nepatyrusi vadyba |

|Finansinis potencialas |Silpnas finansinis potencialas |

|Gamybiniai pajėgumai |Gamybinių pajėgumų stoka |

|Novatoriškumas |Žema reputacija |

|Architektūra |Menka kokybė |

|Reputacija |Neišplėtotas produkto aptarnavimas |

|Produkto diferenciacija | |

|Produkto kokybė | |

|Produkto aptarnavimas | |

|GALIMYBĖS |GRĖSMĖS |

|Naujos rinkos ir segmentai |Nauji konkurentai |

|Nauji produktai |Konkurencijos agresyvumas |

|Diversifikacijos galimybės |Augantis klientų spaudimas |

|Rinkos augimas |Pakaitalų grėsmė |

|Silpna konkurencija |Lėtas rinkos augimas
|Ekonominis nuosmukis |

|Demografiniai pokyčiai |Technologinės naujovės |

|Makroekonominė situacija |Politinė situacija |

|Politinė situacija |Makroekonominė situacija |

|Ekonominis pakilimas |Demografiniai pokyčiai |

|Tarptautinės galimybės |Tarptautiniai barjerai |

5. Įmonės tikslinė orientacija

Užbaigus strateginės analizės stadiją, prasideda įmonės

strategijos kūrimas. Visą strategijos kūrimą valdo įmonės tikslinė

orentacija – vizija, misija ir tikslai. Šiame žingsnyje apibrėžiama įmonės

perspektyvinė tikslinė orientacija. Vizija yra įmonės tolesnės ateities

paveikslas, atskleidžiantis, kodėl ir kaip įmonė konkuruos su kitomis

įmonėmis. Misija ir tikslai jau konkrečiau aprašo vaidmenį ir užduotis,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1778 žodžiai iš 5880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.