TURINYS
Įvadas 3
1. Įmonės charakteristika 4
2. Vadybos pokyčiai objektiniu aspektu 4
3. Vadybos pokyčiai procesiniu ir funkciniu aspektu 7
4. Vadybos pokyčiai struktūriniu aspektu 11
IŠVADOS 14
Literatūra 15
Įvadas
Visas šalies verslas pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso šalies potencialo augimas. Jis ir nusako įmonės sampratą: „ Įmonė yra savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, tam tikrai ūkinei – komercinei veiklai“. Įmonę sudaro medžiagų, daiktinių finansinių ir materialinių aktyvų, jos teisių pareigų kompleksas. Tema „Įmonės vadybos pokyčių analizė“ yra aktuali tuo, jog analizuojant įmonės veiklą remiantis naujausia literatūra galima suprasti ar įmonės darbuotojai dirba efektyviai, ar įmonės vadovai daro viską, kad jų pelnas būtų kuo didesnis ir kt.
„Jokia organizacija negali išsiversti be vadybos. Ar tai būtų pramonės, ar žemės ūkio, ar paslaugų įmonė, ar visuomeninė organizacija, pagrindiniai vadybos teiginiai ir dėsningumai yra bendri“.
Sutinku su mintimi iš knygos „Verslo vadyba“, kurią parašė K.Lukaševičius bei B.Martinkus, jog „kiekviena įmonė yra unikali. Joje dirbantys asmenys, siekiantys sėkmingai išgyventi konkrečioje rinkoje ar aplinkoje, ribojami vietos sąlygų ir išteklių, įvairiausiais būdais tobulinantys savo sugebėjimus.
1. Įmonės charakteristika
Įmonės pagal veiklos apimtis gali būti didelės, vidutinės arba mažos (smulkios) nuo ko priklauso ir jų valdymo ypatumai. Daugiausia yra mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose sukoncentruota šalies verslininkystė.
Vidutinėmis įmonėmis vadiname tas įmones, kurių vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 49. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių ne visiškai priimtinas visose ūkio šakose, turint galvoje gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt.
2. Vadybos pokyčiai objektiniu aspektu
Objektinis vadybos aspektas apima pagrindinių išteklių valdymą (personalo, gamybos objektų, gamybos priemonių, finansų), be kurių neįmanoma įmonės ar padalinio sėkminga veikla.
2.1 Personalo valdymo pokyčiai
Potencialią personalo skyriaus jėgą lemia jo vaidmuo – tai pagalbininkas bei patarėjas. Jis turi bendrauti su visų specialybių žmonėmis.
Kad organizacija gautų didesnį pelną iš savo investicijų į žmones, personalo skyrius privalo priimti į darbą geriausius darbuotojus ir užtikrinti jų mokymą bei ugdymą.
Darbuotojo požiūriu, personalo skyrius gali patarti ir padėti spręsti asmenines problemas pavyzdžiui, šeimos finansinius bei juridinius klausimus.
Darbuotojų mokymui ir įgūdžių tobulinimui eikvojama daugiau lėšų, negu bet kuriai kitai personalo skyriaus veiklos sričiai. Paprastai mokoma dėl dviejų priežasčių: siekiant išmokyti atlikti savo darbą taip, kad jis atitiktų reikalavimus, arba išmokyti dirbti pasikeitus sąlygoms.
Darbo procese žmonėms reikia padėti apsiprasti su jiems keliamais tikslais bei uždaviniais, išaiškinti, kaip juos vertina organizacija, ir kokia ateitis jų laukia. Svarbu, kad darbuotojas žinotų ir savo pareigas, ir perspektyvas.
G.Dessler knygoje „Personalo valdymo pagrindai“ ištraukose rašoma, kad „daugelio šiandien vykstančių valdymo pokyčių tikslas – priversti įmonę greičiau ir lanksčiau reaguoti į naujoves bei technologijos tobulėjimą. Tad darbuotojų skaičiaus mažinimo, valdymo piramidės „žeminimo“, darbuotojų įgaliojimo išplėtimo ir komandų kūrimo tikslas – iš dalies padėti lengviau priimti sprendimus ir paskatinti kompaniją operatyviai reaguoti į jos produkcijos vartotojų poreikius bei konkurentų metamus iššūkius.
Darbuotojų materialinis skatinimas su komandos tikslais ir kartu su nauja lanksčia firmos darbo laiko programa spartina gamybos procesą.
Darbuotojų elgesys ypač svarbus tokiose aptarnavimo sferose kaip bankai ir mažmeninės prekybos organizacijos. Jei klientas susiduria su netaktišku ar nepasirengusiu aptarti įvairių prekių (paslaugų) teigiamas bei neigiamas puses arba tiesiog nemandagiu pardavėju, visos kitos firmos pastangos bus bergždžios. Aptarnavimo sferos organizacijos neturi ko daugiau parduoti, išskyrus geras paslaugas, todėl darbuotojų elgsena bei motyvacija – tuo pačiu ir personalo valdymas – joms yra svarbiausias veiksnys.
Pažangūs personalo veiklos metodai, tokie kaip sąlygų darbuotojų karjerai sudarymas, orientavimo, mokymo, bendravimo, programų kūrimas naujiems darbuotojams bei šalinimas sąlygų, kliudančių vykdyti užduotis, padeda darbuotojams geriau teikti paslaugas bei pagerina pačios paslaugos kokybę.
Dėl konkurencijos ir poreikio operatyviau reaguoti į pokyčius darbuotojų pritarimas tampa ypač svarbus. Ugdyti darbuotojų pritarimą – tai yra suderinti darbuotojų ir darbdavio tikslus taip, kad pastarieji norėtų atlikti savo darbą kuo geriau, tarsi būtų kompanijos savininkai,- yra daugiaplanis uždavinys ir čia personalas vaidina pagrindinį vaidmenį, nes abipusis bendravimas skatina darbuotojų atsidavimą“.
Manau, kad Fredo Smitho (kurjerių tarnybos “FedEx“ vadovo ir įkūrėjo) filosofija yra labai teisinga: „Žmonės – paslauga – pelnas“. Kitaip tariant, reikia taikyti pažangius personalo valdymo
metodus, skatinančius darbuotojų darbštumą bei keliančius jų dvasią; tada darbuotojai puikiai aptarnaus klientus, o tai duos pelną.
2.2 Gamybos priemonių valdymo pokyčiai
Pasak Lukoševičiaus ir Martinkaus, valdymo metodai – tai poveikio įmonei, joje vykstantiems procesams būdai, kurie valdymo metodais naudojami plačiau, dažniau, o kurie mažiau, rečiau, dažniausiai priklauso nuo valdymo lygio, valdymo stiliaus, vadovo charakterio, pavaldinių intelektualinio lygio ir kitų veiksnių. Tam tikri valdymo metodai įmonėms yra privalomi, numatyti įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose.
Gamybiniai (techniniai) valdymo metodai dažniausiai naudojami tose įmonėse, kurios vykdo gamybinę veiklą, teikia tam tikras paslaugas, kai kurių šių metodų naudojimo formos:
• saugių darbo metodų instrukcijos;
• technologinių procesų aprašymai, darbų atlikimo instrukcijos;
• gaminių (paslaugų) kokybiniai parametrai, normatyvai.
Įmonės savininkas arba vadovas yra atsakingas už tai, kad darbo vietos atitiktų saugumo technikos reikalavimus, būtų dirbama pagal saugius darbo metodus. To reikalauja ir galiojantys įstatyminiai aktai. Be to, jeigu įmonėje nebus laikomasi minėtų reikalavimų ir įvyks nelaimingas atsitikimas, įmonė patirs didelių materialinių nuostolių, kalti asmenys bus baudžiami administracinėmis baudomis.
Materialinių energetinių išteklių normos reikalingos, apskaičiuojant gaminio (paslaugos) vieneto savikainą, nustatant apmokestinamąjį pelną.
Gamybos plano tikslas – suderinti savo reikmes (užsakymus, pardavimo prognozes) su resursais (žmonėmis, medžiagomis), kad bendrovė dirbtų kuo našiau ir pelningiau.