Monės veiklos planavimas
5 (100%) 1 vote

Monės veiklos planavimas

1121314151617181

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

VADYBOS KATEDRA

Tomas

ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS

Kursinio darbo metodiniai nurodymai

Kaunas Technologija 2004

TURINYS

ĮVADAS 4

1.BENDRI KLAUSIMAI 5

2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6

2.1.ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6

2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6

2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14

2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 19

2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 24

2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 26

2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 27

2.1.8.Balanso sudarymas 29

2.2.BAZINIO PERIODO ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30

2.2.1.Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų apibendrinimas 30

2.2.2.Produkcijos gamybos kaštų struktūros analizė 32

2.2.3.Lūžio momento nustatymas ir analizė 34

2.2.4.Padengimo sumų apskaičiavimas ir analizė 35

2.2.5.Gamybinio pajėgumo panaudojimo analizė 37

2.3.ĮMONĖS PLANINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 37

2.3.1.Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planavimas 37

2.3.2.Produkcijos pardavimo ir gamybos planas 38

2.3.3.Pelno prognozė ir organizacinių-techninių priemonių planavimas 39

2.3.4.Gamybos kaštų planavimas ir gaminių savikainos apskaičiavimas 41

2.3.5. Gaminių kainos planavimas 43

2.3.6. Įmonės pajamų ir pelno planas 44

2.3.7. Pinigų srautų planavimas 44

2.3.8. Balansas 46

2.4.IŠVADOS 46

LITERATŪRA 48

PRIEDAI 49

ĮVADAS

Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.

Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.

Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, formulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti konkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.

1.BENDRI KLAUSIMAI

1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:

• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;

• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus ir grindžiant priimtus sprendimus;

• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;

• išmokyti naudotis atitinkama informacine medžiaga.

1.2. Kursinio darbo sudėtis.

Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:

• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;

• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;

• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;

• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.

1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).

Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, …..R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:

• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);

• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos apimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.

1.4. Kursinio darbo apiforminimas.

Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius.

Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:

1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.

2. NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI

2.1. ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas

Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (Cj):

B pardj = Bpnj x Cj; Bpard =  Bpardj . (2.1)

2.1 lentelė

Produkcijos pardavimo planas

Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt

A

B

C

Iš viso 

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Gaminio kainą bus galima nustatyti, apskaičiavus jo

savikainą. Gaminių savikaina ir kainos bus skaičiuojamos 2.27 ir 2.32 lentelėse. Todėl 2.1 lentelė bus skaičiuojama vėliau.

Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2.2 lentelėje pagal formulę:

Bgnj = Bpnj + PApabj– PAprj. (2.2)

2.2 lentelė

Produkcijos gamybos planas

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B C

1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. –

2. Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. –

Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą    –

3. Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. –

4. Produkcijos gamybos planas, vnt. –

5. Gaminio kaina, Lt –

6. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt 

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama pagal šias formules: Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag =  Bpagj. (2.3) Tačiau šį rodiklį bus galima apskaičiuoti, kai bus žinomos gaminių kainos (2.32 lentelė).

Bendra produkcijos gamybos apimtis vertine išraiška apibūdinama bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bbendr = Bpagj + NGpab – NGpr; (2.4)

čia: NGpab ir NGpr – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje ir pradžioje.

Kai žinomas gamybos planas, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas

Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.

Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3  duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.

Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi =  Bmij; (2.5)

čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;

Bgnj – j-ojo gaminio gamybos planas, vnt;

Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat.vnt.

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):

Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj =  MKij; (2.6)

čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;

MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;

MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.

2.3 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

Medžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,

Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai

Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt

A Gaminys

112

116

120

Viso  

B Gaminys

ir t.t.

Iš viso medžiagų 

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės.

2.4 lentelė

Medžiagų poreikio suvestinė

Gaminiai Medžiagų poreikis, t

112 116 Ir t.t. (išvardyti naudojamas medžiagas be pakartojimo)

A

B

C

Iš viso

Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:

Bmpi = Bmi + MApabi – MApri. (2.7)

Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o medžiagų pirkimo planą galima apskaičiuoti 2.6lentelėje, naudojantis 3 ir 2.4 lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

2.5 lentelė

Medžiagų atsargų planas

Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt

112

113 ir
t.t.

Iš viso å – å



2.6 lentelė

Pagrindinių medžiagų pirkimo planas

Rodikliai Medžiagos Iš viso

112 116 ir t.t.

1. Medžiagų poreikis gamybos planui vykdyti, t

2. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t

Medžiagų kiekis, reikalingas planiniu periodu  

3. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t

4. Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t

5. Medžiagų kaina, Lt/kg

6. Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt. 

Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe planinis elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai,apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.

Tariama, kad: šiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams; elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Apskaičiavimai atliekami, kaip minėta, kiekvienai naudojamos energijos rūšiai.

Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 2 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu.Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė

Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt

A

B

C

Iš viso  

Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 9* lentelėje nurodytais normatyvais.

Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 6* lentelėje. Įmonės ploto apskaičiavimas atliekamas 2.8 lentelėje.

2.8 lentelė

Įmonės ploto apskaičiavimas

Rodikliai Plotas, m2

Gamybinis plotas

Įmonės administracijos plotas

Iš viso 

Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.9 lentelėje.

2.9 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Šildymo sezono trukmė, mėn.

2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal

3. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal

4. Gamybiniai cechai:

Gamybinis plotas, m2

Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

5. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Plotas,m2

Šiluminės energijos poreikis, Gkal: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt: 

Apšildymui

Buitiniams reikalams

2.10 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planasPaskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Technologijai  

Apšildymui  

Buičiai  

Iš viso      Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 9* lentelėje. Apskaičiavimas atliekamas 2.11 lentelėje.

2.11 lentelė

Vandens poreikio ir išlaidų planas

Rodikliai Reikšmė

1. Vandens tarifas, Lt/m3

2. Gamybiniai cechai:

Vandens poreikis, m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

3. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Vandens poreikis,m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.

Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4 lentelėje.

Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)

čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;

ndd – darbo dienų skaičius;

Tpam –pamainos trukmė,h ;

kpam –pamainų skaičius;

kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros
apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kįr = 1–a/100 ; (2.9)

čia:a – įrengimų planinės prastovos,% ;

Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)

čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;

kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.

Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 9* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina. Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.12 lentelėje.

2.12 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2

2. Elektros energijos tarifas,Lt/1kWh

3. Gamybiniai cechai:

Įrengimų variklių suminis aktyvinis galingumas,kW

Variklių galingumo panaudojimo koeficientas

Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h

Elektros energijos poreikis jėgai, kWh

Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt

Gamybinis plotas, m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

4.Įmonės administracija

Patalpų plotas,m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

2.13 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas

Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt

Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Varikliams varyti

Apšvietimui

Iš viso      

Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.14 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.10, 2.11 ir 2.13 lentelėse, sugrupuojamos.

2.14 lentelė

Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt

Išlaidų rūšys

Energijos rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso

Elektros energija

Šiluminė energija

Vanduo

Iš viso    

Pastaba:

• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą: pvz., jei elektros energijos išlaidas jėgai priskirsime tiesioginėms g-bos išlaidoms, tai jų neįtraukiam į netiesiogines gamybos išlaidas ir atvirkščiai: jei šias išlaidas priskirsime kintamoms gamybinėms netiesioginėms išlaidoms, tada jų nerašom prie tiesioginių gamybos išlaidų.

• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su gamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.

Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):

DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)

Darbininkų skaičiaus nustatymui (n darb) reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio apskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.

2.15 lentelė

Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas

Darbo laiko sudėtis Planas

1. Kalendorinės dienos

2. Poilsio ir švenčių dienos

3. Režiminis darbo laikas, dienos

4. Neatvykimai į darbą, dienos:

Eilinės ir papildomos atostogos

Dekretinės atostogos

Ligos

Kitos priežastys

5. Efektyvus darbo laikas, dienos

6.Pamainos trukmė, h

7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, h

8. Efektyvi pamainos trukmė, h

9. Efektyvus darbininko darbo laikas, h

Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių gamybinių darbininkų darbo laiką, reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm.val. Sandauga (Bngj x DIj) parodo j-ojo gaminio visos gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia visai gamybos apimčiai pagaminti.

Gamybinių darbininkų bendras darbo užmokestis susideda iš pagrindinio (DUpagr) ir papildomo (DUpap) darbo užmokesčio sumos. Pagrindinis darbo užmokestis – tai suma, kurią reikės išmokėti darbininkams už pagamintą produkciją (atliktą darbą). Ši suma (DUpagr) apskaičiuojama, remiantis normatyviniu technologiniu gaminių darbo imlumu (DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu (VA); tai nurodyta 2 lentelėje.

DUpagrj = DIj x Bngj x VA; DUpagr =  DUpagrj . (2.13)

Papildomas darbo užmokestis
atostogų apmokėjimui ir planuojamas atitinkamu procentu nuo pagrindinio darbo užmokesčio(kpap):

kpap (2.14)

čia: Dat – atostogų trukmė, dienomis;

Def – efektyvus darbininko darbo laiko fondas, dienomis.

DUpap (DUpagr x kpap) / 100 . (2.15)

DUbend  DUpagr+ Dupap. (2.16)Darbuotojams (vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams ir pagalbiniams darbininkams), kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą (Amėn), metinė darbo užmokesčio suma apskaičiuojama pagal šią formulę:

DU = nper x Amėn x12 . (2.17)

čia: nper – darbuotojų (vadovų, specialistų, techninių vykdytojų, pagalbinių darbininkų) skaičius

2.16 lentelė

Pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokesčio planas

Gaminiai Gamybos planas,

vnt. Gaminio darbo imlumas, nh Valandinis atlyginimas, Lt Gamybinės programos darbo imlumas, nh Darbo užmokestis, tūkst.Lt

Pagrindinis Papildomas Bendras

A

B

C

Iš viso    

Gamybinių darbininkų skaičius apskaičiuojamas, padalijus visos gamybinės programos darbo imlumą (DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko (Tef):

ndarb = DI/Tef . (2.18)

Naudojantis 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojamas įmonės personalas ir jų darbo užmokestis. Apskaičiuojama atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui (administracijai).

2.17 lentelė

Įmonės personalo ir darbo užmokesčio apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

1. Gamybos programos darbo imlumas,nh

2. Efektyvus darbininko darbo laikas,h

3. Pagrindinių gamybinių darbininkų skaičius, žm.

4. Pagalbinių darbininkų skaičius,žm.

5. Pagalbinio darbininko vidutinė mėnesinė alga,Lt

6. Pagalbinių darbininkų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

7. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vykdytojų skaičius,žm.

8. Vidutinė mėnesinė gamybos vadovo, specialisto alga, Lt

9. Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vykdytojų metinis darbo užmokestis, tūkst.Lt

10. Įmonės vadovų, specialistų, techninių vykdytojų skaičius(administracija),žm.

11. Įmonės administracijos darbuotojo vidutinė mėnesinė alga, Lt

12. Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis,tūkst.Lt

2.18 lentelė

Darbo užmokesčio planas

Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, tūkst.Lt

1. Vadovai, specialistai ir tarnautojai

2. Darbininkai, iš viso

2.1. pagrindiniai

2.2. pagalbiniai

Iš viso

2.19 lentelėje apskaičiuojami bendri personalo plano rodikliai.

2.19 lentelė

Personalo plano rodikliai

Rodikliai Reikšmė

1. Įmonės darbuotojų skaičius,iš viso,žm.:

t.sk.pagrindiniai darbininkai

2. Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis, iš viso, tūkst.Lt:

t.sk.pagrindinių darbininkų

3. Vidutinis metinis darbo užmokestis,Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

4. Pagaminta produkcija,tūkst.Lt

5. Darbo našumas (metinis išdirbis),tūkst,Lt:

Darbuotojo

Pagrindinio darbininko

2.20 lentelė

Atskaitymų socialiniam ir sveikatos draudimui planas

Darbuotojų kategorija Darbo užmokestis, tūkst.Lt Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, tūkst.Lt

1. Darbininkai:

1.1. pagrindiniai

1.2. pagalbiniai

2. Gamybinių cechų vadovai, spe¬cialistai, techniniai vykdytojai

3. Įmonės vadovai, specialistai, techniniai vykdytojai

Iš viso

Apskaičiuojant gamybos išlaidas, atskirų darbuotojų kategorijų darbo užmokestis ir atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui yra įtraukiami į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.21 lentelėje pateikiamas šių išlaidų paskirstymas (galioja 2.14 lentelės pastaba: atskiras darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam draudimui sumas išlaidų sumas priskiriame kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą).

2.21 lentelė

Darbo užmokesčio ir atskaitymų sveikatos ir socialiniam draudimui paskirstymas, tūkst.Lt

Rodikliai Išlaidų rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesiogi-nės gamybos Veiklos Iš viso

1. Darbo užmokestis, iš viso

1.1. Pagrindinių darbininkų

1.2. Pagalbinių darbininkų

1.3 Gamybinių cechų vadovų, specialistų, techninių vyk¬dytojų darbo užmokestis

1.4.Įmonės vadovų, specialis¬tų, techninių vykdytojų darbo užmokestis

2. Atskaitymai sveikatos ir socia¬liniam draudimui, iš viso

2.1. pagrindinių darbininkų

2.2. pagalbinių darbininkų

2.3. gamybinių cechų vadovų ir kitų

2.4. įmonės vadovų ir kitų

2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas

Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais (išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijos gamybai, piniginė vertė.

Kaštai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius, svarbiausi kurių yra:

• pagal kaštų susidarymo vietą: parodo, kur įmonėje apskaitomi kaštai. Šiame darbe išskiriamos dvi kaštų susidarymo vietos, tai gamyba ir
produkcijos pardavimas bei įmonės valdymas ir išlaikymas. Gamybos kaštų apskaičiavimui sudarome gamybos kaštų sąmatą (planą), o įmonės valdymo ir produkcijos pardavimo išlaidas apskaičiuojame veiklos sąnaudų sąmatoje.

• Pagal kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties kitimo skiriame pastoviuosius ir kintamus kaštus. Pastovieji kaštai nepriklauso (arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių (pvz., administracijos darbuotojų darbo užmokestis, patalpų apšildymo, apšvietimo, nuomos ir kitos išlaikymo išlaidos). Kintamieji kaštai didėja arba mažėja proporcingai gamybos apimties pokyčiui (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų, energijos technologijai kaštai, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis ir pan.)

• Pagal kaštų priskyrimą atskiroms produkcijos rūšims, apskaičiuojant jų gamybos kaštus ir savikainą, skiriame tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginiai kaštai yra tie kaštai, kurie gali būti tiesiogiai priskirti atitinkamai produkcijos rūšiai (pvz., žaliavų, pagrindinių medžiagų išlaidos, nes jos skaičiuojamos kiekvienai gaminių rūšiai, pagal tiems gaminiams nustatytas medžiagų sunaudojimo normas). Netiesioginiai kaštai yra tokios bendros išlaidos (dažniausiai susijusios su gamybos proceso organizavimu, aptarnavimu, valdymu, įmonės išlaikymu ir pan.), kurios apskaičiuojamos bendra suma ir kurių negalime tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui. Šias išlaidas atskiriems gaminiams paskirstome pagal kokį tai raktą (požymį)

• Netiesioginių išlaidų paskirstymo raktai gali būti kiekybiniai, vertiniai arba mišrūs dydžiai (rodikliai). Šiame darbe netiesioginių išlaidų paskirstymui naudosime vertinius rodiklius: pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir gamybos kaštus (be materialinių išlaidų vertės).

Ankstesniuose skyriuose jau apskaičiuoti kintamieji tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis.

Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas (gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, techninių vykdytojų ir pagalbinių darbininkų darbo užmokestis bei atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo,buitinėms reikmėms ir įrengimų varikliams varyti skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos. Kai kurios šios išlaidos irgi apskaičiuotos ankstesniuose skyriuose.

Pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojamos, remiantis 9* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. Įmonės plotas apskaičiuotas 2.8 lentelėje, todėl dabar apskaičiuojamas gaminamos produkcijos mašininis imlumas ir po to – pagalbinių medžiagų išlaidos (2.22 ir 2.23 lentelės).

2.22 lentelė

Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas

Gaminiai Gaminio mašininis imlumas, įr.val./vnt Gamybos planas, tūkst.vnt. Gamybos programos mašininis imlumas

Tūkst.įr.val %

A

B

C

Iš viso 100,0

2.23 lentelė

Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

Gamybiniai cechai

1. Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val.

2. Pagalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/įr.val.

3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, tūkst.Lt

4. Gamybinių patalpų plotas, m2

5. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas, Lt/1m2

6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

7. Iš viso gamybinių cechų išlaidos pagalbinėms medžiagoms, tūkst.Lt

Įmonės administracija

1. Patalpų plotas, m2

2. Pagalbinių medžiagų patalpų priežiūrai išlaidų normatyvas Lt/1m2

3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt

Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojami 6* ir 7* lentelių duomenys ir tiesinis pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas. Šiuo atveju metinė nusidėvėjimo suma (NS) apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme (T):

NS = (PF – LV)/T; Am = NSx100/PF ; (2.19)

čia: PF – pagrindinių priemonių įsigijimo (pradinė) vertė,Lt;

LV – pagrindinių priemonių likvidacinė vertė,Lt;

T – normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai;

Am– metinė amortizacinių atskaitymų norma, % (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).

Amortizaciniai atskaitymai (NS), apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, įtraukiami į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą; negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas. Skaičiavimai atliekami 2.24 lentelėje .

2.24 lentelė

Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė,
� priemonių eksploatavimo

trukmė, metai Amortizacinių ats¬kaitymų norma,  Amortizaciniai atskaitymai, tūkst.Lt

Gamybiniai cechai Įmonės administra¬cija Iš viso Gamybiniai cechai Įmonės administracija Iš viso1. Pastatai  

2.Vertingas inventorius  

3. Darbo ma¬šinos įren¬gimai  

4. Kėlimo ir transporto priemonės  

5. Kiti įrengi¬gimai, įranga  

Iš viso      

Netiesioginės gamybos išlaidos (dažnai vadinamos gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojamos 2. 25 lentelėje, naudojant 9*, 2.14, 2.21, 2.23, ir 2.24 lentelių duomenis. Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymui, apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kaštus, taikomi įvairūs išlaidų skirstymo raktai. Šiame darbe šių išlaidų paskirstymui naudojami 2 raktai: kintamosios išlaidos skirstomos proporcingai gamybos programos mašininiam imlumui, visos kitos – proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui, ir tai atliekama 2.25 lentelėje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4203 žodžiai iš 8391 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.