KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VADYBOS KATEDRA
Tomas
ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS
Kursinio darbo metodiniai nurodymai
Kaunas Technologija 2004
TURINYS
ĮVADAS 4
1.BENDRI KLAUSIMAI 5
2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6
2.1.ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6
2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6
2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7
2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14
2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 19
2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 24
2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 26
2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 27
2.1.8.Balanso sudarymas 29
2.2.BAZINIO PERIODO ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30
2.2.1.Įmonės pagrindiniai ekonominiai rodikliai ir jų apibendrinimas 30
2.2.2.Produkcijos gamybos kaštų struktūros analizė 32
2.2.3.Lūžio momento nustatymas ir analizė 34
2.2.4.Padengimo sumų apskaičiavimas ir analizė 35
2.2.5.Gamybinio pajėgumo panaudojimo analizė 37
2.3.ĮMONĖS PLANINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 37
2.3.1.Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planavimas 37
2.3.2.Produkcijos pardavimo ir gamybos planas 38
2.3.3.Pelno prognozė ir organizacinių-techninių priemonių planavimas 39
2.3.4.Gamybos kaštų planavimas ir gaminių savikainos apskaičiavimas 41
2.3.5. Gaminių kainos planavimas 43
2.3.6. Įmonės pajamų ir pelno planas 44
2.3.7. Pinigų srautų planavimas 44
2.3.8. Balansas 46
2.4.IŠVADOS 46
LITERATŪRA 48
PRIEDAI 49
ĮVADAS
Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.
Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.
Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, formulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti konkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.
1.BENDRI KLAUSIMAI
1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:
• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;
• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus ir grindžiant priimtus sprendimus;
• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;
• išmokyti naudotis atitinkama informacine medžiaga.
1.2. Kursinio darbo sudėtis.
Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:
• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;
• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;
• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;
• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.
1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).
Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, …..R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:
• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);
• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos apimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.
1.4. Kursinio darbo apiforminimas.
Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius.
Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:
1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.
2. NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI
2.1. ĮMONĖS BAZINIO PERIODO EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS
2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas
Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (Cj):
B pardj = Bpnj x Cj; Bpard = Bpardj . (2.1)
2.1 lentelė
Produkcijos pardavimo planas
Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso
Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Gaminio kainą bus galima nustatyti, apskaičiavus jo
savikainą. Gaminių savikaina ir kainos bus skaičiuojamos 2.27 ir 2.32 lentelėse. Todėl 2.1 lentelė bus skaičiuojama vėliau.
Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2.2 lentelėje pagal formulę:
Bgnj = Bpnj + PApabj– PAprj. (2.2)
2.2 lentelė
Produkcijos gamybos planas
Rodikliai Gaminiai Iš viso
A B C
1. Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. –
2. Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. –
Produkcijos kiekis, kurį reikia turėti per planinį periodą –
3. Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. –
4. Produkcijos gamybos planas, vnt. –
5. Gaminio kaina, Lt –
6. Pagaminta produkcija, tūkst.Lt
Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama pagal šias formules: Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag = Bpagj. (2.3) Tačiau šį rodiklį bus galima apskaičiuoti, kai bus žinomos gaminių kainos (2.32 lentelė).
Bendra produkcijos gamybos apimtis vertine išraiška apibūdinama bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Bbendr = Bpagj + NGpab – NGpr; (2.4)
čia: NGpab ir NGpr – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje ir pradžioje.
Kai žinomas gamybos planas, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas
Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.
Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3 duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.
Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi = Bmij; (2.5)
čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;
Bgnj – j-ojo gaminio gamybos planas, vnt;
Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat.vnt.
Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):
Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj = MKij; (2.6)
čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;
MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;
MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.
2.3 lentelė
Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas
Medžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,
Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai
Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt
A Gaminys
112
116
120
Viso
B Gaminys
…
ir t.t.
Iš viso medžiagų
Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės.
2.4 lentelė
Medžiagų poreikio suvestinė
Gaminiai Medžiagų poreikis, t
112 116 Ir t.t. (išvardyti naudojamas medžiagas be pakartojimo)
A
B
C
Iš viso
Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:
Bmpi = Bmi + MApabi – MApri. (2.7)
Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o medžiagų pirkimo planą galima apskaičiuoti 2.6lentelėje, naudojantis 3 ir 2.4 lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.
2.5 lentelė
Medžiagų atsargų planas
Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje
Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt
112
113 ir
t.t.
Iš viso å – å
2.6 lentelė
Pagrindinių medžiagų pirkimo planas
Rodikliai Medžiagos Iš viso
112 116 ir t.t.
1. Medžiagų poreikis gamybos planui vykdyti, t
2. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t
Medžiagų kiekis, reikalingas planiniu periodu
3. Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t
4. Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t
5. Medžiagų kaina, Lt/kg
6. Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt.
Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe planinis elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai,apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.
Tariama, kad: šiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams; elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Apskaičiavimai atliekami, kaip minėta, kiekvienai naudojamos energijos rūšiai.
Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 2 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu.Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.
2.7 lentelė
Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas
Gaminiai Gamybos planas, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso
Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 9* lentelėje nurodytais normatyvais.
Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 6* lentelėje. Įmonės ploto apskaičiavimas atliekamas 2.8 lentelėje.
2.8 lentelė
Įmonės ploto apskaičiavimas
Rodikliai Plotas, m2
Gamybinis plotas
Įmonės administracijos plotas
Iš viso
Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.9 lentelėje.
2.9 lentelė
Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
1. Šildymo sezono trukmė, mėn.
2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal
3. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal
4. Gamybiniai cechai:
Gamybinis plotas, m2
Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
5. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:
Plotas,m2
Šiluminės energijos poreikis, Gkal:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
2.10 lentelė
Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planasPaskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt
Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Technologijai
Apšildymui
Buičiai
Iš viso Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 9* lentelėje. Apskaičiavimas atliekamas 2.11 lentelėje.
2.11 lentelė
Vandens poreikio ir išlaidų planas
Rodikliai Reikšmė
1. Vandens tarifas, Lt/m3
2. Gamybiniai cechai:
Vandens poreikis, m3
Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt
3. Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:
Vandens poreikis,m3
Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt
Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.
Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4 lentelėje.
Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)
čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;
ndd – darbo dienų skaičius;
Tpam –pamainos trukmė,h ;
kpam –pamainų skaičius;
kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros
apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kįr = 1–a/100 ; (2.9)
čia:a – įrengimų planinės prastovos,% ;
Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)
čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;
kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.
Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):
Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)
Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 9* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina. Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.12 lentelėje.
2.12 lentelė
Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
1. Šviestuvų galingumo norma, W/m2
2. Elektros energijos tarifas,Lt/1kWh
3. Gamybiniai cechai:
Įrengimų variklių suminis aktyvinis galingumas,kW
Variklių galingumo panaudojimo koeficientas
Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h
Elektros energijos poreikis jėgai, kWh
Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt
Gamybinis plotas, m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt
4.Įmonės administracija
Patalpų plotas,m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt
2.13 lentelė
Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas
Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt
Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Varikliams varyti
Apšvietimui
Iš viso
Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.14 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.10, 2.11 ir 2.13 lentelėse, sugrupuojamos.
2.14 lentelė
Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt
Išlaidų rūšys
Energijos rūšys
Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso
Elektros energija
Šiluminė energija
Vanduo
Iš viso
Pastaba:
• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą: pvz., jei elektros energijos išlaidas jėgai priskirsime tiesioginėms g-bos išlaidoms, tai jų neįtraukiam į netiesiogines gamybos išlaidas ir atvirkščiai: jei šias išlaidas priskirsime kintamoms gamybinėms netiesioginėms išlaidoms, tada jų nerašom prie tiesioginių gamybos išlaidų.
• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su gamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.
2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas
Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.
Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):
DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)
Darbininkų skaičiaus nustatymui (n darb) reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą (Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vidutiniškai dirbs vienas darbininkas. Šio rodiklio apskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.
2.15 lentelė