Monės x veiklos organizavimas
5 (100%) 1 vote

Monės x veiklos organizavimas

TURINYS

Įvadas 2

1. ĮVAIRAUS TIPO ĮMONIŲ STEIGIMO TVARKA 3

1.1 Įmonių rūšys 3

1.2 Įmonės steigimo organizavimas 4

1.3 Įmonių steigimo tvarka 7

1.4 Socialiniai įmonės tikslai 9

1.5 Ekonominiai įmonės tikslai 10

1.6 Tikslų formavimas 11

2. ĮMONĖS BANKROTO ĮSTATYMAS 12

3. AKCINIŲ BENDROVIŲ VALDYMAS 14

3.1. Bendrovės valdymo organai 16

4. ĮMONĖS KAPITALO STRUKTŪRA IR JOS FORMAVIMO ŠALTINIAI 19

4.1 Kapitalo struktūra 20

4.1.1 Pagrindinis kapitalas 20

4.1.2 Apyvartinis kapitalas 21

4.2 Kapitalo formavimas 23

5. EKONOMINĖS INFORMACIJOS REIKŠMĖ ĮMONĖSE 24

6. ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMO IR VALDYMO PAGRINDAI 24

6.1 Strategijos planavimo fazės 25

6.2 Strategijos planavimo etapai 25

7. IŠLAIDŲ IR PAJAMŲ ESMĖ 27

8. GAMYBOS IŠLAIDŲ KLASIFIKAVIMAS. PRODUKCIJOS SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMO METODIKA 28

8.1 Gamybos išlaidų klasifikavimas 28

8.2 Produkcijos savikainos apskaičiavimo metodai 28

IŠVADOS 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS 32

Piredas: Pelno formavimo schema 33

ĮVADAS

Po daugiau nei pusę amžiaus trukusio komandinės ekonomikos dominavimo Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kai turėjome gyventi socialinio eksperimento ir totalitarinio valdymo sąlygomis, visiškas šios sistemos žlugimas davė mums šansą grįžti į pasaulį ir laisvai vystytis. Mes atgavome laisvę, tačiau po 11 metų, praėjusių nuo “atšilimo” buvusioje Sovietų Sąjungoje pradžios, vis dar stovime kelio, vedančio atgal į Europą, pradžioje. Dabar jau visi supranta, kad neįmanoma nei akimirksniu atsigriebti už sovietmečiu prarastą laiką, nei iš karto pamiršti sovietinio stiliaus ekonomikos. Šiandien pragyvenimo standartai vakarų pasaulio šalyse ir Rytų Europoje vis dar smarkiai skiriasi. Ir tai, kaip greitai Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys integruosis į Europos ekonomines (o tai pat ir politines) struktūras, didele dalimi priklauso nuo to, kaip greitai atsigaus jų ekonomika ir verslas. Todėl natūralu, kad būtent ekonomikai ir verslui šiandien turi būti skiriamas didžiulis dėmesys.

Mūsų valstybei vos atgavus nepriklausomybę (ir net šiek tiek prieš tai), savo verslo ėmėsi daugelis Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugelis dar nesuprato, kad norint sėkmingai organizuoti ir plėtoti verslą, neužtenka būti gydytoju, techniku ar žurnalistu, negana turėti bet kokį aukštojo mokslo baigimo diplomą, nepakanka vien entuziazmo. Galbūt todėl labai didelė naujai iškeptų verslininkų dalis patyrė nesėkmes, nemaža jų visiškai bankrutavo – ir tai palietė visą verslo spektrą, nuo smulkių gamybininkų ir krautuvininkų iki didžiausių šalies bankų.

Dabar požiūris į verslą pasikeitė. Jau niekam nekelia abejonių, kad rimtu verslu užsiimti galima tik turint didžiulį bagažą teorinių ir praktinių ekonomikos bei verslo žinių. Šios žinios reikalingos tiek sprendžiant, kokį verslą ir kaip organizuoti, tiek ir plėtojant jau pradėtą verslą.

Su kokiais klausimais susiduria pradedantis verslininkas? Pirmiausia, jis turi nuspręsti, ką ir kaip gaminti, kokias paslaugas teikti. Tai labai sunkus uždavinys, ir padarius klaidingą sprendimą verslas beveik visada iš anksto pasmerktas žlugti.

Po to, kai verslininkas priima sprendimą, ką gaminti, jo laukia kita ne mažiau svarbi problema – kaip gaminti ir kokiu būdu realizuoti prekę ar paslaugą. Kitaip tariant, tenka nuspręsti, kaip organizuoti verslą, kad gauti geriausius rezultatus? Kokią verslo organizavimo formą pasirinkti? Neabejotina, kad padarius klaidą, verslui tai gali brangiai kainuoti. Todėl bet kuris pradedantis verslininkas turi būti gerai susipažinęs su verslo organizavimo formomis – tik tada jis galės teisingai nuspręsti, kokią iš jų rinktis savo verslui.

Todėl kaip tik verslo organizavimo formoms bei jų pasirinkimo klausimui ir paskirta didžioji šio darbo dalis. Išnagrinėsim įmonių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, įmonės kapitalo struktūrą ir jo formavimo šaltinius, išnagrinėsime įmonės veiklos planavimą ir valdymo pagrindus, išlaidų ir pajamų esmę, gamybos išlaidų klasifikavimą ir produkcijos savikainos spakaičiavimo metodą.

1. ĮVAIRAUS TIPO ĮMONIŲ STEIGIMO TVARKA

Mažųjų ir vidutinių įmonių steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja LR Įmonių įstatymas bei konkrečių įmonių rūšių įstatymai, įmonių rejestro įstatymas, įmonės veiklos sutartis, įstatai, bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir kiti normatyviniai dokumentai.

1.1 Įmonių rūšys

Pagal 1990 m. gegužės 8 d. priimto Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Respublikoje gali veikti šių rūšių įmonės:

 Individualios (personalinės);

 Akcinės bendrovės (AB);

 Uždarosios akcinės bendrovės (UAB);

 Ūkinės bendrijos (ŪB);

 Komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB);

 Kooperatyvinės bendrovės;

 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB);

 Kredito unijos.

Trumpai susipažinsime su keleta įmonių rūšimi.

Individualiosios įmonės teisiniu požiūriu yra fiziniai asmenys, vykdantys įvairias ūkines operacijas. Sandėrius jie
sudaro savo vardu. Už firmos įsipareigojimus jos savininkas visiškai atsako visu savo asmeniniu turtu, t.y. firmos ir jos savininko turtas yra neatsiejami. (Kai kuriose valstybėse turtinė atsakomybė apima ne tik savininko, bet ir jo šeimos narių asmeninį turtą). Paprastai privačių firmų apskaitos knygos yra nepasiekiamos asmenims, nesusijusiems su firmos veikla. Todėl ne visada įmanoma gauti objektyvią ir tikslią informaciją apie jų veiklą ir finansinę padėtį. Privačių firmų skiriamasis požymis yra tai, kad pagal Lietuvos (taip pat ir daugelio kitų šalių) įstatymus firmos pavadinimu turi būti įvardytas firmos savininkas. Individuali įmonė dažniausiai priklauso šeimai arba atskiram asmeniui

Nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bendru atveju individualios įmonės neturi juridinio asmens teisių, pagal Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 7 straipsnį negamybinių organizacijų individualioms įmonėms jų steigėjo prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali suteikti juridinio asmens teises. Tokioms įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinių įmonių veiklą. Visgi tokių įmonių Lietuvoje yra palyginti nedaug .

Individualios įmonės – paplitusi verslo organizavimo forma rinkos ekonomikos šakose. Tokios įmonės pagal skaičių vyrauja daugelyje šalių, nors jų gaminama produkcija sudaro tik nedidelę nacionalinio produkto dalį.

Kita įmonių rūšis – ūkinės bendrijos – dar vadinamos partnerystės firmomis. Tikroji ūkinė bendrija yra neribotos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę verslui organizuoti. Fiziniai asmenys patys dalyvauja firmos valdyme ir atsako ne tik įdėtu kapitalu, bet ir visu savo turtu, taigi, bendrijai tapus nemokiai, jos nariai gali prarasti asmeninį turtą, kuris bus panaudotas padengti skoloms. Jei bendrijos įstatuose nėra numatyta kitaip, visi bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendriją sudarydami sandėrius, todėl jų atsakomybė dar didesnė, nei personalinės įmonės savininko – klaidingo sprendimo ar nepasisekimo atveju ūkinės bendrijos narys rizikuoja ne tik savo, bet ir savo partnerių asmeniniu turtu. Taigi natūralu, kad ūkinė bendrija remiasi visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Tikroji ūkinė bendrija neprivalo skelbti savo ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų.

Kita ūkinių bendrijų rūšis – komanditinės ūkinės bendrijos. Tai yra dviejų ar daugiau asmenų susivienijimas, kurį sudaro tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Už jo įsipareigojimus tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik savo įnašu. Tokios firmos vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai, iš kitos pusės, tik jos tikrieji nariai rizikuoja visu savo turtu.

Vokietijoje tokios bendrijos vadinamos Kommanditgesselschaft, Prancūzijoje – Societe en commandite simple, JAV ir Didžiojoje Britanijoje – Limited partnership.

Tiek tikriosios, tiek ir komandinės ūkinės bendrijos narių skaičius yra ribotas. Pagal Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų Įstatymo 2 straipsnį, bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos narystė taip pat ribota – bendrijos nariu negali būti valstybinės valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra konsorciumų, steigiamų kaip tikrosios ūkinės bendrijos, nariai. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

Toliau pereisime prie stambiausių įmonių – akcinių bendrovių. Akcinės bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises. Jų kapitalas padalytas į akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa jos akcininkais. Bendrovės akcininkai yra jos kolektyviniai savininkai. Už bendrovės prievoles prieš kreditorius akcininkai savo turtu neatsako.

Lietuvoje akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių Įstatymas. Jis apibrėžia akcinę bendrovę taip: “Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta bet kokiai Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovė yra juridinis asmuo. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.”

Skiriamos uždarosios akcinės bendrovės ir atviros (viešos) akcinės bendrovės. Lietuvoje uždarų akcinių bendrovių skaičius viršija atvirų (viešų) akcinių bendrovių skaičių beveik 15 kartų .

Įvairiose šalyse atviros ir uždaros akcinės bendrovės apibrėžiamos nevienodai. Daugumoje šalių atviros akcinės bendrovės akcininkų skaičius nėra ribojamas ir jos akcijos gali būti platinamos viešai, parduodamos biržoje; tuo tarpu uždaros akcinės bendrovės akcininkų skaičius ribojamas ir ribojamas viešas jos akcijų platinimas ir jų pardavimas biržoje. Taip yra ir Lietuvoje: pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių Įstatymą akcinės bendrovės “akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.”; tuo tarpu uždarojoje akcinėje bendrovėje “negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos
būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei valstybinio turto (akcijų) pardavimą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitaip.” Praktikoje tai reiškia, kad uždarosios akcinės bendrovės steigėjai gali pasiūlyti įsigyti bendrovės akcijų savo pažįstamiems, draugams ir t.t., neskelbdami apie akcijų pardavimą per masinės informacijos priemones. Atvira akcinė bendrovė, išleisdama akcijas į rinką, turi didesnes galimybes negu uždara bendrovė panaudoti išorinius finansavimo šaltinius – juk apie jos akcijas per spaudą, radiją, televiziją ir kitas masinės informacijos priemones gali sužinoti kur kas daugiau žmonių, be to, akcinių bendrovių akcininkų skaičius gali būti labai didelis, tuo tarpu uždaroje akcinėje bendrovė negali viršyti 50 akcininkų limito, kas daugeliu atveju riboja galimo sukaupti kapitalo dydį.

Anksčiau Lietuvoje akcinės bendrovės įstatinis kapitalas buvo neribojamas, t.y. galėjo būti kiek norima mažas (faktiškai buvo galima kurti uždarąją akcinę bendrovę su 200 rublių, o akcinę bendrovę – su 500 rublių įstatiniu kapitalu). Tačiau 1994 m. liepos 5 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių Įstatymo redakcijoje įvesti tokie apribojimai: “Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100000 litų. (…) Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų.” (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių Įstatymo 2 straipsnis). Šia įstatymo pataisa bandoma sukurti įėjimo barjerą, kad bent dalinai išvengti “nerimtų” akcinių bendrovių, iš karto pasmerktų bankrotui (kartais net steigėjų valia), kūrimosi, kartu apsaugant potencialius akcinių bendrovių kreditorius.

Akcinė bendrovė yra bendra akcininkų, įnešusių savo pajų į bendrovės kapitalą, įmonė, t.y. akcininkai yra kolektyviniai akcinės bendrovės turto savininkai. Akcinės bendrovės akcijos perkamos, mokant už jas pinigais arba kitu turtu – fiziniu arba ne fiziniu, pavyzdžiui, darbu ar paslaugomis, kurios buvo suteiktos ar atliktos bendrovės labui. Taip pat galimas kombinuotas (mišrus) apmokėjimo būdas. Tačiau negalima akcijų apmokėti įsipareigojimais ateičiai.

Akcinės bendrovės pelnas panaudojamas tolesniam bendrovės plėtojimui, valdytojų premijavimui, dividendų mokėjimui ir kitiems bendrovės tikslams. Bendrovės akcininkai gauna pajamas už akcijas dividendų pavidalu.

Kaip juridinis asmuo, priešingai nei individualios įmonės ar dauguma ūkinių bendrijų, akcinė bendrovė savo vardu gali įsigyti turtines ir neturtines teises, sudaryti sutartis, vykdyti importo-eksporto operacijas, įsigyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą, būti ieškovu ir atsakovu teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.

Kaip nurodo Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių Įstatymas, priimtas 1994 m. gruodžio 21 d., valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu – įgaliotos vyriausybinės institucijos; o savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos. Institucija, priėmusi sprendimą įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėjas. Steigėjas turi teisę nustatyti įmonei privalomus darbus (užduotis); prekių (paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles; taip pat administracijos, kurios darbuotojus skiria steigėjas, pareigybes. Vykstant privatizacijai, valstybinių įmonių skaičius Lietuvoje smarkiai sumažėjo.

Visos įmonės skirstomos į dvi grupes: turinčios juridinio asmens teises ( juridiniai asmenys ) ir neturinčios juridinio asmens teisių ( fiziniai asmenys).

Įmonių rūšys ir jų klasifikavimas pagal juridinį statusą parodytas 1 lentelėje :

1 lentelė. Įmonių rūšys

ĮMONĖS

RIBOTOS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS NERIBOTOS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS

Uždarosios akcinės bendrovės Individualios (personalinės)

Akcinės bendrovės Tikrosios ūkinės bendrijos

Specialios paskirties akcinės bendrovės Komanditinės ūkinės bendrijos

Kooperatyvinės bendrovės

Žemės ūkio bendrovės

Kredito unijos

1.2. Įmonės steigimo organizavimas

Pradedant veiklą, pirmiausia reikia įregistruoti įmonę.

Įmonės registracija- procesas, kai pateikiami įmonei (ar veiklai) įregistruoti reikalingi dokumentai.

Įmonei įregistruoti reikalingi šie dokumentai:

• Duomenys apie įmonę (pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, numatomas veiklos laikotarpis);

• Pareiškimas registruoti įmonę;

• Pažyma apie įmonės registravimo žyminio mokesčio sumokėjimą;

• Pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei veiklai;

• Leidimas (licenzija) užsiimti tam tikra veikla;

• Ekologinis pasas-leidimas užsiimti norima veikla;

• Leidimas plėtoti veiklą laisvoje ekonominėje zonoje, jeigu įmonė yra toje zonoje;

• Įmonės vardo registravimo pažyma;

• Asmens dokumentas (IĮ, KŪB);

• Steigėjų susirinkimo protokolas (TŪB, KŪB);

• Bendrijos jungtinės veiklos sutartis (TŪB, KŪB);

• Steigimo sutartis (UAB);

• Bendrovės įstatai (UAB).

Įmonės registracijos dokumentai pateikiami savivaldybei, o ši įtraukia į rejestrą. Gavus registracijos

daromas anspaudas, jį suderinus Vyriausiame policijos komisariate.

Įmonės vardo registravimas. Įmonės steigėjai, prieš pateikdami registravimo dokumentus savivaldybei, privalo įregistruoti įmonės pavadinimą Valstybiniame patentų biure. Individualios įmonės savininkai patys sprendžia, ar reikia registruoti įmonės vardą, jeigu pavadinime nėra simbolinio vardo. Įregistravus firmos vardą pareiškėjui išduodamas vardo registravimo liudijimas.

Sąskaitos banke atidarymas. Atsiskaitomąsias sąskaitas turi atidaryti subjektai, turintys juridinio asmens teises. Bankui pateikiami šie dokumentai: prašymas, įmonės registravimo pažymėjimo nuorašas, parašų ir anspaudų pavyzdžių kortelės, socialinio draudimo, įregistravusio įmonę, pažyma. Jeigu einamąsias sąskaitas nori atidaryti subjektas, juridinių asmenų teisių, pateikiami šie dokumentai: personalinės (individualios) įmonės –visi ankščiau minėti dokumentai (išskyrus įstatus); tikrosios ūkinės bendrijos- taip pat visi tie patys dokumentai (išskyrus įstatus, jungtinės veiklos sutartis).

Visos įmonės gali turėti tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą viename iš LR bankų.

1.3. Įmonės steigimo tvarka

Įmonės steigimo tvarka yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami, derinant individualius ir grupinius darbuotojų interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimui įtakos turi ir išorės veiksniai. Labai svarbų vaidmenį vaidina dalyvių interesu motyvacija.

Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai ( tiekėjai, pirkėjai), socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti – geros kokybės gaminių, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdarai.

Svarbiausi įmonės veiklos efektyvumo rodikliai:

1. likvidavimas – kaip įmonės mokumas bet kuriuo laiku;

2. rentabilumas – nusakomas įmonės sugebėjimu dirbti pelningai, gauti mažesnę kaip vidutinę pelno normą panaudotų išteklių sumai;

3. augimas – matuojamas gamybos apimties ir pelno dydžių, rinkos segmintavimo augimu. Augimas yra likvidavimo ir rentabilumo užtikrinimo prielaida.

Ypatingą vaidmenį vaidina teisinis atskirų darbuotojų grupių santykių reguliavimą, konfliktų derinimo mechanizmas. Priklausomai nuo valdžios lygio galima skirti vienapusę ( prievartinę) arba įvairiapusę interesų derinimo strategiją. Kokia strategija bus taikoma, priklauso nuo ūkininkavimo filosofijos – etninių ir moralinių ūkininkavimo principų formulavimo, atskirų darbuotojų grupių bendradarbiavimo nuostatų:

 įmonės vietos ir pareigų visuomenei;

 augimo, technikos pažangos koncepcijos;

 pelno vaidmens įmonei ir visuomenei;

 ekonominio bendradarbiavimo taisyklių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2583 žodžiai iš 8601 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.