Monetarinė politika ir jos ypatumai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Monetarinė politika ir jos ypatumai Lietuvoje

Įvadas

Pasaulyje esama kuo įvairiausiai tvarkomų pinigų ūkių. Jie skiriasi centriniam bankui deleguojamomis funkcijomis bei įgaliojimais, pinigų ūkio skirtumai atsispindi ir šalių valiutose.

Vienų valiutų kursas yra fiksuotas kurios nors kitos valiutos atžvilgiu, kitų – svyruoja, vienos šalies žmonės gali be apribojimų keisti savo šalies valiutą į kitas valiutas, kitiems ši laisvė yra apribota, vieni noriai taupo savo šalies pinigą, kiti, tik gavę algą, skuba iškeisti ją į užsienio valiutą.

Taip jau nutiko, kad pinigų emisija, anksčiau buvusi privačiose rankose, XX amžiuje totaliai perėjo į valdžios rankas. Šiandieniniame pasaulyje nebeturime nei aukso pinigų, nei privačių popierinių pinigų (Hong Konge išlikę privačių pinigų rudimentai) – visų valstybių valdžios pinigus ir jų leidimo funkciją visiškai suvalstybino.

Šiandien vien mintis apie tai, jog pinigai gali būti ne valdžios, o žmonių veiklos produktas, daug kam atrodo šventvagystė, tačiau kilę rinkoje ir būdami būtina rinkos dalimi, pinigai turi būti apsaugoti nuo valdžios intervencijų ir manipuliacijų.

Šiose temoje kaip tik ir stengiausi apžvelgti monetarinę politiką, jos sampratą, centrinio banko funkcijas ir vaidmenį joje bei monetarinės politikos įgyvendinimo principus, priemones, problemas ir efektyvumą.

Taip pat panagrinėti monetarinę politiką Lietuvoje – kokia ji, kaip įgyvendinama, trūkumai ir galimi sprendimai bei siūlymai.

I. Centrinis bankas

Beveik visose pasaulio valstybėse, didelėse ir mažose, yra centrinis bankas (CB).

Centrinis bankas (Central bank) – tai speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones.

Bankinės sistemos raidos praktika parodė, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina. CB pagrindinis tikslas – šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas. CB paprastai turi išskirtinę teisę – leisti pinigus. Tačiau kai kuriose šalyse CB nėra, o jeigu ir yra, tai jis neturi teisės pinigų leidimo teisės (pvz., Panamos ir Liberijos CB – šiose šalyse atsiskaitoma JAV doleriais).

I.1. Funkcijos

CB, turinčių išimtinę teisę emituoti (išleisti) pinigus, pagrindinės veiklos funkcijos yra šios:

 CB pagrindinė funkcija – pinigų leidimas (emisija);

 CB yra “bankų bankas”, “bankų tėvas”;

 CB kontroliuoja pinigų pasiūlą;

 CB veikia užsienio valiutų keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai.

Emisijos teisė, kaip taisyklė, suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas.

CB aptarnauja bankų sistemos dalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualūs bankai turi indėlius CB. Šios sąskaitos neduoda palūkanų, bet yra naudingos, atliekant daugelį sandėrių tarp individualių bankų ir CB. Šios sąskaitos naudingos ir tuo, kad CB gali išduoti komerciniams bankams grynus pinigus, jeigu jiems jų reikia. Be to, sąskaitų centriniame banke tikslas – kad jos būtų bankų rezervų indėliai. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negu reikalaujama, kad galėtų išlyginti finansinių lėšų judėjimą. Tačiau nevalia užmiršti, kad tai kainuoja, nes CB nemoka palūkanų.

Kaip bankų bankas, CB gali teikti paskolas individualiems bankams. Tai viena svarbiausių CB funkcijų dėl dviejų priežasčių:

1) CB nustatyta palūkanų norma šioms paskoloms veikia rinkos palūkanų normą;

2) Finansinių krizių metu CB yra paskutinis, arba kraštinis, skolintojas. Aprūpinant likvidžiais aktyvais, CB gali stabilizuoti finansinę sistemą krizės metu.

CB veikloje labai svarbi pinigų pasiūlos kontrolė, kadangi galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai ir verslo ciklui. Yra du pagrindiniai pinigų pasiūlos kontroliavimo metodai. Laikantis metalo standarto, pinigų kainą lėmė aukso arba sidabro kaina. Nė viena šalis nebeturi metalo standarto, todėl pinigų pasiūla dabar yra kontroliuojama daugybe kitų priemonių, kurių svarbiausia yra vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas.

CB taip pat turi įsipareigojimų išorės subjektams, ir tai veikia valiutų keitimo rinką. Šioje rinkoje šalies valiuta parduodama kaina, išreikšta kitos šalies valiuta, vadinama valiutų keitimo mechanizmu. Valiutų keitimo sistemos gali būti fiksuotos siauru svyravimo ruožu, kurį numato vyriausybė arba tarpusavio susitarimai, jos gali būti nustatomos visiškai laisvai rinkos jėgoms. Jeigu valiutų keitimo sistemos fiksuotos, CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutą nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuotas ruože, kaip buvo Europos pinigų sistemoje, CB yra įsipareigojęs pirkti ir parduoti valiutą leistinų svyravimų ruože. Jeigu valiutų keitimo ribų nėra, tai keitimo sistema nustatoma rinkos jėgomis. Perkant ar parduodant užsienio valiutą, CB gali veikti rinkos valiutų keitimo sistemą.

Didėjant finansų rinkos ir ekonomikos globalizacijai, Cb išorės funkcijos darosi sudėtingesnės ir svarbesnės. Daugeliui šalių, ypač tokių mažų ir su
fiksuota valiutų keitimo sistema kaip Lietuva, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didesnės šalys turi daugiau laisvės ir galimybių manevruoti. Valiutų keitimo rinkos yra labai svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus viršūnių lygmeniu.

I.2. Nepriklausomybės problema

Nesunku pastebėti, kad kiekvieno CB tikslas – ne pelno siekimas, bet pinigų leidimas ir jų pasiūlos reguliavimas. Jis nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus. Tačiau, esant pernelyg didelei palūkanų normai ir neigiamai visuomenės reakcijai į tai, CB nepriklausomybė gali būti apribota, kaip tai buvo 1982 m, JAV. Ekonomistai plačiai diskutuoja, ar turi būti CB nepriklausomas, pateikdami argumentų “už” ir “prieš” nepriklausomumą.

Pagrindinis CB nepriklausomumo argumentas tas, kad monetarinė politika, kuri veikia infliaciją, palūkanų normą, valiutų keitimo normą ir ekonominį augimą, yra pernelyg svarbi ir techniškai per sudėtinga, kad būtų diskutuojama politinėje erdvėje. Kadangi yra demokratiški rinkimai, politikai gali būti “trumparegiai”, gali numatyti tik trumpojo laikotarpio naudą, neanalizuojant ilgojo laikotarpiopasekmių. Kitas argumentas už nepriklausomumą yra tas, kad parlamentarai negali atlikti nuodugnios CB kontrolės.

Pagrindinis argumentas prieš CB nepriklausomybę yra monetarinės politikos svarba ekonomikai. Demokratiškai išrinkti parlamentarai formuoja palankią politiką žmonėms. Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti, kad jie darė įtaką didesnei infliacijai, ar jų veikla buvo per lėta.

Taigi, politikai ir ekonomistai taip ir nesutaria, kokiolygio turi būti CB nepriklausomybė. Daugeliu atvejų CB nepriklausomybė nėra absoliuti. Kai kurių funkcijų apribojimas nereiškia visiškos nepriklausomybės apribojimo, tačiau priartina CB ekonomines politikas prie vyriausybės.

II. Monetarinė politika

Trumpai apžvelgus CB ir jų nepriklausomybės problemas, galima paanalizuoti, kaip CB gali veikti makroekonominius procesus.

Pagrindinis monetarinės politikos tikslas rinkos ekonomikoje – užtikrinti stabilią makroekonominę aplinką, nes tik tokioje aplinkoje veikiantys ūkio subjektai gali racionaliai planuoti ir vykdyti savo ekonominę veiklą, pasitikėti kainų mechanizmo perduodama informacija ir turėti ilgalaikę savo veiklos strategiją.

Monetarinė politika turi du svarbiausius tarpusavyje susijusius tikslus: palaikyti kainų stabilumą (t. y., užtikrinti žemą infliacijos lygį) ir garantuoti ūkio subjektų pasitikėjimą nacionaline valiuta.

II.1. Įgyvendinimo principai ir priemonės

Monetarinė politika įgyvendinama trimis pagrindinėmis priemonėmis: atviros rinkos operacijomis, komercinių bankų diskontavimu ir rezervo normos reglamentavimu.

Atviros rinkos operacijos

Atviros rinkos operacijos (open market operations) – tai CB vertybinių popierių pirkimai ir pardavimai finansų rinkose. Tai svarbiausia pinigų pasiūlos kontrolės priemonė.

Terminas “atviros rinkos operacijos” reiškia, jog valstybines obligacijas CB parduoda ir perka atviroje rinkoje, t.y. komerciniai bankai (KB), firmos, namų ūkiai gali jas pirkti. Išanalizuokim, kaip šie valstybinių vertybinių popierių (VVP) pirkimai ir pardavimai veikia KB perteklinius rezervus.

Vertybinių popierių pirkimas. Tarkim, kad CB priėmė sprendimą pirkti valstybines obligacijas atviroje rinkoje. Jas galima pirkti iš KB arba žmonių, bet kuriuo atveju rezultatas tas pats – KB rezervai didėja. CB superka valstybines obligacijas iš KB:

a) KB parduoda dalį savo vertybinių popierių CB;

b) CB apmoka šiuos vertybinius popierius, ir jų suma padidina KB rezervus.

CB

Aktyvas Pasyvas

+ Vertybiniai popieriai (a) + KB rezervai (b)

(a) Vertybiniai popieriai

 

(b) rezervai



Komerciniai bankai

Aktyvas Pasyvas

– Vertybiniai popieriai (a)

+ KB rezervai (b)

Šio sandėrio svarbiausias momentas tas, kad, superkant iš KB vertybinius popierius, jų rezervai ir kartu kreditavimo galimybės didėja. Jeigu CB superka vertybinius popierius iš žmonių, įtaka KB rezervams yra ta pati.

Vertybinių popierių pardavimas analogiškai turėtų mažinti KB rezervus. Tarkim, CB parduoda vertybinius popierius KB atviroje rinkoje:

a) CB perduoda vertybinius popierius, kuriuos įsigyja KB;

b) KB sumoka už šiuos vertybinius popierius – išrašo čekį savo indėliams CB, t.y. rezervams, juos mažindami.

CB

Aktyvas Pasyvas

– Vertybiniai popieriai (a) – KB rezervai (b)

(a) Vertybiniai popieriai

 

(b) rezervai



Komerciniai bankai

Aktyvas Pasyvas

– KB rezervai (b)

-+Vertybiniai popieriai (a)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1410 žodžiai iš 4692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.