Monetarine politika jos priemones
5 (100%) 1 vote

Monetarine politika jos priemones



TURINYS

TURINYS 1

Įvadas 1

1. MONETARINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS 1

2. ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS (ARO) 1

3. NUOLATINĖS GALIMYBĖS 1

4. PRIVALOMOSIOS ATSARGOS 1

Išvados 1

Naudota literatūra: 1

ĮVADAS

Skirtinguose centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba buvo ir išlieka nevienoda. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: bendro ekonomikos pobūdžio (pereinamoji ar stabili rinkos ekonomika), vietos finansų rinkos išsivystymo ir integracijos tarptautiniu mastu, pasirinkto valiutos kurso režimo ir pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo.

Vakarų centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba per paskutinius tris dešimtmečius pasikeitė. ARO svarba labai padidėjo, o nuolatinių galimybių ir privalomųjų atsargų reikalavimų sumažėjo. Dažnai ARO yra dominuojanti pinigų politikos priemonė, ypač šalyse, kurios reguliuoja nacionalinių pinigų pasiūlą ir palūkanų lygį.

Taigi, mūsų darbo tikslas – aptarti monetarinės politikos priemones bei išsiaiškinti kaip jos vykdomos.

Mūsų darbo uždaviniai būtų tokie:

 aptarti kiekvieną iš monetarinės politikos priemonių plačiau;

 išsiaiškinti kaip vykdomos monetarinės politikos priemonės Lietuvoje;

 bei aptarti, kaip monetarinės politikos priemonės vykdomos kitose šalyse.

Atsakydamos į darbo temą, stengsimės pateikti keletą pavyzdžių bei schemų, tiek Lietuvoje tiek kitose šalyse taikomų, pinigų politikos priemonių.

Šiame darbe remsimės keletu autorių nuomone, monetarinės politikos paskaitų konspektais, tačiau daugiausia interneto šaltiniais (straipsniais).

1. MONETARINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS

Šiuolaikinės centrinio banko pinigų politikos priemonės paprastai skirstomos į tris dideles grupes. 1 pav. Monetarinės politikos priemonės

Šaltinis [1]

Taigi kaip matome pagrindinės monetarinės politikos priemonės yra trys:

 Atvirosios rinkos operacijos;

 Pastovios galimybės;

 Privalomosios atsargos

Atvirosios rinkos operacijomis (ARO) centrinis bankas savo iniciatyva išleidžia pinigus į vidaus rinką arba išima juos iš apyvartos, atsižvelgdamas į rinkos, o ne į pavienio komercinio banko padėtį, ir sudaro komerciniams bankams vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių su centriniu banku.

Nuolatinės galimybės (standing facilities) – tai centrinio banko iš anksto nustatytomis sąlygomis komerciniams bankams suteiktos galimybės, pastarųjų iniciatyva, sudaryti su centriniu banku nacionalinės valiutos ar kito finansinio turto pirkimo, pardavimo arba skolinimo ir skolinimosi sandorius. Daugelis centrinių bankų nustato tam tikras skolinimosi centriniame banke galimybes (lending facility) kaip papildomą atsparą bankų sistemai likvidumo svyravimų atvejais. Skolinimo centriniam bankui galimybės (deposit facility) skirtos laikinam likvidumo pertekliui absorbuoti. Valiutų valdybos atveju svarbiausia nuolatinė galimybė yra neribotas nacionalinės valiutos keitimas fiksuotu kursu į bazinę ir bazinės valiutos į nacionalinę.

Privalomųjų atsargų reikalavimai (minimum reserves requirements) – tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams, kad ne mažiau kaip tam tikrą dalį jų apibrėžtų įsipareigojimų dengtų likvidus turtas. Minėta dalis vadinama privalomųjų atsargų norma. Įsipareigojimai, kuriems taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, vadinami privalomųjų atsargų (apskaičiavimo) baze. Privalomosios atsargos skaičiuojamos tam tikram laikotarpiui, per kurį jos turi būti laikomos (maintenance period).

Privalomosios atsargos laikomos likvidžiausios formos turtu – pinigais komercinio banko sąskaitoje centriniame banke. Kartais centriniai bankai į privalomąsias atsargas tam tikra dalimi įskaito ir grynuosius pinigus bankų kasose. Centrinio banko sprendimu, komerciniai bankai privalomąsias atsargas turi laikyti fiksuota suma arba kaip vidurkį per laikymo laikotarpį. Pastarasis būdas šiais laikais dominuoja, nes suteikia komerciniams bankams lankstesnio likvidumo valdymo galimybę ir realiai sumažina privalomųjų atsargų naštą. [5]

Lentelėje pateikta kai kurių šalių ir Baltijos valstybių centrinių bankų pinigų politikos priemonės ir jų svarba valdant bankų sistemos likvidumą. 2 pav. Pinigų politikos priemonės ir jų svarba valdant bankų likvidumą.

Šaltinis [5].

Pastaba. IR – infliacijos reguliavimas, veikiant pinigų kiekį ar palūkanų lygį. IR (M3) – orientacinis plataus pinigų kiekio dydis. FVK – fiksuotas valiutos kursas.

Svarba, valdant likvidumą:

 maža;

 vidutinė;

 didelė;

“ – “ netaikoma.

Monetarinės politikos priemonės Lietuvoje

Lietuvos bankas pinigų politikos priemones tobulina ir planuoja, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, pirmiausia kreipdamas dėmesį į Europos Sąjungos Šalių patirtį. Tuo tikslu analizuojamos Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos priemonių pritaikymo galimybės Lietuvoje.

Tačiau Europos centrinis bankas yra didelės ekonomikos centrinis bankas, kuris, siekdamas galutinio tikslo – kainų lygio stabilumo Euro zonoje, orientuojasi ne į stabilų Euro kursą, bet į Euro pinigų sistemos vidaus rodiklius, t.y. infliaciją bei pageidaujamą Eurų kiekio prieaugį. [6]

Tuo tarpu Lietuvos bankas
yra mažą ekonomiką atstovaujantis centrinis bankas, veikiantis fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Todėl Lietuvos bankas vykdo pinigų politikos harmonizavimą ne perimdamas ECB pinigų politikos strategiją, o suartindamas konkrečias pinigų politikos priemones su ECB reikalavimais. Lietuvos bankas neturėtų kopijuoti ECB priemonių, o taikyti jas, atsižvelgdamas į Lietuvos pinigų sistemos situaciją ir objektyvius jos poreikius. [2]

Toliau darbe aptarsime kiekvieną iš monetarinės politikos priemonių plačiau.

2. ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS (ARO)

Atsirado 20 a. pradžioje JAV. Buvo ekonomikos sąstingis ir federalinis bankas gaudavo iš operacijų mažai pelno. Todėl pradėjo prekiauti vertybiniais popieriais. Buvo pastebėta, kad vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas atviroje rinkoje įtakoja ekonomiką. Jei perka vertybinius popierius centrinis bankas iš komercinių bankų, tai pinigų kiekis rinkoje didėja. Kai centrinis bankas parduoda vertybinius popierius, tai išima pinigus iš rinkos.

Visos ARO skirstomos:

 aktyvinės (puolimo) operacijos; tai tokios operacijos, kuriomis stengiamasi pakeisti nusistovėjusį pinigų pasiūlos ir paklausos santykį rinkoje. Tokios operacijos naudojamos tada, kai norima kad pasikeistų rinkos pusiausvyra. Tai daroma koreguojant piniginę pasiūlą.

 gynybinės operacijos; jos skirtos faktorių, kurie didina arba mažina pinigų kiekį, rinkoje neutralizavimui. Atsiranda tam tikri veiksniai, kurie išbalansuoja rinką.

ARO tipai:

1.Finansinės. Skirtos pastoviam pinigų palaikymui. Reguliuojama trumpalaikė palūkanų norma. Poveikis trumpalaikis.

2. Ilgalaikės. Skirtos ilgalaikėms palūkanų normoms reguliuoti ir valdyti. Poveikis ilgalaikis.

3. Specialios. Naudojamos neplanuotam neutralizavimui. Jos nebūna planuojamos iš anksto, įvyksta tada, kai centrinis bankas pamato kokio nors faktoriaus neigiamą įtaką.

4. Struktūrinės. Jomis stengiamasi keisti pinigų struktūrą.

ARO pagal vykdymo procedūras:

 atpirkimo (Repa) sandoriai;

 fiksuoto termino depozitų inkasavimas;

 vertybinių popierių pirkimas/pardavimas;

 skolos (depozitinių) sertifikatų išdavimas;

 operacijos užsienio valiuta (dabarties sandoriai ir ateities sandoriai).

Pagal palūkanų skaičiavimo metodiką skirstoma:

 fiksuotų palūkanų atpirkimo sandoriai.

 kintamų palūkanų ( ribinių-bankai konkuruoja palūkanų pasiūlyta suma; sutartinių atpirkimo sandoriai-bankai konkuruoja savo pasiūlyta suma.)

Pagrindiniai ARO privalumai:

 centrinis bankas visiškai kontroliuoja;

 lankstumas ir aiškumas;

 lengvai pakeičiamos.

 greitai realizuojamos. [4]

Lietuvos bankas

Tam tikros ARO užuomazgos Lietuvoje atsirado 1993 metais, kai Lietuvos bankas, rengdamasis lito įvedimui, pradėjo vykdyti aktyvesnę pinigų politiką. Tuo metu buvo taikomos dvi ARO rūšys – kredito ir indėlių aukcionai. 1994 m. balandžio mėn., įsigaliojus Lito patikimumo įstatymui, jų buvo atsisakyta. Šio trumpo laikotarpio nepakako, jog būtų išplėtota ARO koncepcija, sukurta efektyviai veikianti aukcionų organizavimo ir atsiskaitymų infrastruktūra. Kredito aukcionai Lietuvos bankui buvo dar ir rizikingi, kadangi jų grąžinimas nebuvo užtikrintas adekvačiu įkeistu turtu. Prie Šių klausimų buvo sugrįžta 1997 m., pradėjus įgyvendinti Pinigų politikos programą ir pereinant prie aktyvesnio centrinio banko modelio. [6]

Atvirosios rinkos operacijos – Lietuvos banko iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys Lietuvos banke privalomąsias atsargas.

Lietuvos banko ARO didina bankų sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius popierius.

Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios bankininkystės būtinybę.

Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:

 išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui.

 perduoti Lietuvos pinigų rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas reaguoja.

Sprendimai dėl atvirosios rinkos operacijų ir kitų pinigų politikos priemonių panaudojimo priimami įvertinus konkrečią situaciją. Šį tikslą įgyvendina Pinigų rinkos komitetas, kuris yra patariamasis Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos banko valdybos pirmininko organas ir kurio pagrindinis uždavinys – siūlyti pinigų politikos priemones ir jų naudojimo sąlygas.

Įvertindamas konkrečių ARO poreikį, Lietuvos bankas atsižvelgia į šiuos rodiklius:

 bankų sistemos likvidumo kitimą ir prognozes;

 Lietuvos
oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį, kitimą ir prognozes, atsižvelgiant į numatomus kapitalo srautus;

 palūkanų normų lygius bazinės valiutos (valiutų) finansų rinkoje bei Lietuvos ir kitose kylančiose rinkose;

 litų ir bazinės valiutos (valiutų) keitimo mastą Lietuvos banke bei kitus aktualius rodiklius.

Lietuvos bankas nesiekia būti tarpbankinės rinkos tarpininku, todėl, konkrečiu atveju veikdamas rinką, vienu metu nevykdys bankų sistemos likvidumą didinančių ir mažinančių ARO. [8]

Vokietijos federalinis bankas

Atvirosios rinkos politika vadinami centrinio banko veiksmai perkant ir parduodant vertybinius popierius savo lėšomis atviroje rinkoje.

Atvirosios rinkos sandoriai – tai ne savitikslė, o pinigų politikos įgyvendinimo priemonė. Jos teisinį pagrindą sudaro “Bundesbanko” įstatymas, leidžiantis “Bundesbankui” pinigų rinkos reguliavimo tikslais pirkti ir parduoti rinkos kainomis atviroje rinkoje šiuos vertybinius popierius:

 vekselius, tinkamus sandoriams su “Bundesbanku”;

 iždo vekselius, taip pat Federacijos bei kai kurių organizacijų trumpalaikius bei vidutinės trukmės iždo skolinius įsipareigojimus;

 Federacijos, jos specialių fondų bei žemių skolinius įsipareigojimus bei skolinius reikalavimus;

 kitus “Bundesbanko” nustatytus skolinius įsipareigojimus.

Taigi sandoriai atviroje rinkoje įforminami įvairiais vertybiniais popieriais, priklausančiais iš dalies pinigų, o iš dalies kapitalo rinkai. Tačiau pažymėtina, kad atvirosios rinkos sandorius įforminti ilgalaikiais vertybiniais popieriais leidžiama tik pinigų rinkos (t.y. bankų likvidumų) reguliavimo tikslais. Tiesioginė intervencija į emisinę rinką kursui palaikyti ar kredito poreikiams finansuoti draudžiama. Emisinis bankas negali tiesiogiai pirkti skolinių įsipareigojimų iš jų leidėjo, nes tai jau būtų ne atvirosios rinkos sandoris, o kreditavimas. Atvirosios rinkos politikai nepriskiriamos ir centrinio banko atliekamos einamosios kurso palaikymo operacijos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1635 žodžiai iš 5369 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.