BANKROTAS. ĮMONIŲ BANKRUTAVIMO PRIEŽASTYS LIETUVOJE
TURINYS
ĮŽANGA………………………………………………………………………….3
1. Įmonių bankrotai…………………………………………………6
1.1 Bankrotas-makroekonominė
problema…………………………………9
2. Bankroto padarinių likvidavimas. Garantinis
Fondas…………………….12
3.
Bankroto prevencija – įmonės restruktūrizacija……………………..14
LITERATŪRA…………………………………………………………………17
LENTELĖS
1. lent. Bankrutuojančių įmonių kreditoriniai
įsipareigojimai……………………12
2. lent. Bankroto proceso
trukmė…………………………………………………………….
.14
PAVEIKSLAI
1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių
dinamika…………………..7
2. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguose
sektoriuose per 2000
m…………………………………………………………………
………8
3 pav. Bankrutuojančios įmonės pagal
apskritis…………………………………..11
4 pav. Atleistų darbuotojų ir nedarbo lygio
dinamika…………………………..11
ĮŽANGA
Mūsų kursinio darbo tikslas buvo pasistengti išnagrinėti Lietuvos
įmonių bankrutavimo priežastis, apibrėžti bantrotų įtaką šalies ūkiui ir
pan. . Ši tema labiai aktuali šiuo nelangvu Lietuvai ir Lietuvos žmonėms
laikotarpiu. Visas išsamus tekstinis darbas paremtas diagramomis bei
lentelėmis, kurios labai akyvaizdžiai parodo vieno ar kito statistinio
vieneto kitimą. Visas mūsų kursinis darbas buvo atliktas rementis
valstybiniais teisiniais aktais bei įstatimais ( „Įmonių bankroto
įstatymas“ Nr.IX-216, „Įmonių restruktūrizavimo įstatymas“ Nr. XX-104,
„Garantinio Fondo įstatymas“ Nr. Nr. 82-2478, ) kita literatūra. Šie
šaltiniai leido palyginti įvairius duomenis ir efektyviai juos panaudoti.
1. Įmonių bankrotai
Įmonių bankrotas skaudus smūgis ne tik lokaliai ekonomikai, bet ir
visam šalies ūkiui ypatingai jei bankrutuoja stambios įmonės. Bankrotas tai
– nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba
kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (2). Todėl
akivaizdu, kad efektyvus nemokių įmonių išėjimo mechanizmas yra lemiamas
veiksnys palaikant gyvibingą ir konkurencingą šalies rinką.
Rementis Lietuvos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių balansų,
nemokių ir nuostolingai dirbančių įmonių finansinių ataskaitų duomenų
analize, galime daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina stiprinti darnią
įmonių, susidūrusių su laikinais finansiniais sunkumais, gelbėjimo bei
neperspektyvių įmonių išėjimo iš rinkos centralizuotą sistemą.
Ši sistema turėtų sustiprinti ir dar labiau apibrėžti įmonių nemokumo
likvidavimo procedūras, kurios išskiriamos šios:
1) bankroto procedūros grindžiamos savanorišku susitarimu.
2) šalys susitaria priverstinai, dalyvaujant trečiosioms šalims
dažniausiai – valstybės institucijoms.
Įmonės nemokumo likvidavimo procedūrų tipai gali būti taikomi kai: 1)
įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių
išmokų;2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas),
negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių
įsipareigojimų;3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų
privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arba
kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti
įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti
išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino
kreditoriui vykdomuosius dokumentus.(2)
Pastaraisiais metais nemokių įmonių Lietuvoje kasmet daugėja apie 2,5
karto (žr. 1pav.) . Iš 1 paveikslo matyti, kad 1998 metais bantrotas buvo
paskelbtas 98 įmonėms, o 1999 metais –260 įmonių, arba 2,5 karto daugiau, o
per 2000 metus – 415 įmonių, arba 1,7 karto daugiau. Staigų įmonių
bankrutavimą 1998 ir 1999 metais iš dalies paaiškina įvykusi finansų krizė
Rusijos Fegeracijoje, su kuria lietuvos įmonės palaikė labai glaudžius
piniginius santykius. Beto tik maža dalis
įmonių, kurių bankroto procesas
baigtas. Tai dar karta įrodo būtinybę stiprinti išėjimo iš rinkos sistemą.
Iš 967 įmonių bankroto procedūros buvo teisminės, 54 – ne teismo
tvarka. Per 1993-2000 metų laikotarpį bankroto procedūros baiktos 215
įmonėms iš kurių 190- likviduota, 7-sanuotos, kitose 14 – sudarytos taikos
sutarys (1, 83).
1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių dinamika. (1)
Daugiausia per 2000 metus įmonių bankrutavo prekybos srityje 129,
antroje vietoje pramonėje – 129. Mažiausiai restoranų ir viežbučių srytyje
– 7 įmonės (žr.2 pav.) .
Aktyviausi kreditoriai keliant bankroto bylas 2000 metais buvo
Valstybinis socialinis draudimo fondas ir jo teritoriniai padariniai, jų
iniciatyva iškeltos 144 bankroto bylos. Pasyviausi buvo įmonių darbuotojai
(1).
Šis labai neigiamas procesas, paaiškinamas tuo, kad įmonių
darbuotojai nėra pajėgus apginti savo darbo teisių. Daugelyje įmonių nėra
susikurtų profsąjungų, kurios turėtų atstovauti darbuotojų bendriems
interesams. To priežastis gana pasyvus darbuotojų elgiays, savo teisių
nežinojimas bei neigiamas darbdavių požiūris į profsajungas.
2. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguose
sektoriuose per 2000 m. (1)
1.1 Bankrotas – makroekonominė problema
Sparčiai didėjantis bankrutavusių ir bankrutuojančių įminių