Monių bankrotas priežastys
5 (100%) 1 vote

Monių bankrotas priežastys

BANKROTAS. ĮMONIŲ BANKRUTAVIMO PRIEŽASTYS LIETUVOJE

TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………………….3

1. Įmonių bankrotai…………………………………………………6

1.1 Bankrotas-makroekonominė

problema…………………………………9

2. Bankroto padarinių likvidavimas. Garantinis

Fondas…………………….12

3.

Bankroto prevencija – įmonės restruktūrizacija……………………..14

LITERATŪRA…………………………………………………………………17

LENTELĖS

1. lent. Bankrutuojančių įmonių kreditoriniai

įsipareigojimai……………………12

2. lent. Bankroto proceso

trukmė…………………………………………………………….

.14

PAVEIKSLAI

1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

dinamika…………………..7

2. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguose

sektoriuose per 2000

m…………………………………………………………………

………8

3 pav. Bankrutuojančios įmonės pagal

apskritis…………………………………..11

4 pav. Atleistų darbuotojų ir nedarbo lygio

dinamika…………………………..11

ĮŽANGA

Mūsų kursinio darbo tikslas buvo pasistengti išnagrinėti Lietuvos

įmonių bankrutavimo priežastis, apibrėžti bantrotų įtaką šalies ūkiui ir

pan. . Ši tema labiai aktuali šiuo nelangvu Lietuvai ir Lietuvos žmonėms

laikotarpiu. Visas išsamus tekstinis darbas paremtas diagramomis bei

lentelėmis, kurios labai akyvaizdžiai parodo vieno ar kito statistinio

vieneto kitimą. Visas mūsų kursinis darbas buvo atliktas rementis

valstybiniais teisiniais aktais bei įstatimais ( „Įmonių bankroto

įstatymas“ Nr.IX-216, „Įmonių restruktūrizavimo įstatymas“ Nr. XX-104,

„Garantinio Fondo įstatymas“ Nr. Nr. 82-2478, ) kita literatūra. Šie

šaltiniai leido palyginti įvairius duomenis ir efektyviai juos panaudoti.

1. Įmonių bankrotai

Įmonių bankrotas skaudus smūgis ne tik lokaliai ekonomikai, bet ir

visam šalies ūkiui ypatingai jei bankrutuoja stambios įmonės. Bankrotas tai

– nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba

kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (2). Todėl

akivaizdu, kad efektyvus nemokių įmonių išėjimo mechanizmas yra lemiamas

veiksnys palaikant gyvibingą ir konkurencingą šalies rinką.

Rementis Lietuvos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių balansų,

nemokių ir nuostolingai dirbančių įmonių finansinių ataskaitų duomenų

analize, galime daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina stiprinti darnią

įmonių, susidūrusių su laikinais finansiniais sunkumais, gelbėjimo bei

neperspektyvių įmonių išėjimo iš rinkos centralizuotą sistemą.

Ši sistema turėtų sustiprinti ir dar labiau apibrėžti įmonių nemokumo

likvidavimo procedūras, kurios išskiriamos šios:

1) bankroto procedūros grindžiamos savanorišku susitarimu.

2) šalys susitaria priverstinai, dalyvaujant trečiosioms šalims

dažniausiai – valstybės institucijoms.

Įmonės nemokumo likvidavimo procedūrų tipai gali būti taikomi kai: 1)

įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių

išmokų;2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas),

negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių

įsipareigojimų;3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų

privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) įmonė viešai paskelbė arba

kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti

įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti

išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino

kreditoriui vykdomuosius dokumentus.(2)

Pastaraisiais metais nemokių įmonių Lietuvoje kasmet daugėja apie 2,5

karto (žr. 1pav.) . Iš 1 paveikslo matyti, kad 1998 metais bantrotas buvo

paskelbtas 98 įmonėms, o 1999 metais –260 įmonių, arba 2,5 karto daugiau, o

per 2000 metus – 415 įmonių, arba 1,7 karto daugiau. Staigų įmonių

bankrutavimą 1998 ir 1999 metais iš dalies paaiškina įvykusi finansų krizė

Rusijos Fegeracijoje, su kuria lietuvos įmonės palaikė labai glaudžius

piniginius santykius. Beto tik maža dalis
įmonių, kurių bankroto procesas

baigtas. Tai dar karta įrodo būtinybę stiprinti išėjimo iš rinkos sistemą.

Iš 967 įmonių bankroto procedūros buvo teisminės, 54 – ne teismo

tvarka. Per 1993-2000 metų laikotarpį bankroto procedūros baiktos 215

įmonėms iš kurių 190- likviduota, 7-sanuotos, kitose 14 – sudarytos taikos

sutarys (1, 83).

1 pav. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių dinamika. (1)

Daugiausia per 2000 metus įmonių bankrutavo prekybos srityje 129,

antroje vietoje pramonėje – 129. Mažiausiai restoranų ir viežbučių srytyje

– 7 įmonės (žr.2 pav.) .

Aktyviausi kreditoriai keliant bankroto bylas 2000 metais buvo

Valstybinis socialinis draudimo fondas ir jo teritoriniai padariniai, jų

iniciatyva iškeltos 144 bankroto bylos. Pasyviausi buvo įmonių darbuotojai

(1).

Šis labai neigiamas procesas, paaiškinamas tuo, kad įmonių

darbuotojai nėra pajėgus apginti savo darbo teisių. Daugelyje įmonių nėra

susikurtų profsąjungų, kurios turėtų atstovauti darbuotojų bendriems

interesams. To priežastis gana pasyvus darbuotojų elgiays, savo teisių

nežinojimas bei neigiamas darbdavių požiūris į profsajungas.

2. pav. Bankrutavusių įmonių skaičius skirtinguose

sektoriuose per 2000 m. (1)

1.1 Bankrotas – makroekonominė problema

Sparčiai didėjantis bankrutavusių ir bankrutuojančių įminių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 666 žodžiai iš 2214 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.