Monių bankroto valdymas
5 (100%) 1 vote

Monių bankroto valdymas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Viešojo administravimo katedra



ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS

Kursinis darbas

Vadovas :

Doc. -Atliko:

2003-03-07

TELŠIAI

2003

TURINYS

ĮŽANGA 3

1.TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ BANKROTO

PROCESĄ 5

2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS 11

3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ 12

4.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJOS ORGANIZACINIAI

ASPEKTAI 15

5.VERSLO ADMINISTARTORIŲ ETIKOS TAISYKLĖS 17

IŠVADOS 20

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮŽANGA

Valstybėse , kuriose ūkio subjektai veikia rinkos ekonomikos bei konkurencijos sąlygomis, nekonkurencingų ūkio subjektų bankrotai yra neišvengiamas reiškinys.Lietuvoje 2002 metų pabaigoje iš viso buvo įregistruota 265,5 tūkst. įmonių, iš kurių 95,5 tūkstančiai įmonių buvo išregistruotos iš registro, tai sudaro apie 36 % visų įmonių. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sudaro apie 1 % visų įregistruotų įmonių. Tik per 2002 metus naujai įsiregistravo 9850 įmonės, o išregistruotos – 6155 įmonės, iš jų bankroto atveju išregistruota apie 8 %.

Nuo 1993 metų iki 2002 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 14 bankų ir 2403 įmonėse, iš jų 1 banke ir 968 įmonėse (t.y. 40,3%) bankroto procedūros jau baigtos (930 likviduotos, 4 reorganizuotos, 11 sanuotos, kitose 23-ose bankroto bylos nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys). 2002 m. gruodžio 31 d. bankroto procesas vykdomas 13 bankų ir 1435 įmonėse, kuriose likvidavimo procedūra vyksta 897 įmonėje, reorganizavimas – 3 įmonėse, bei sanavimas – 3 įmonėse, 532 įmonių sprendimas dėl bankroto procedūros vykdymo dar nepriimtas.

Lyginant 2002 metus su praeitais 2001 metais bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 %, o lyginant su dar ankstesniais 2000 metais – 92,5 % .

Pradėtų bankroto procedūrų palyginimas per 2000-2002 metusGrupuojant bankrutuojančias įmones pagal įmonių rūšis didžiausia dalis tenka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sudaro apie 72,9 % visų šiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Pakankamai didelę bankrutuojančių įmonių dalį sudaro individualios įmonės, t.y. 12,2% .

Skirstant bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones pagal apskritis 2002 metų pabaigai didžiąją dalį pradėtų bankroto procedūrų turi Kauno ir Vilniaus apskritys .Bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Iki šių metų pradžios jos sudarė 37,6 %. Nedideliu skirtumu atsilieka pramonės įmonės, jos sudaro 32 % visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Tačiau nagrinėjant tik šių metų pradėtus bankroto procesus prekybos įmonės apie 17 % pralenkia pramonės įmonių bankrotus, tai rodo sparčiai padidėjusį prekybinių įmonių bankrutavimą

Siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius , būtina reglamentuoti bankroto santykius , nustatyti aiškias bankroto procedūras , jų atlikimo tvarką.

Šio darbo uždaviniai – apžvelgti pagrindinius teisės aktus , reglamentuojančius įmonių bankroto procesą, paanalizuoti bankroto proceso finansavimą, įmonės administratoriaus veiklą,susipažinti su administratorių asociacijos organizaciniais aspektais,administratorių etikos taisyklėmis.

1.TEISINIAI AKTAI REGLAMENTUOJANTYS BANKROTO PROCESĄ

Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau dešimt metų.Per šį laikotarpį formavosi įmonių bankroto įstatyminė bazė , teismų praktika.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas”. Įstatymas yra taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Dabartiniu metu galioja ir praktikoje taikomi trijų skirtingų redakcijų Įmonių bankroto įstatymai.Priimant minėtus įstatymus buvo atsižvelgta į tai , kad įmonės bankrotas yra ilgalaikis procesas ir palikti galioti ankstesnieji Įmonių bankroto įstatymai bei nustatyta jų taikymo tvarka. 1992m. redakcijos įstatymas taikomas bankroto procesams, pradėtiems iki 1997metų spalio 1 d. 1997 metų redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.VIII-270 , taikomas bankroto procesams pradėtiems iki 2001 metų liepos 1 d..Pagal eilę trečiasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.IX-216 , priimtas 2001 m. kovo 20d. ir įsigaliojo 2001m. liepos 1d. ir galioja iki šiol.

Dabar susipažinsime su sąvokomis naudojamomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka
vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti.

2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu “Dėl paskolų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti akcinei bendrovei Turto bankui“ AB Turto bankas atstovauja Finansų ministerijai bankroto procedūrose.

5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6) kiti kreditoriai.

Valstybės institucijas įmonių bankroto procesuose atstovauja įgalioti asmenys. 2002 m. vasario 15 d. Finansų ministro įsakymu buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią AB Turto bankui numatoma perduoti mokestinių nepriemokų, neišieškotų importo ir eksporto muitų, bei su jais susijusių baudų ir delspinigių išieškojimą. AB Turto bankui perduotos mokestines ir muitų nepriemokas tų bankrutuojančių įmonių, kurių skolas AB Turto bankas šiuo metu administruoja, tokiu būdu išvengiant darbo dubliavimo keliose valstybės institucijose.

Įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse, viešosiose įstaigose, bankuose ir kredito unijose pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo suteiktas kreditoriams teises reglamentuoja 2001 m. Liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.831 “Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarka”.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius(kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateikti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų,
laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų;įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų,įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Per visą laikotarpį nuo 1993 metų dažniausiai bankrotą skelbė Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba (SoDra), ji sudaro 32,3 % visų iniciatorių. Taip pat keliant bankroto procedūras aktyvūs įmonių administracijos vadovai, jie bendrame iniciatorių skaičiuje sudaro 17 %. Analizuojant paskutinių metų pagrindinių kreditorių dalyvavimą bankroto procedūrų inicijavime, kasmet pastebimas procento augimas. Dar 2001 metais SoDra iškeldavo 31 % bankroto procedūrų, o 2002 metais – jau 41 %. Aktyvesnė tampa ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2000 metais inicijuodavo apie 7 procentus visų bankroto procedūrų, 2001 metais – apie 9 %, o 2002 metais – virš 12 procentų.

Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu “Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso” nustatyta tvarka.Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos.Taip pat gali taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

a) įmonė yra nemoki;

b) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1683 žodžiai iš 5563 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.