Monių ekonomikos konkspektai
5 (100%) 1 vote

Monių ekonomikos konkspektai

1.Dėstomo dalyko objektas, tikslas ir uždaviniai (kaip juos suprantate).

Nagrinėjant įmonių organizavimo ir valdymo discipliną, vadybą kaip reiškinį galimą suskirtyti į vadovavimą žmonėms bei proceso valdymą.

Taigi, Objektas: kaip gamybos procesas organizuojamas ir valdomas. (didesniąją dalį čia užima pačio proceso valdymas).

Dėstomo dalyko tikslas: išsiaiškinti kaip organizuojama pati įmonė ir joje vykstanti veikla.

Uždaviniai: išsiaiškinti tas veiklos sritis įmonėje, kurias reikia organizuoti ir valdyti; spręsti atskiras įmonės veiklos (įmonės įregistravimas, verslo plėtra, gamybinė, komercinė, finansinė veikla) problemas.

Valdymo procesas numato valdomojo objekto bei valdančiojo subjekto egzistavimą. Tai reiškia, kad bet kuri organizacija yra dviejų valdymo posistemių visuma: valdančiosios ir valdomosios. Abiem atvejais valdomosios ir valdančiosios posistemių santykiai – tai žmonių tarpusavio santykiai. Organizacijos valdymas vyksta valdymo subjektui priimant sprendimus, juos perduodant valdymo objektui ir po tam tikro apdorojimo iš valdymo objekto informacija grįžatmuoju ryšiu pasiekia, valdymo subjektą. Grįžtamojo ryšio informacija daugiausia priklauso nuo vykdytojo ir dažnai būna iškraipoma.

2.Ryšys su kitais dėstomais dalykais

Ryšį tarp įmonių organizavimo ir valdymo bei kitų dėstomų dalykų galima pateikti schematiškai:

Imoniu organizavima ir vadybas

I kursas (1.varslo pagr.,2.vadybos pagr.), II (1.mikro,makro,gamybos org.ir vald.2.im ek.,finansu spr.pagr.), III (1.pers.vad.,kiek spr.met;2.market,apsk.ir auditas,strateginis valdymas)

Verslo pagrindai – įmonių tipo tinkamumas

Vadybis pagrindai – organizacinis projektavimas (kaip įmonėje sukuriama organizacijos struktūra), vadybos funkcijos (planavimas, organizavimas, kontrolė, reguliavimas, motyvacija, atleidimas)

Mikroekonomika – įmonės ekonomika (klausimai apie įmonės veiklos pagrindimą ekonomikoje)

Makroekonomika – šalies ekonomika (klausimai apie įvairias salygas įmonių veiklai žvelgiant iš globalinės padėties).

Gamybos organizavimas ir valdymas – ryšį nusako pats disciplinos pavadinimas.

Įmonių ekonomika – įmonių tipai ir t.t

Personalo vadyba – funkcijų delegavimas.

Kiekybiniai sprendimų priėmimo metodai – taikomoji dalis

Marketingas – kas reikalinga versle

Strateginis valdymas – veiklos planavimas į priekį

Verslo rizika – bankroto grėsmės sumažinimas ir pan.

Informacinės technologijos ir kt.

3. Kas yra sistema?

Įmonę turime suvokti kaip sistemą. Sistema – tai tam tikrais ryšiais ir tam tikru būdu sutvarkytų komponentų ( elementų, objektų, procesų, reiškinių ir pan.) visuma su jai būdingomis sąvybėmis, kurių neturi ją sudarantys komponentai.

Judančius ir nejudančius daiktus gali sukurti tik žmogus. Atsiranda būtinumas jungtis į grupes. Kiekvienoje sudėtingoje sistemoje jos elementai priklausomai nuo sistemai keliamų tikslų pagal įvairius požymius yra skirstomi į grupes – posistemius. Sistemos elementų grupė, pasižyminti glaudžiais ryšiais ir skirta atlikti tai pačiai funkcijai, vadinama sistemos posistemiu.

(Įmonėje yra: 1. Valdantysis posistemis; 2. Valdomasis posistemis)

Mes susiduriame su sistemomis, o ne su pavieniais reiškiniais. Vadyba kaip sistema yra operacinė, kurioje vyksta procesai.

Sistemoje cirkuliuoja informacija, medžiagų ir energijos srautai.

Grįžtamasis ryšys – tai sistemos kontrolės raktas.

Sistemos klasifikuojamos pagal: susidarymą (natūralios – susidariusios be žmogaus įsikišimo, dirbtinės- sukurtos žmogaus); paskirtį (nefunkcinės, funkcinės arba tikslinės); sudėtingumą (paprastos, sudėtingos ir labai sudėtingos);

galimybę keistis (statiškos ir dinamiškos); realizavimo būdą (abstrakčios, fizinės, operacinės); ryšį su aplinka (atviros, iš dalies atviros, uždaros); ryšių tarp elementų pobūdį (determinuotos, tikimybinės); ryšių tarp elementų prigimtį (fizinės, biologinės, informacinės).

4.Kodėl įmonė yra laikoma sistema?

Įmonė – ekonominė savarankiška, gaminanti rinkai arba teikianti paslaugas sistema. Ji yra sistema, nes tenkina šiuos 3 kriterijus:

socialinė grupė, nes joje žmonės veikia bendrai;

racionaliai sutvarkyta grupė, kiekvienas žino savo funkcijas;

patvari (sąlyginai), nes ji turi turtą, kuris yra ne tik kilnojamas, bet ir nekilnojamas.

Taip pat reiktų pastebėti, jog gyvenime visa, kas sudėtinga ir nesuprantama, priimta vadinti sistema.

Įmonę dar galima apibrėžti, kaip savarankišką organizaciją, nes ją galima panaikinti. Taip pat savarankiškumas pasireiškia, kai yra skaičiuojamos išlaidos, pajamos, pelnas ir pan.

>>>Įmonė taip pat yra yra sistema, nes ji turi būdingas sistemai ypatybes:

Kokybė. Ją sukuria sistemos elementai , sujungti atitinkamais ryšiais. Sistema sukuria naują kokybę, jeigu jos elementai sujungti atitinkamais ryšiais ir patikimai funkcionuoja. Priimtinausia sistema, funkcionuojanti su mažiausiu patikimu elementų skaičiumi. Efektyviausia ta sistema, kurios visi elementai veikia siekdami tikslo.

Hierarchija. Yra ne tik sistemų, bet ir funkcijų hierarchija. Sistemų esančių skirtingose hierarchinėse pakopose, funkcijos iš esmės gali būti skirtingos. Hierarchinę funkciją gali atitikti atitinkamos pakopos sistema. Sistemų hierarchijoje visiškai bereikalinga
pakopa, kuri nesukuria naujos kokybės.

Struktūra. Struktūra parodo formą. Turim sukurti įmonės valdymo struktūrą, atitinkančią jos funkcijas, kurias ji vykdys.<<<

Požymiai, kuriais įmonės pasižymi kaip sistemos: dirbtinės, funkcinės, labai sudėtingos, sąlyginai uždaros, dinamiškos (reguliuojančios), tikimybinės, informacinės.

Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema.

Įmonės sistemos: mechaninė, informacinė, socialinė, ekonominė, energetinė,

5. Sisteminis požiūris – pažiūra į bet kokį nagrinėjamą objektą kaip sistemą.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis požiūris aiškinamas kaip pažiūra, nusistatymas. Tačiau suformuluoti pažiūrą, nusistatymą galima tik kryptingai mąstant. Todėl galima teigti, kad pirmiausia būtina išsiugdyti sisteminį mąstymą, kaip sistemos pažinimo procesą. Bet kurio lygio vadovas ir eilinis žmogus turi ugdyti sisteminį mąstymą ir sisteminį požiūrį kaip vieną su kitu labia susijusius ir labia reikšmingus dalykus. Vadybos teorijoje sisteminis požiūris – vienas iš trijų daugiausia taikomų požiūrių į vadybą kaip funkciją.

6. Kas yra vadybos objektas įmonėje?

Visuomenė, kiekvienas jos narys turi įvairių poreikių, kurie verčia jų veikti (A.Maslovo hierarchinė piramidė – fiziologiniai – saugumo – socialiniai – pagarbos – saviraiškos). Atskiro žmogaus ir visuomenės poreikių tenkinimą galime pavaizduoti tokia schema:

Viuomene:visuomenes poreikiai ir jos nariu interesai, individas, zmoniu grupe,vadovas, pavaldiniai,proreikius tenkinancios operacines sistemos:gaminancios,teikiancios,administruojancios,saugancios ir t.t.

Iš šio pav. Matome, kad individas gali dalį savo poreikių patenkinti pats ir net patenkinti dalį kitų visuomenės narių poreikių (auginti daržoves, taisyti avalinę ir pan.). Tačiau jis yra priverstas palaikyti ryšius su kitais individais ir žmonių grupėmis: naudotis jų pagaminta produkcija (trąšomis, išdirbta oda ir pan.), teikiamomis paslaugomis (mokymu, gydymu, paskolomis ir pan.) arba kreiptis prašant išsiaiškinti jam rūpimus klausimus ar tiesiog tikintis jų teisinės, fizinės apsaugos. Žmonių grupė, dirbdama vienoje iš operacinių sistemų, galės patenkinti individo ar visuomenės poreikius, jeigu atsiras tarp jų žmogus ar keletas, kurie sugebės organizuoti visų grupės narių darbą taip, kad būtų realizuoti organizacijai iškelti tikslai ir su tuo susiję uždaviniai. Taigi susiduriame su vadovavimo žmonėms būtinumu, vadovavimo sąvokos supratimu ir vartojimu.

Remiantis išdėstytais argumentais, galima padaryti išvadą, kad vadybos objektas – vadovavimo žmonėms procesas.

Vadyba yra funkcija plačiąja prasme, susidedanti iš dalinių funkcijų (įv. informacijos šaltiniuose jų klasifikavimas varijuoja, tačiau pagrindinės išvardinamos visuose šaltiniuose):Prognozavimas;Planavimas;Organizavimas;Kontrolė ir reguliavimas;Motyvavimas.

Taigi išsiaiškinę vadybos esmę, galime apibrėžti vadybą:

Vadyba – visuma veiksmų, pasirinktų remiantis informacija apie objektą ir turinčių tikslą palaikyti arba pagerinti jo funkcionavimą atsižvelgiant į esamą padėtį ir iškeltus tikslus.

-gamybos paslaugų teikimo proceso valdymas – procesas;

– zmoniu gr.vykdo ta procesa bandraudama – vadovavimas zmonems.

7. Kokios yra vadybinės veiklos sritys įmonėje?

Administravimo vadyba (pvz. savivaldybėse);Mokslinių – tiriamųjų ir projektavimo – konstravimo darbų vadyba;Gamybos vadyba;Marketingo vadyba;Finansų vadyba;Personalo vadyba.

8. Kas yra rinka ir kokia jos reikšmė įmonės steigimui ir veiklai?

Ekonominėje literatūroje galima rasti įvairių rinkos apibrėžimų. Marketingo pažiūriu, rinka – 1) visuma esamų ir potencialių pirkėjų, siekiančių patenkinti savo poreikius, pakeičiant ką nors vertinga su prekes ar paslaugas siūlančiais pardavėjais; 2) pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta, kur pr.mainų proceso metu veikia pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą reguliuojantis mechanizmas – kaina.

Priklausomai nuo to, kas perka prekes ir kokiams tikslus, marketinge išskiriami penki rinkos tipai:

Vartojimo prekių rinka. Čia vartotojai – atskiri asmenys bei šeimos, perkančios prekes asmeniniam naudojimui.

Gamybinės paskirties prekių rinka – čia vartotojai – įmonės, perkančios prekes gamybiniam vartojimui.

Prekybininkų – tarpininkų rinka . čia vartotojai – asmenys arba firmos, perkančios prekes su tikslu perparduoti.

Valstybinę rinka. Čia vartotojai – valstybinės įstaigos ir organizacijos, perkančios prekes ar paslaugas, siekiančios užtikrinti savo funkcionalumą.

Tarptautinė rinka. Ji gali apimti visus minėtuosius rinkos tipus, jei pirkimo – pardavimo operacijos atliekamos už šalies ribų.

Dažniausiai 1,2 ir 3 rinkos tipai vadinami įmonių rinka. Rinkos tipų išskyrimas padeda geriau suprasti vartotojų ar jų grupių poreikius, elgseną, perkamų prekių pobūdį bei nustatyti tikslinę rinką. Tam atlekiamas rinkos segmentavimas.

Rinka analizuojama pagal: rinkos potencialą (rodiklis, kiek tam tikroje rinkoje gali būti suvartojama ar naudojama iš viso); rinkos talpumas (faktiškai rinkoje parduotų pr.kiekis).

9. Įmonės segmentų esmė ir prasmė.

Vartotojai nėra vienalytė masė.
skiriasi savo poreikiais, įpročiais, disponuojamomis pajamomis. Įmonė, organizuodama savo veiklą, į tai turi atsižvelgti ir orientuoti marketingo veiksmus į tam tikrą vartotojų grupių poreikių patenkinimą.

Čia būtina rinką suskaidyti į dalis pagal tam tikrus vartotojo bruožus. Rinkos skaidymas į dalis marketinge vadinamas rinkos segmentavimu. Įmonė atlieka rinkos segmentavimą, kad galėtų pasirinkti tą vartotojų grupę, kuri jai patraukliausia ir naudingiausia.

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus.

Atlikti rinkos segmentavimą – vadinasi, išspręsti vartotojų klasifikavimo pagal daugelį požymių uždavinį. Atlikus segmentavimą, įmonė nusprendžia, kuriuos segmentus ji aptarnaus.

Rinkos segmentavimo požymiai:

Geografinis segmentavimas. Segmentuojant rinką pagal šį požymį, galima išskirti miesto gyventojų segmentą ir kaimo gyventojų segmentą. Šių segmentų vartotojų poreikiai kai kurioms prekėms bus skirtingi. Pvz., kaimo gyventojai pirks tokius drabužius, kurie labiau tinka namų ūkyje. Taip pat rinką galima suskirstyti pagal administracines teritorijas. Vienos administracinės teritorijos gyventojai gali būti konservatyvesni, o kitos – novatoriškesni. Tai turės įtakos ir perkamų prekių pobūdžiui.

demografinis segmentavimas. Rinka segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, religiją, rasę, tautybę ir pan. Skirtingo amžiaus, lyties, tautybės ir pan. vartotojų grupės orientuojasi į skirtingas prekių grupes, kelia nevienodus reikalavimus.

Psichografinis segmentavimas. Prie psichigrafinių požymių priskiriama:

Nuostata tam tikrų prekių atžvilgių;

Svarbiausi asmenybės požymiai, būtent: charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas, novatoriškumas ir pan.;

Elgsenos požymiai: gyvenimo bei pirkimo įpročiai.

Minėti psichografiniai požymiai lemia, kokias prekes perka ir vartoja skirtingų asmeninių savybių žmonės.

segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Spręsdamas pirkti vieną ar kitą prekę, kiekvienas vartotojas motyvuoja savaip. Galima segmentuoti rinką ir pagal prekės vartojimo intensyvumą. Vartotojai, kurie perka tos pačios rūšies prekių daug, sudaro didįjį rinkos segmentą. rinkos segmentavimas pagal vieną požymį neduoda pakankamai informacijos. Todėl yra derinami keli požymiai.

Tikslinė rinka – vartotojų grupė, turinti panašius poreikius, į kuriuos orientuodamasi įmonė kuria marketingo kompleksą.

Suskirsčius vartotojų rinką į atskirus segmentus, įmonė nusprendžia:

1)Kuris segmentas patraukliausias;

2)Kiek ir kokius rinkos segmentus apims.

Įmonė, pasirinkusi vieną rinkos segmentą ir siekdama jį valdyti, naudos koncentruotą marketingą.

Koncentruotas marketingas – tokia marketingo strategija, kai įmonė stengiasi sutelkti visas pastangas tik į viena tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą.

Pasirinkus kaip tikslinę rinką du segmentus, kiekvienam segmentui ruošiamas skirtingas marketingo kompleksas. Šiuos atveju įmonė taikys diferencijuotą marketingą.

Diferencijuotas marketingas – tokia marketingo strategija, kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus, specialiai joms pritaikytus marketingo kompleksus.

Reikia pažymėti ir tai, kad ne visos įmonės segemntuoja rinką. Jei įmonė mano, kad visi vartotojai panašūs, ji kuria ir parduoda prekes „vidutiniam“ vartotojui. Šiuo atveju jis naudoja nediferencijuotą marketingą.

Nediferencijuotas marketingas – tokia marketingo strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti pasirenka vieną universalų marketingo kompleksą.

10.Kokia rinkos tyrimų esmė ir prasmė?

Rinkos tyrimai apima prekės arba paslaugos paklausos mastą ir pobūdį (pvz. , kokie žmonės perka prekę). Marketingo tyrimai – kur kas platesnė sąvoka. Į juos įeina ir marketingo strategijos efektyvumo tyrimas.

Rinkos tyrimas – tai galimybė gauti išsamią ir patikimą informaciją apie prekių ir paslaugų pasiūlą bei paklausą rinkoje, konkurentus, kainas, populiariausias ir veiksmingiausias marketingo priemones ir pan. Ši informacija padeda sėkmingai konkuruoti, išryškinti įmonės pranašumus ir išsiaiškinti trūkumus bei priimti teisingus sprendimus, susijusius su naujo produkto įvedimu į rinką, kainodaros strategijos panaudojimu, klientų lojalumo programų rengimu, kitų marketingo priemonių taikymu. Be to, rinkos tyrimas – viena iš veiksmingiausių priemonių, padedančių įvertinti pasirinktos verslo idėjos realumą bei pradėto verslo perspektyvas.

Informaciją apie rinką gaunam iš laikraščių, literatūros, statistinių duomenų. Mus domina rinka, vartotojų elgsena, tiekėjai, konkurentai. Reikia tirti prekes, kainą, rėmimą ir pan.

Rinkos tyrimo procesas:-tai tyrimo projekto, jo etapų, sudėtinių dalių numatymas ir jo įgyvenginimas, siekinat užsibrėžto tikslo.

Rinkos tyrimas privalo atsakyti į šiuos klausimus:

Kam reikalingas tyrimas?Kokia jo prasmė?

Ką tyrimu reikia pasiekti?

Ar verta atlikti tyrimą?

Kokį tyrimą reikia atlikti siekinat užsibrto tikslo?

Kaip panaudosime tyrimo
rezultatus?

11.Kokie pagrindiniai rinkos tyrimų etapai, jų prasmė ir esmė?

1 etapas: Problemos išsiaiškinimas(tai turi lemiamą reikšmę visam tyrimui).Nė vienam iš etapų nereikalaujama tiek įžvalgumo, kaip tikslus ir teisingas problemos turinio suformulavimas.Besiaiškinant problemą reikia atsakyti į klausimus:

kodėl reikalinga info?

ar reikalinga ingo jau egzistuoja?

ar sugebėsim atsakyti į mus dominantį klausimą?

Išsisaiškinimas:- problemą sudarantys klausimai;

prioritetai ri antraeiliai;imtys(dalis segmento, kurį tiriame);duomenys (kuriuos renkame).

2 etapas:Žvalgybinis tyrimas:tyrimas atliekamas siekiant išsiaiškinti problemos turinį, sudėtį bei jos tolimesnes sprendimo kryptis. Norime išsiaiškinti žinias apie tą sritį, kurioje norime kurti įmonę.

3 etapas:Tyrimo tikslų apibrėžimas:išskiriame pagr.tikslą, šalutinius, bei ką tyrimu norime pasiekti. Rezultatas turi būti toks, kad remiantis tyrimu galėtume priimti sprendimą.

4 etapas:Tyrimo reikalingumo pagrindimas. Patikimos inf.gavimas turi įtakos tiek kuriant, tiek egz.įm.Turim nustatyti kiek reikės lėšų, kad tyrimas nebūtų paviršutiniškas.

5 etapas:Tyrimo pobūdžio nustatymas-kokiu, kokia forma atliksime tyrimus:

– aprašomasis- jame apribojama reiškinių, faktų, situacijos būklės išsiaiškinimo, palyginimo, kitimo tendencijos aprašymas – sudarome bendrą vaizdą;

– priežasties-kai gilinamės į reiškinius ar rezultatus nulėmusias priežastis, rodiklių kitimo priklausomybę;

– koreliacinis tyrimas- susiejame priežastis ir pasekmes, galime nustatyti jų pobūdį.

6 etapas:Tyrimo metodo pasirinkimas- parenkami atsižvelgiant į turimus tikslus.Būdai:

*stebėjimas

*apklausa

*kiekybinis vertinimas

*eksperimentinis(priežastinis)

kiekvieną jų galiam panaudoti labai įvairiai. Tyrėjo užduotis – parinkti iš jų geriausiai tinkantį. Būtina atsižvelgti į kainą, turimą laiką, reikiamos informacijos rūšį, žmonių, kurie bus apklausiami, specifiką ir tikslumo laipsnį. Paskiausias aspektas ypač svarbus, nes marketingo tyrimai ir brangūs, ir imlūs laiko. Panaudojus daugiau išteklių ir sugaišus daugiau laiko, duomenys bus tikslesni.

7 etapas:Imties pasirinkimas-kai sutampa su segmentais.

8 etapas:Kai nustatome imtį, reikia nustatyti tikimybinį ar netikimybinį metodą naudosime. Tikimybinį naudojam kai galime nustatyti tikimybę.

9 etapas:Duomenų rinkimas-turi būti tam tikros org-jos, kurios atliktų ir surinktų bendrus duomenis. Rinkimo procedūra turi būti vienoda.

10 etapas:Duomenų apdorojimas ir analizavimas, vertinimas-reikia aptarti visumą surinktos medžiagos ir padaryti išvadas. Analizės metu generuojame naują info.Kia apdorojame medžiagą, sudarome ataskaitą, joje tyrėjas nori įtikinti užsakovą, kad gauti rezultatai yra patvirtinti, patikimi remiantis analize.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2578 žodžiai iš 8496 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.