Monių kreditavimas
5 (100%) 1 vote

Monių kreditavimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Apskaitos ir finansų katedra

Regimantas SRIEBALIUS

ĮMONIŲ KREDITAVIMAS

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Vadyba ir verslo administravimas

Studijų programa: Žemės ūkio buhalterinė apskaita

ir finansai

Akademija, 2004

Valstybinė kvalifikacinė komisija:

Pirmininkas: doc. dr. G.Gipienė, Vilniaus universitetas KHF Apskaitos katedros vedėja

Nariai:

1. doc. dr. M.Genienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

2. doc. dr. A.Navickaitė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

3. doc. dr. A.Novošinskienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

4. doc. dr. D.Zinkevičienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

5. doc. dr. J.Čaplikas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

6. doc. dr. V.Makutėnas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Mokslinė vadovė: asist. D.Jatkūnaitė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Recenzentas: asist. L.Martirosianienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Katedros vedėjas: doc. dr. M.Genienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

UŽDUOTIS

SANTRAUKA

Regimantas SRIEBALIUS

Įmonių kreditavimas

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas, 73 puslapiai, 9 paveikslai, 8 lentelės, 37 literatūros šaltiniai, 6 priedai, lietuvių kalba.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: bankai, kreditai, kreditavimas, Lietuva, įmonės, kreditingumo įvertinimas, kredito rizika, AB ,,Vilniaus bankas“, AB ,,Nord/LB Lietuva“.

Tyrimo objektas – įmonių kreditavimas bankuose 1998-2002 m.

Darbo tikslas – ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose ir jo vystymosi tendencijas per pastaruosius 5 metus, nustatant pagrindinius jį įtakojančius veiksnius.

Uždaviniai:

– nustatyti ir įvertinti įmonių kreditavimo reikšmingumą ir svarbą;

– nustatyti kreditavimo būklę Lietuvoje ir ją įtakojančius veiksnius;

– ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose, bankų riziką, susijusią su šia veikla, ir taikomas priemones rizikai mažinti;

– palyginti vienų iš stambiausių Lietuvos bankų – AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ – veiklą įmonių kreditavimo srityje, išanalizavus kreditavimo apimtis, struktūrą, tendencijas.

Darbe naudoti aprašomasis, loginės analizės, sintezės, statistinio grupavimo, dinamikos eilučių bei grafinio vaizdavimo tyrimo metodai.

Studijuojant Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinius veikalus bei periodinę literatūrą apie įmonių kreditavimą Lietuvos bankuose, nustatyta įmonių kreditavimo bankuose specifika, tendencijos bei perspektyvos.

ZUSAMMENFASSUNG

von Regimantas SRIEBALIUS

zum Thema ,,Kreditierung der Betriebe”

Die Diplomarbeit des Hauptuniveristätsstudiums besteht aus 73 Seiten, 9 Bilder, 8 Tabellen, 37 Literaturquellen, 6 Anlagen, in der litauischen Sprache.

DIE HAUPTBEGRIFFE: Banken, Kredite, Kreditierung, Litauen, Betriebe, Einschätzung der Leistung des Kredites, Kreditsrisiko, AG ,,Vilniaus Bankas”, AG ,,Nord/LB Lietuva”.

Das Forschungsobjekt – die Kreditierung der Betriebe in den Banken zum Zeitabschnit von 1998 bis 2002.

Das Arbeitsziel der Diplomarbeit – die Bedeutung der Betriebskreditierung zu bewerten, das Prozess der Betriebskreditierung in den Banken und seinen Zustand, die Tendenzen in letzten 5 Jahren kennzuzeichnen. Natülich, auch die Hauptfaktoren, die Einfluss auf diese Prozesse ausüben, zu ermitteln.

Die Aufgaben:

– Die Bedeutung und Wichtigkeit der Betriebskreditierung festzustellen und zu bewerten;

– Den Betriebskreditierungszustand in Litauen festzustellen und die Faktoren herauszufinden, die diese Prozesse beeinflussen;

– Den Kreditierungsprozess der Betriebe in den Banken festzustellen, das Bankenrisiko zu bewerten und die Massnahmen gegen dieses Riskio zu analysieren.

– Die Ergebnisse von den zwei grössten Banken Litauens (AG ,,Vilniaus Bankas” und AG ,,Nord/LB Lietuva”) im Kreditierungsberiech der Betriebe zu vergleichen.

Forschungsmethoden – logische Analyse, Synthese, statistische Gruppierung, Zeile der Dynamik, grafische Darstellung, Methode der Beschreibung.

Besonderheit, Tendenzen sowie Perspektieven in den Banken die Betriebskreditierung wurden durch das Studium der Werke sowie periodischen Literatur Litauens und Autoren anderer Länder über Betriebskreditierung in den Banken Litauens festgestellt.

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………..7-8

1. KREDITAVIMO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS…………………………………………………..9-13

2. ĮMONIŲ KREDITAVIMAS BANKUOSE……………………………………………………….14-15

2.1 Bankų veiklos rizika ir ją ribojančių normatyvų būtinumas…………………………….15-18

2.2 Pagrindiniai veiksniai įtakojantys įmonių kreditavimo tendencijas…………………..18-20

2.3 Pagrindiniai bankų kreditavimo principai ir kreditų rūšys………………………………20-24

2.4 Paskolos gavėjų kreditingumo įvertinimas……………………………………………………….24

2.4.1 Klientų verslo
analizė ……………………………………………………………………..24-29

2.4.2 Kredito grąžinimo užtikrinimas…………………………………………………………29-31

2.4.3 Rizikos įvertinimas………………………………………………………………………….31-35

2.5 Kredito išdavimas…………………………………………………………………………………….35-37

2.6 Banko išduotų kreditų administravimas ir kontrolė……………………………………….37-39

3. ĮMONIŲ KREDITAVIMO AB ,,NORD LB/LETUVA“ IR AB ,,VILNIAUS BANKAS“ LYGINAMOJI ANALIZĖ IR TENDENCIJOS……………………………………………………….40

3.1 Trumpas AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ veiklos ir įmonių kreditavimo politikos apibūdinimas…………………………………………………………….40-43

3.2 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ specialiųjų atidėjimų paskoloms analizė…………………………………………………………………………………………………….43-45

3.3 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų verslui analizė………………………………………………………………………………………….45-48

3.4 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ kreditų portfelio struktūros pagal ekonomines veiklos rūšis analizė………………………………………………………………..48-49

3.5 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ įmonių kreditavimo apimčių tendencijos ir perspektyvos………………………………………………………………………..50-51

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………52-53

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………….54-55

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………….56-73

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Integruojantis į Europos Sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado didesnis poreikis piniginiams ištekliams atskiriems ūkiniams subjektams savo ūkinei veiklai plėtoti bei pačiai valstybei. Dėl šių priežasčių iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema. Sparti Lietuvos ekonomikos plėtra 2001-2002 metais ir didėjantis įmonių finansinis pajėgumas skatino įmones plėsti veiklą ir daugiau skolintis iš bankų. Palankias sąlygas skolintis sudarė ir krentančios kreditų palūkanos, kurioms įtaką darė ne tik mažėjančios palūkanos pasaulio rinkose, bet ir spartėjanti bankų konkurencija, stabili šalies finansinė padėtis, palankūs Lietuvos vertinimai užsienio rinkose. Verslo kreditavimo procesas svarbus mikrolygyje, nes jis leidžia racionaliau ir efektyviau paskirstyti bei naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų teikimo nepertraukiamumą, juridinio asmens finansinės padėties stabilumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą, padeda išvengti skolų, mažina nuosavo kapitalo poreikį ir didina nuosavo kapitalo pelningumą. Kreditavimas svarbus ir makrolygyje, nes plečiantis įmonėms sukuriamos naujos darbo vietos ir taip mažinamas nedarbas, padidėjęs vartojimas skatina bendrojo vidaus produkto augimą. Dėl šių priežasčių įmonių kreditavimas yra svarbi verslo sritis bei neatskiriamas kiekvienos valstybės ekonominės plėtros variklis.

Darbo objektas – įmonių kreditavimas bankuose 1998-2002 m. laikotarpiu.

Tyrimo tikslas – ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose ir jo vystymosi tendencijas per pastaruosius 5 metus, nustatant pagrindinius jį įtakojančius veiksnius.

Siekiant pagrindinio baigiamojo darbo tikslo buvo iškelti šie uždaviniai:

– nustatyti ir įvertinti įmonių kreditavimo reikšmingumą ir svarbą;

– nustatyti kreditavimo būklę Lietuvoje ir ją įtakojančius veiksnius;

– ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose, bankų riziką, susijusią su šia veikla, ir taikomas priemones rizikai mažinti;

– palyginti vienų iš stambiausių Lietuvos bankų, AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ veiklą įmonių kreditavimo srityje, išanalizavus kreditavimo apimtis, struktūrą, tendencijas.

Pirmojoje darbo dalyje, remiantis teorine medžiaga, tiriamas kreditavimo proceso reikšmingumas ir svarba. Antrojoje dalyje aprašomas įmonių kreditavimo procesas bankuose. Trečioji darbo dalis skirta praktinei aprašomo proceso analizei, kurioje atliekamas empirinis tyrimas. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados, naudotos literatūros sąrašas bei priedai.

Darbe naudoti aprašomasis, loginės analizės, sintezės, statistinio grupavimo, dinamikos eilučių bei grafinio vaizdavimo tyrimo metodai.

Rašant darbą naudotasi įvairių šalių ekonomistų darbais, mokymo priemonėmis-vadovėliais, periodine literatūra, publikacijomis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais, bankų
ataskaitomis, Lietuvos ekonomikos tyrimų medžiaga, informacija interneto puslapiuose.

1. KREDITAVIMO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS

Kreditas yra ekonominiai-piniginiai santykiai, susiję su įmonių ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir jų teikimu grąžintinumo pagrindais. Žodis ,,kreditas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio credo – tikiu. Tai sudaro kredito esmę. Pasak G. Smalensko, norint sėkmingai plėtoti kredito operacijas šią kredito esmę būtina žinoti ir šiandieninėje bankininkystėje [1].

Kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, skolintojas, arba kreditorius, antram, skolininkui, arba debitoriui. Pasitikėjimas kreditavime užima svarbų vaidmenį, tačiau pagrindinis kreditoriaus tikslas yra gauti pelno iš šios operacijos, t.y. skola turi būti ne tik sugrąžinta, bet už paskolintą sumą turi būti sumokėtos palūkanos. Kredito sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis kreditavimo objektą, kredito teikimo sąlygas, reglamentuojantis kreditoriaus ir debitoriaus santykius bei nustatantis šalių turtinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kredito sutarties pavyzdys pateiktas priede.

Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai (1 pav.).

KREDITAS


Objektas Laikas Palūkanos

1 pav. Kredito sutarties elementai [2, p. 672]

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse sakoma, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Kredito sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas [3, p. 328].

Nors žodžių kreditas ir paskola reikšmės yra aiškinamos atskirai, rašant darbą šie žodžiai vartojami kaip sinonimai.

Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, daiktai, gaminiai, pastatai. Pasak Roger Le Roy Miller, skirtumai tarp pinigų ir kredito turi būti išaiškinti. Pinigai yra tik turtas, o kreditas yra fondas ar santaupos, kurie yra prieinami skolininkams. Be to, kreditas gali būti suteikiamas ne tik pinigais, bet ir daiktais [4].

Tačiau ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kiti daiktai įvertinami pinigine išraiška. Svarbus vaidmuo tenka ir kredito laikui, kuris apsprendžia, kuriam laiko tarpui yra perduodamas kapitalas. Kreditas visada yra laikinojo pobūdžio, nes kapitalą perduodant visam laikui, tai jau būtų dovana.

Laikas, kuriam sudaromos kredito sutartys būna labai įvairus. Tai priklauso nuo kreditoriaus galimybių skolinti ilgam laikotarpiui bei nuo debitoriaus galimybių grąžinti kreditą. Taip pat kredito laikas priklauso ir nuo to, kokiam tikslui imamas kreditas. Jeigu jis reikalingas papildyti apyvartinėms lėšoms, toks kreditas dažniausiai būna trumpalaikis. Investuojant į kokį nors stambų projektą, iš esmės modernizuojant gamybą, perkant naujus įrengimus ir pan., kreditai būna ilgalaikiai.

Trečias ir esminis kredito elementas yra palūkanos arba procentai. Sukaupti dideles apyvartines lėšas ir laikyti jas, niekur nepanaudojant, prieštarauja pagrindiniam rinkos ekonomikos dėsniui – gauti pelną. Todėl kreditų teikimas ir jų naudojimas turi duoti pajamas. Kreditoriai stengiasi paskolinti kapitalą už kuo aukštesnes palūkanas ir iš to gauti pelno. Debitoriai, priešingai, stengiasi pasiskolinti už kuo mažesnes palūkanas. Tačiau palūkanos nustatomos abipusiu kreditoriaus ir debitoriaus susitarimu [2].

Kokia gi yra teikiamų kreditų reikšmė įmonėms? Kreditavimo vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Esant planinei ekonomikai, kreditas buvo naudojamas kaip ekstensyvios ekonomikos vystymosi svertas. Jis atliko antistimuliatoriaus vaidmenį, kadangi dažniausiai gerai dirbančios įmonės turėdavo suteikti kreditą blogiau dirbančioms, kad pastarosios galėtų padengti patirtus nuostolius. Ne visuomet buvo paisomas ir kredito grįžtamumo principas. Toks kredito naudojimas paprasčiausiai trukdė ekonomikos augimui. Esant šiuolaikinėms ekonomikos sąlygoms kredito vaidmuo pasireiškia tiek mikroekonomikoje, tiek makroekonomikoje. Kreditavimas leidžia racionaliau ir efektyviau paskirstyti, bei naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų teikimo nepertraukiamumą, juridinio asmens finansinės padėties stabilumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą. Be to, kreditas padeda išvengti skolų ir mažina nuosavo kapitalo poreikį. Jeigu įmonės padarytos investicijos pelno norma yra didesnė už skolinto kapitalo palūkanų normą, tada skolintas kapitalas didina ir nuosavo kapitalo pelningumą. Ekonominėje literatūroje tai
sverto efektu.

Bankinio kredito reikšmė ypač svarbi žemės ūkio įmonėms, nes čia vyrauja sezoniškumas, lėta apyvarta, ilgas gamybos ciklas, didelių investicijų poreikis įmonėms, ūkio kūrimosi metu bei modernizuojant. Išskiriamos gauto kredito panaudojimo kokybinės ir kiekybinės galimybės. Gautas kreditas leidžia patenkinti visuomenės poreikius tobulesnėmis ir naujomis produkcijos rūšimis, tai – kokybinė galimybė. O kiekybinė leidžia didinti produkcijos kiekius ir mažinti darbo laiko sąnaudas.

Įmonių kreditavimas padeda savaime pereiti kapitalui iš mažiau rentabilių gamybos formų į rentabilesnes. Tai įvyksta skolintą kapitalą naudojant naujoms technologijoms vystyti, modernizuoti gamybą ir t.t. Geriau mechanizuotose įmonėse pasiekiamas didesnis darbo našumas bei gamybos efektyvumas. Kreditavimas didina gamybos efektyvumą dėl šių savybių:

– kreditai padeda sukurti ir palaikyti optimalaus dydžio, efektyviausias įmones;

– padeda prisitaikyti prie gamybos produkcijos realizavimo sąlygų, nes keičiant gamybos struktūrą ir apimtis reikia daug papildomų investicijų;

– suteikia galimybę vietinius įmonės išteklius pakeisti kitais;

– gerina turimų išteklių panaudojimą, leisdamas įsigyti papildomas žaliavas, medžiagas;

– sušvelnina sezoninių ir metinių pajamų bei išlaidų svyravimo poveikį;

– padeda apsaugoti nuo įvairių neigiamų veiksnių – kainų svyravimo, nelaimingų atsitikimų, meteorologinių sąlygų, poveikio ir užtikrina verslo stabilumą.

Trūkstant kapitalo, gamybos efektyvumas krenta, o dažnai gamyba tampa visiškai neįmanoma. Reikėtų paminėti, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus panaudotas gautas kreditas. Dviejose įmonėse gauti kreditai tokiomis pat sąlygomis gali duoti skirtingus rezultatus vien todėl, kad kreditai gali būti panaudoti nevienodai. Kredito efektyvumą įmonėse apsprendžia šie aspektai: savų ir skolintų pinigų santykis, palūkanų už gautus kreditus ir kapitalo pelningumo normos santykis, palūkanų normos ir infliacijos santykis. Kokią gi reikšmę turi savų ir skolintų pinigų santykis įmonėje kredito panaudojimo efektyvumui? Atsakymas labai paprastas – akcininkai, mažai investavę savojo kapitalo į įmonę, gali pradėti elgtis aplaidžiai ir neatsakingai. Jeigu skolintas kapitalas ženkliai viršys nuosavą kapitalą, tai akcininkai praras atsakomybę priimamiems sprendimams, įmonės valdymas gali tapti blogas ir nuostolingas. Tada kreditas bus blogai panaudojamas, o prastas įmonės valdymas gali privesti prie bankroto.

Palūkanų už gautą kreditą ir kapitalo pelningumo normos santykis apsprendžia kredito panaudojimo efektyvumą. Jeigu kapitalo pelningumo norma aukštesnė už gauto kredito palūkanų normą, galime teigti, kad kreditas panaudojamas efektingai. Tai jau minėtas sverto efektas. Bet tai parodo tik įmonės viduje vykstančius procesus. Kredito panaudojimo efektyvumui turi įtakos ir išorės veiksniai, tokie makroekonominiai procesai, kaip infliacija, kuri turi tiesioginę įtaką kredito panaudojimo efektyvumui. Jeigu šalyje yra aukštas infliacijos lygis, tai kreditus imti yra naudinga, nes pasiskolinti pinigai nuvertėja, o skola grąžinama jau nuvertėjusiais pinigais. Esant aukštai infliacijai skolinti pinigus yra nenaudinga, arba reikia įvertinti infliacijos lygį ir gaunamas palūkanas už kredito suteikimą imti didesnes nei infliacijos procentas. Kai infliacija numatoma iš anksto, bankai į palūkanų normą įskaičiuoja ir prognozuojamą infliacijos procentą, todėl palūkanų norma visada turėtų būti didesnė už infliacijos tempus.

Pats kreditavimas taip pat turi įtakos ne tik įmonės gerovei. Plečiama gamyba gaunant kreditus sukuria naujas darbo vietas įmonėse bei padeda mažinti nedarbo lygį šalyje. Taip pat kreditavimas skatina bendrąjį vartojimą, gamybos apimtis ir tokiu būdu didina bendrąjį vidaus produktą.

Visose rinkos ekonomikos šalyse dėl daugelio priežasčių mažų ir vidutinio dydžio įmonių plėtra užima svarbią vietą. Tokių įmonių veikla sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą, daugelyje aptarnavimo sričių bei produktų gamyboje atsiranda konkurencija. Skirtingai nei stambios įmonės, šios įmonės paprastai kuriasi nedideliuose miestuose ir todėl padeda įvairinti šalies plėtrą. Kadangi daugelio mažų įmonių veikla yra novatoriška, jos dažniausiai yra gyvybiškai svarbūs didesnių įmonių tiekėjai ir taip pat formuoja pagrindą stambesnių pramonės šakų augimui. Mažos įmonės paprastai negauna finansavimo iš kapitalo rinkos. Jos taip pat nepritraukia didelių investicijų iš užsienio. Todėl jų veikla labai priklauso nuo iš bankų gaunamo kreditavimo. Patirtis rodo, kad dauguma mažų ir vidutinių įmonių neišgyvena pirmųjų 2-3 savo egzistavimo metų. Todėl bankams tokias įmones kredituoti yra rizikinga. Administracinės išlaidos bankams, kurias moka tokie klientai yra palyginti didelės. Kita vertus su išgyvenusiomis įmonėmis bankai gali sukurti lojalius bei naudingus banko ir kliento santykius [5].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2639 žodžiai iš 8466 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.