Monių likvidavimas
5 (100%) 1 vote

Monių likvidavimas

11213141516171

I. Įvadas

Teisė yra kasdieninis mūsų gyvenimo palydovas. Tiek žmonės, tiek įvairios organizacijos, tenkindami savo interesus, dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Tokių santykių dalyviai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo paklusti istoriškai susiklosčiusioms bei valstybės nustatytoms taisyklėms, reguliuojančioms jų elgesį.

Šio darbo tikslas, remiantis galiojančiais Lietuvos teisės aktais išaiškinti, juridinių asmenų (įmonių) likvidavimo procedūra.

Juridinis asmuo – tai fizinių asmenų grupių (gali būti ir atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė. Todėl juridinio asmens likvidavimas ar pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Viešuosius juridinius asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau tai padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinis asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Įmonių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.).

II. Juridinio asmens sąvoka

Civilinių teisinių santykių subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

“Juridinis asmuo tai fizinių asmenų grupių (gali būti atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė”. Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai. “Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme”.

Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2)galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę.

Juridinio asmens veiklą regulioja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai.

Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.

“Iš esmės juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”.

Kiekvienam juridiniam asmeniui yra būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.

III. Juridinių asmenų reorganizavimas ir pasibaigimas

Juridinių asmenų pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizuojant ir likviduojant įmonę. Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, atskirų įmonių įstatai, kiti teisės aktai.

Juridinių asmenų reorganizavimas – tai jų pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtiems ar išlikusiems, bet iš esmės pertvarkytiem juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.

“Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos”.

“Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos”.

Galimi skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. “Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims”.

“Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos”.

Valstybės ir savivaldybių įmonės gali būti reorganizuojamos keičiant jų priklausomumą.

Juridinių asmenų likvidavimas – tai jų, kaip teisės subjektų egzistencijos užbaigimas. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie:

1. juridinių asmenų dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusi įmonę;

3. laikotarpio, kuriam buvo įsteigta įmonė, pabaiga;

4. juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

5. teismo priimtas sprendimas likviduoti įmonę dėl to kad įmonės veikla yra netinkama;

6. teismo sprendimas likviduoti įmonę dėl to, kad įmonė per penkerius metus neatnaujina savo duomenų įmonių registre;

7. įmonės steigimas pripažintas negaliojančiu.

Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos priklauso nuo jų rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Institucija ar valdymo organas, nutaręs likviduoti juridinį asmenį, skiria įmonės
likvidatorių arba administratorių. Nuo jų paskyrimo dienos įmonės administracijos vadovas ir kiti jos valdymo organai netenka turėtų įgaliojimų įmonę valdyti. Jų funkcijas atlieka likvidatorius, kuris turi pranešti įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui apie jos statuso pasikeitimą.

Likviduojamos įmonės likvidatorius turi iš esmės tokias pat, kaip ir buvęs administracijos vadovas teises ir pareigos.

Likviduoto juridinio asmens turtas, sumokėjus mokesčius į biudžetą bei atsiskaičius su kreditoriais ir samdomais darbuotojais, paskirstomas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, arba paskirstomas tarp bendrijos narių, atsižvelgiant į jų pajinius įnašus, arba perduodamas steigėjui. Po to likvidatorius įformina juridinio asmens likvidavimo aktą, pateikia reikalingus dokumentus, išregistruoja jį iš Juridinių asmenų rejestro, perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Apie juridinio asmens likvidavimą turi būti viešai tris kartus paskelbta spaudoje arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui, arba tik kreditoriams atskiru raštu, kad jiems būtų žinoma apie juridinio asmens likvidavimą

IV. Juridinio asmens likvidavimas

Juridinio asmens likvidavimas ar pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos. Viešuosius juridinius asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau tai padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinis asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Įmonių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.).

Visų rūšių įmonės gali būti likviduojamos: 1) kai pasibaigia įmonės įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę (likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka); 3) kai teismas priima sprendimą likviduoti įmonę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus. Be to, akcinės bendrovės gali būti likviduojamos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Taip pat valstybinės įmonės gali būti likviduojamos Vyriausybės nutarimu, o savivaldybės įmonės – savivaldybės tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla.

Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia sudaryti likvidavimo sprendimas.

Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą paskirsto akcininkams (likviduojant akcinę įmonę) arba perduoda steigėjui (likviduojant valstybės ar savivaldybės įmones), įformina įmonės likvidavimo aktą ir likviduotą įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka. (1 priedas)

Apie įmonės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne dažniau kaip kas du mėnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (akcinėse įmonėse), arba tik kreditoriams (kai likviduojamos Valstybės ar savivaldybės įmonės) raštu pranešama, kad jie žinotų apie įmonės likvidavimą ir galėtų pareikšti savo pretenzijas likviduojamai įmonei.

Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti:

1) įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;

2) teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;

3) valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų, o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms – ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais.

Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama.

Įmonės likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai.

Įmonės gali būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias įmones. Įmonių reorganizavimo tvarką ir pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos konkurencijos ir Įmonių bankroto
įstatymai, kiti įstatyminiai aktai ir įmonės įstatai bei kiti įmonės steigimo dokumentai. Įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir prievolės, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Įmonę likvidavus arba reorganizavus daromi atitinkami įrašai įmonių registravimo rejestre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.

V. Kai kuriu įmonių likvidavimo ypatumai

V.I Individualios įmonės likvidavimas

Įmonių veiklos pasibaigimą LR CK 2.95 straipsnis numato dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo. Įmonių reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja LR CK, atskirų įmonių rūšių įstatymai, įmonių įstatai bei kiti norminiai teisės aktai.

Įmonės reorganizavimas – tai jos pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos įmonės teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtoms ar išlikusioms, bet iš esmės pertvarkytoms įmonės. Įstatymas numato tris reorganizavimo galimybes: 1) sujungimo; 2)skaidymo; 3) rūšies ar statuso pakeitimo.

Individualių įmonių veikla gali pasibaigti tik jas likviduojant. Individualios įmonės likvidavimas – tai jos, kaip teisės subjekto egzistencijos užbaigimas.

LR CK 2.106 straipsnis, numato, kad individuali įmonė gali būti likviduojama:

• paties savininko iniciatyva;

• teismo sprendimu bankrutavusią individualią įmonę;

• teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę registro tvarkytojo iniciatyva.

• laikotarpio, kuriam buvo įsteigta individuali įmonė, pabaiga;

• teismo sprendimu likviduoti individualią įmonę, pripažinus ją įsteigtą neteisėtai.

Individualios įmonės likvidavimas paties savininko iniciatyva. Individualios įmonės savininkas norėdamas išregistruoti savo individualia įmonę, pirmiausia turi savivaldybės registro tarnybai pateikti prašymą įtraukti individualią įmonę į likviduojamų įmonių sąrašą. Būtina turėti individualios įmonės registravimo pažymėjimą ir pasą. Paskui reikėtų kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių, ir vietoje užpildyti tipinį prašymo blanką.

Pradėjus individualios įmonės likvidavimo procedūrą, teritorinėje mokesčių inspekcijoje reikia užpildyti prašymo blanką patikrinti atsiskaitymų su biudžetu teisingumą. Be to, būtina surinkti dar ir šiuos dokumentus:

– Aplinkos ministerijos regiono departamento išduotą atsiskaitymo su juo pažymą.

– Banko išduotą pažymą, kad individualios įmonės sąskaita uždaryta. Ši pažyma reikalinga tuo atveju, jei individuali įmonė turėjo sąskaitą kokiame nors banke.

– Pažymą apie archyvinių dokumentų perdavimą saugoti.

– Policijos komisariato išduotą pažymą, kad individualios įmonės antspaudas sunaikintas. Jeigu individuali įmonė nevykdė veiklos ir antspaudo neturėjo, ši pažyma nereikalinga.

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą atsiskaitymo su ja pažymą.

– Teritorinės muitinės išduotą atsiskaitymo su ja pažymą.

– Individualios įmonės likvidavimo aktą.

Turint visas reikalingas pažymas, reikia parašyti prašymą išregistruoti individualią įmonę.

Teismo sprendimas likviduoti bankrutavusią individualią įmonę. Tokiu atveju, individuali įmonė likviduojama LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

LR Įmonių bankroto įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas, kuomet įmonė nevykdo ar negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams.

Finansiniai įsipareigojimai, kurių individuali įmonė nevykdo ar negali įvykdyti savo kreditoriams, gali būti, kuomet:

• dėl individualios įmonės nemokumo – tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija;

• individuali įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

• individuali įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

• individuali įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

• individuali įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

• individuali įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Aukščiau išvardintos sąlygos ir, esant bent vienai iš jų, gali būti paduodamas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo padavimas dar nereiškia, kad besąlygiškai bus iškelta bankroto byla. Šios sąlygos tik suteikia teisę Įmonių bankroto įstatymo 3 str. išvardintiems asmenims pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Asmenys, turintys įstatymo suteiktą teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra:

1. individualios įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus
juridiniai asmenys, tarp jų:

• mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

• darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

• žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

• kiti kreditoriai.

2. Individualios įmonės likvidatorius. Jeigu tuo metu, kai individuali įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, individualios įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei.

3. Individualios įmonės savininkas (savininkai). Jeigu individuali įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie)nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba individuali įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, individualios įmonės savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas, pasirengęs bylos teisminiam nagrinėjimui, turi pagrindo teigti, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1. individuali įmonė yra nemoki;

2. individuali įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1. individuali įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2. individuali įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

• paskirti individualios įmonės administratorių;

• uždėti individualios įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą;

• raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą Įmonių rejestro tvarkytojui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: bankrutuojančios individualios įmonės savininkui, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems individualios įmonės turtą, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams;

• pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai individualiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios individualios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios individualios įmonės ar dėl jos turto arešto;

• nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus;

• nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį individualios įmonės savininkas privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs individualią įmonę bankrutavusia, priima sprendimą paskelbti individualią įmonę likviduojama dėl bankroto ir visiškai ar iš dalies patenkinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus iš lėšų, gautų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą.

Teismas sprendime nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintą finansinių reikalavimų sumą, likvidacinės komisijos ir jos pirmininko teises ir pareigas, likusio turto ir reikalavimo teisių perėmėją, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus, suteikia likvidacinei komisijai įgaliojimus parduoti bankrutavusios individualios įmonės turtą.

Bankrutavusi individuali įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo pripažinti individualią įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo.

Teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę registro tvarkytojo iniciatyva. Jeigu įregistruotos individualios įmonės savininkas įmonių rejestre per penkerius metus neatnaujino savo duomenų ir yra pagrindas manyti, kad individuali
įmonė jokios veiklos nevykdė, arba individuali įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų (metinė finansinė atskaitomybė) ilgiau nei 24 mėnesius, registro tvarkytojui nepranešant apie nepateikimo priežastis, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti individualios įmonės likvidavimą.

Registro tvarkytojas prieš pradėdamas, aukščiau išvardytų aplinkybių pagrindu, individualios įmonės likvidavimo inicijavimą turi išsiųsti pranešimą apie numatomą individualios įmonės likvidavimą į individualios įmonės buveinę ir įmonių rejestre nurodytais individualios įmonės steigėjo (steigėjų) adresais.

Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą individualios įmonės likvidavimą registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl individualios įmonės likvidavimo, jis kreipiasi į teismą dėl individualios įmonės likvidavimo.

Teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę, pripažinus ją įsteigtą neteisėtai. Pagal LR CK 2.114 straipsnį, individuali įmonė gali būti pripažinta neteisėtai įsteigta tik teismo ir tik tais atvejais, jei:

• individualios įmonės steigėjas (steigėjai) buvo neveiksnūs;

• buvo pažeistos įstatymų nustatytos individualios įmonės imperatyviosios steigimo taisyklės;

• tikrieji individualios įmonės steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;

Išvardyti atvejai įgalina teismą pripažinti individualią įmonę neteisėtai įsteigta ir šiuo pagrindu priimti sprendimą ją likviduoti. Tačiau esant šioms aplinkybėms, teismas ne visuomet priima sprendimą likviduoti individualią įmonę, kadangi LR CPK 2.114 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių individualios įmonės įsteigimas pripažintinas neteisėtu.

Teismui pripažinus individualios įmonės įsteigimą neteisėtu, individuali įmonė turi būti likviduojama remiantis likvidavimo procedūra.

Likvidavimo procedūra. Likvidavimo procedūra pradedama įmonių rejestro tvarkytojui ar teismui priėmus sprendimą likviduoti individualią įmonę bei paskyrus likvidatorių arba administratorių. Individuali įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą.

Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, t.y. turintis atitinkamą kvalifikaciją. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja LR Vyriausybės 1997 10 01 nutarimu patvirtinta “ Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarka“. Neturintis atitinkamos kvalifikacijos asmuo negali būti paskirtas bankrutuojančios individualios įmonės administratoriumi ar likvidatoriumi.

Nuo likvidatoriaus ar administratoriaus paskyrimo individualios įmonės savininkas netenka įgaliojimų valdyti individualią įmonę, t.y. likviduojama individuali įmonė nuo likvidatoriaus paskyrimo negali toliau užsiimti komercine – ūkine veikla, sudarinėti sandorius, išskyrus sudaryti sandorius, susijusius su individualios įmonės veiklos nutraukimu arba sandorius, numatytus sprendime likviduoti individualią įmonę.

Likvidatorius turi individualios įmonės savininko teises ir pareigas. Jis atstovauja individualiai įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau individualios įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su individualios įmonės kreditoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą perduoda likviduojamos individualios įmonės savininkui ir likviduotą individualią įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka.

Likviduojant individualią įmonę kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1. pirmiausia tenkinami likviduojamos individualios įmonės turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

2. pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine veikla, arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir t.t.;

3. antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4. trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

Individuali įmonė gali baigti savo egzistenciją, ją pardavus ar kitaip perleidus naujam savininkui su vardu, turtu.

Remiantis LR CK 6.402 straipsnyje apibrėžta įmonės pirkimo-pardavimo sutarties samprata, individualios įmonės pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise
individualią įmonę kaip turtinį kompleksą, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims.

Teisė į firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar į kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymius, taip pat į teises, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, pereina pirkėjui, jeigu ko kita nenumato sutartis.

Individuali įmonė pripažįstama parduota nuo to momento, kai individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą laikantis LR CK 6.403, 6.404 straipsnyje įtvirtintų individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo reikalavimų, pasirašo abi šalys.

LR CK 6.407 straipsnis reglamentuoja individualios įmonės perdavimą, kuris galimas, kuomet pardavėjas perduoda individualią įmonę pirkėjui pagal perdavimo-priėmimo aktą. Akte turi būti nurodyti duomenys apie įmonę ir jos turtą, turto būklę, šalių įsipareigojimai individualios įmonės kreditoriams ir jų įvykdymas. Individuali įmonė pripažįstama perduota pirkėjui nuo to momento, kai jos (individualios įmonės) perdavimo-priėmimo aktą pasirašo abi šalys.

V.II Akcinės bendrovės likvidavimo ypatumai

Akcinė bendrovė gali būti likviduota: pasibaigus įstatuose nurodytam bendrovės veiklos terminui, teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3728 žodžiai iš 7405 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.