IVADAS
Dabar, kai Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę, kai Europa tampa vientisa ekonomine erdve, labai svarbu, kad mūsų visuomenėje atsirastų kuo daugiau žmonių, suvokiančių savo vaidmenį ekonomikos sistemoje ir pasiryžusių kuo veiksmingiau toje sistemoje dirbti.
Dirbančio ekonomikos sistemoje žmogaus veikla gali būti dvejopa:
• jis dirba kaip savarankiškas verslininkas,
• jis yra samdomas darbuotojas verslo įmonėje.
INDIVIDUALI ĮMONĖ
Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 112-4991). Individuali įmonė įstatyme apibrėžta kaip neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Tokiais atvejais, kai individualios įmonės savininkas tampa neveiksnus ar ribotai veiksnus, teismas savo nutartimi paskiria individualios įmonės turto administratorių.
Civilinis kodeksas nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus. Individualių įmonių įstatymas šį dokumentą įvardija kaip individualios įmonės nuostatus. Pagal įstatymą individualių įmonių steigėjai dar iki įmonės įregistravimo turi parengti įmonės nuostatus. Individualios įmonės nuostatus ateityje turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų įmonių savininkai. Nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.
Įstatymas nustato, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą — individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir įmonės vadovas. Tačiau taip pat numatyta savininko teisė individualios įmonės nuostatuose nustatyti, kad įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, — tuomet nuostatuose turi būti aiškiai atskirta, kokius sprendimus priima savininkas ir kokius sprendimus priima bei kokias funkcijas atlieka vadovas.
Įstatymas nustato, kad individualios įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys.Esminis skirtumas nuo galiojusios tvarkos, kai individualios įmonės turtas nebuvo atskirtas nuo savininko turto, yra tas, kad pagal naująjį įstatymą turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise.
Įstatyme nustatyti individualios įmonės paveldėjimo ypatumai, reglamentuotas įmonės pertvarkymas, reorganizavimas, likvidavimas, taip pat pateikta nemažai individualių įmonių savininkams svarbių pereinamojo laikotarpio nuostatų.
ŪKINĖS BENDRIJOS
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas (Žin., 2003, Ni. 112-4990). Įstatymas reglamentuoja tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų steigimą, valdymą, veiklą. pertvarkymą, pabaigą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas.
Įstatymas nustato, kad ūkinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės privatieji juridiniai asmenys. Įstatyme apibrėžiami bendrijos dalyviai — tikrieji nariai ir komanditoriai. Dalyvauti tvarkant bendrijos reikalus ir priimant sprendimus turi teisę tik tikrieji nariai. Bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai — tik tuo savo turtu, kurį įnešė į komanditinę ūkinę bendriją. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tik-rieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Tikraisiais nariais taip pat negali būti Europos ekonominių interesų grupės (ši nuostata įsigalios Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare).
Bendrijos steigimo ir veiklos dokumentas yra jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartį sudaro tik tikrieji bendrijos nariai, todėl šiame įstatyme reikalaujama, kad tikrojoje ūkinėje bendrijoje būtų ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt tikrųjų narių. Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių. Su kiekvienu komanditoriumi pasirašoma komanditoriaus sutartis.
Įstatyme reglamentuojama bendrijos pelno paskirstymo tvarka, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo ypatumai.
VIEŠOJI ĮSTAIGA
2004 m. sausio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1977 (Žin., 2004, Nr. 25-752). Juo patvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nauja redakcija (toliau — įstatymas).
Pagal įstatymą viešoji įstaiga — tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas — tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kitaip negu ankstesniame Viešųjų įstaigų įstatyme (1996 m. liepos 3 d. Nr. 1-1428), naujame įstatyme nevardijamos viešosios įstaigos veiklos sritys. Tačiau įstaigos įstatuose privaloma nurodyti veiklos tikslus. Jie turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti, nurodant veiklos sritis bei rūšis.
Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Steigėjai, įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę vieša-jai įstaigai įnašą, tampa jos
dalininkais. Naujų dalininkų (jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys) priėmimo tvarka turi būti nu-statyta viešosios įstaigos įstatuose.
Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Kitaip negu ankstesniajame, naujame įstatyme konkrečios teisės ir pareigos nevardijamos, tačiau nustatoma, kas viešajai įstaigai yra neleidžiama: gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose; neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui (išskyrus kai viešoji įstaiga yra likviduojama); skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens; užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Norint suderinti įstatymą su Civilinio kodekso nuostatomis, jame keičiama viešosios įstaigos valdymo organų samprata. Viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas nėra laikomas valdymo organu, tačiau yra privalomas įstaigos organas. Viešoji įstaiga turi turėti ir vienasmenį valdymo organą — viešosios įstaigos vadovą. Viešosios įstaigos įstatuose gali būti nustatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai, kiekybinis atstovavimas. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus, o tik per valdymo organus.
Įstatyme pateikiama viešosios įstaigos nuo-savo kapitalo struktūra: dalininkų kapitalas; pelnas (nuostolis); perkainojimo rezervas; kiti rezervai; negrąžintinai gautos lėšos; kitos lėšos. Viešosios įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais (neleidžiama didinti perkainojant viešosios įstaigos turtą, kaip buvo nustatyta ankstesnėje įstatymo redakcijoje).
Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nu-statytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti. Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.
Įstatyme yra naujų nuostatų, susijusių su viešųjų įstaigų pertvarkymu. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat paramos ir labdaros fondą. Į biudžetinę įstaigą viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė.
Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas tur-tas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.
AKCINĖ BENDROVĖ
2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1889 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija (Žin., 2003, Nr. 123-2284). Naujas Akcinių bendrovių įstatymas įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d.