Monių statistika
5 (100%) 1 vote

Monių statistika

TURINYS

Pratarmė 3

1. Įmonių statistikos teoriniai pagrindai ir metodiniai principai 4

1. Mikroekonominė ir įmonių statistika 4

2. Įmonių statistikos metodai 4

3. Įmonė ir statistiniai skaičiavimai 5

2. Įmonių statistikos organizavimas 8

1. Įmonių atskaitomybės klasifikavimas. Įmonių statistinės ataskaitos

8

2. Įmonių registras 10

3. Įmonių skirstymas 10

4. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) 12

3. Įmonių išteklių valdymo statistika 14

1. Ilgalaikis turtas, jo sudėties ir techninės būklės statistika 15

2. Ilgalaikio materialaus turto naudojimo statistika 15

3. Gamybinių įrengimų statistika 16

4. Atsargų statistika 18

5. Darbuotojų skaičiaus ir kaitos statistika 19

6. Darbo laiko naudojimo statistika 22

7. Darbo apmokėjimo statistika 22

8. Darbo produktyvumo statistika 24

4. Įmonių pramoninės veiklos statistika 28

1. Pramonės produkcijos sąvoka 29

2. Parduota produkcija (Pardavimai ir paslaugos) 29

3. Bendroji produkcija (Gamybos mastas) 30

4. Pramonės produkcijos indeksai 31

5. Pagrindinių finansinių rodiklių statistika 32

1. Gamybos išlaidos. Išlaidų vienam pardavimų litui apskaičiavimas 32

2. Veiklos sąnaudos. Sąnaudos vienam pajamų litui 35

3. Savikainos indeksai 35

4. Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita F -01 36

5. Pelnas įmonės veiklos rezultatas 37

6. Pelno apskaičiavimas 38

7. Pelningumo rodikliai ir jų apskaičiavimas 38

6. Įmonių veiklos efektyvumas 39

LITERATŪRA 41

PratarmėĮmonėse nebuvo, o ir nėra specialios statistinės tarnybos, kuri

kauptų statistines žinias, vykdytų statistinius tyrimus, rūpintųsi išorine

atsakomybe ir daugeliu kitų dalykų, sudarančių statistinių skaičiavimų

įmonėse turinį, talkinančių įmonės verslui, ekonomikai ir valdymui.

Įmonėse statistines ir finansines ataskaitas sudaro finansininkas

(buhalteris). Todėl buhalterinės apskaitos specialistai turi išmanyti

statistinių tyrimų metodus, mikroekonominius rodiklius ir jų skaičiavimo

principus, priežastinių ryšių ir dinamikos modeliavimo metodikos turinį,

indeksinių skaičiavimų ir jų algoritmų pobūdį bei efektyvumą tiriant įmonės

verslo ir ekonomikos ypatumus.

Ši mokomoji knyga parengta pagal Vilniaus kolegijos Ekonomikos

fakulteto Buhalterinės apskaitos studijų programos Įmonių statistikos kurso

programą, tačiau ja galės naudotis ir kitų specialybių studentai,

besimokantys ūkio statistikos.

Čia pateiktos visos šio kurso temos, stengtasi susieti jas su

praktine įmonių veikla. Medžiaga dėstoma glaustai, naudojant statistines

atskaitas ir kitą norminę medžiagą.

Praktinis pateiktos medžiagos taikymas paliekamas praktikumams.

Rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio ekonominė ir finansinė veikla

nuolat keičiasi, todėl studentams privalu patiems sekti ekonominę ir

statistinę spaudą.

1. ĮMONIŲ STATISTIKOS TEORINIAI

PAGRINDAI IR METODINIAI PRINCIPAI

1.1. Mikroekonominė ir įmonių statistika

Statistika tiria metodus, kuriais apibūdinama ekonominė ar kita

informacija, aptaria metodus statistiniams dėsningumams nustatyti ir

išvadoms gauti, mikroekonominė statistika šių jos dalių turinį perkelia į

mikroekonominius reiškinius ir procesus, atsižvelgdama į komercinės ūkinės

veiklos ypatumus. Nesunku pastebėti mikroekonominės statistikos ryšį su

kitais mokslais. Ji glaudžiai siejasi su mikroekonomine teorija; ji gali

būti traktuojama kaip pastarosios taikomoji dalis. Pagrindinės

makroekonominės statistikos nagrinėjimų sritys – pragyvenimo lygio

statistinė analizė, įmonės konjunktūros ir paklausos tyrimas, gamybos

veiksnių produktyvumo analizė įmonėje, statistinės informacijos rinkimas ir

statistinių tyrimų atlikimas.

Įmonių statistika identifikuoja įmonių verslo ir ekonomikos

valdymo ypatumus, veiklos rezultatus ir racionalumą, nusako duomenų rinkimo

ir eksperimento, jų apibendrinimo ir išvadų gavimo, variacinių skaičiavimų,

priežastinių ryšių ir dinamikos modeliavimo metodikos turinį įmonėse,

indeksinių skaičiavimų ir jų algoritmų pobūdį bei efektyvumą tiriant įmonių

verslo ir ekonomikos ypatumus.

Įmonių statistikos tyrinėjimo objektu yra ekonominiai ir

socialiniai procesai, kurie vyksta įmonėse. Įmonių statistika tiria įmonių

išteklių valdymą; įmonių gamybinę ir finansinę veiklą, įmonių veiklos

efektyvumą.

Įmonių statistika susipina su įvairiais verslo ekonomikos,

vadybos, marketingo, finansų, apskaitos kursais, tačiau ji jų nekartoja.

Savo metodais ji giliausiai įsiskverbia į kiekvienos įmonės ūkio gyvenimo

praktiką, sukuria sintetinį ir analitinį jos vaizdą.

1.2. Įmonių statistikos metodai

Įmonių statistika savo problemoms spręsti plačiai naudoja

statistikos teorijoje nagrinėtus metodus: vidurkius,
indeksus, koreliaciją,

regresiją, variacinius skaičiavimus ir kt. Be bendrų statistikos metodų,

įmonių statistikoje naudojami ir kiti, dažniausiai tik jai būdingi metodai:

1. Statistinis identifikavimas.

2. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas.

3. Faktorinė indeksinė analizė.

4. Įvairių formų statistinis balansavimas ir sintetiniai ekonominiai

skaičiavimai.

5. Ekonometrinė dinaminė analizė ir prognozavimas.

6. Stebėjimas ir eksperimentas.

1. Statistinis identifikavimas – tai suformulavimas tokių

statistinių apibrėžimų, kurie leidžia nustatyti tiriamą reiškinį. Kai

tirdama ūkinius reiškinius, įmonių statistika vartoja makroekonominės

teorijos, vadybos, marketingo, finansų, apskaitos mokslų sąvokas. Tiesa,

įmonių statistika tas sąvokas sukonkretina, detalizuoja, pritaiko

konkretiems reiškiniams empiriškai aprašyti ir nagrinėti. Identifikuotos

teorinės sąvokos virsta rodikliais.

2. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas – tai tiriamos ūkinės

visumos elementų skirstymas į grupes. Statistinis klasifikavimas ir

grupavimas. skirtas konkrečiai proceso struktūrai tirti. Norint atlikti

tarptautinius ūkinius palyginimus, tenka plačiau naudoti Jungtinių tautų ir

Europos sąjungos bei kitų tarptautinių statistikos žinybų sudarytas

įvairiais klasifikacijas.

3. Faktorinė indeksinė analizė – rezultatinių rodiklių pokyčių

tyrimas, nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui, pvz.

kokį lyginamąjį svorį įmonės produkcijos apimties pasikeitime turi

darbuotojų skaičiaus ir darbo produktyvumo augimas. Atliekant kompleksinę

ekonominių rodiklių (pelno, produkcijos apimties, gamybos išlaidų ir pan.)

analizę, tikslinga faktorinę indeksinę analizę integruoti su regresine-

koreliacine analize, ekonometriniais skaičiavimais.

4. Sudarant statistinius balansus, nustatomi ekonominio proceso

susiformavimo šaltiniai ir gautų rezultatų panaudojimas ir pasiskirtymas.

Ūkinės veiklos pokyčiams (plėtrai, pakilimui, gamybos mažinimui,

nuosmukiui) tirti, firmų ūkio konjuktūrai nagrinėti reikia atlikti

sintetinius skaičiavimus.

Ekonometrinė dinaminė analizė ir prognozavimas apima sistemų

metodus ir skaičiavimus, orientuotus į ilgalaikę retrospektyvinę ūkinių

reiškinių analizę ir prognozavimą. Įmonių statistiką domina trumpalaikių

prognozių gavimo metodikos. Kompleksiniai trumpalaikių prognozių

skaičiavimai atliekami mikro lygmeniu.

5.Stebėjimas ir eksperimentas įmonėje – statistinių skaičiavimų

atspirties taškas.

Išorinės ir vidinės atskaitomybės organizaciniai bei techniniai

dalykai, specialių tyrimų vieta, vaidmuo, metodinio aprūpinimo ir

realizavimo dalykai, eksperimento ir jo rezultatų vertinimų tvarka

numatant, tarkime, etaloninius, laukiamus ar „normalius“ ekonominių

statistinių matų dydžius, komercinės ūkinės veiklos prioritetus, ir panašūs

dalykai svarbūs kiekvienai įmonei, nepriklausomai nuo to, kokia ji yra.

1.3. Įmonė ir statistiniai skaičiavimai

Įmonė – ataskaitinis vienetas įmonių statistikoje. Įmonė – tai

užsiimanti grynai ūkine veikla organizacija, kuri vykdo vieną ar kelias

specifines funkcijas, gamindama ir paskirstydama įvairias prekes bei

paslaugas.

Pagrindiniai jos bruožai:

• organizavinė vienybė, nes įmonė tam tikru būdu – organizuotas

kolektyvas, turintis vidinę struktūrą ir valdymo tvarką;

( tam tikras gamybos priemonių kompleksas – įmonėje sujungiami

įvairūs ištekliai gaminant prekes ar paslaugas, siekiant didinti pelną;

( atskiras turtas – įmonė turi nuosavą turtą, kurį savarankiškai

naudoja tam tikriems tikslams;

( turtinė atsakomybė – įmonė visiškai atsako visu savo turtu už

įvairius įsipareigojimus;

( įmonė turi savo pavadinimą;

( operatyvinis-ūkinis ir ekonominis savarankiškumas – įmonė pati

vykdo įvairius sandorius ir operacijas, pati prisiima riziką, pati gauna

pelną (ar patiria nuostolių), naudodama pelną siekia palaikyti stabilią

finansinę būklę ir toliau tobulinti, plėsti gamybą.

Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas

įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę

sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių

ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali

turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

Ekonominis-analitinis darbas įmonėje yra sudėtingas, nes

pagrindinis tikslas – talkinti įmonei, kaip rinkos ekonomikos subjektui,

racionaliai, naudingai panaudoti turimus išteklius ir pasiekti maksimalų

ūkinės veiklos galutinį rezultatą – pelną. Ekonominio-analitinio darbo

sudėtinė dalis yra statistiniai skaičiavimai. Statistiniai skaičiavimai

įmonėje yra darbai arba procedūros, kurių nuoseklumas yra toks:

InIiirhjthghj

Išskirtos darbų nuoseklumo dalys, nepaisant jų skirtumų
susijusios, nes statistinis tyrimas įmonėje susideda iš trijų

etapų: duomenų rinkimo arba statistinio stebėjimo, duomenų apdorojimo bei

duomenų statistinės analizės. Tarp šių darbų itin išskirtinas einamasis bei

perspektyvinis prognozavimas, išvadų komercinės ūkinės veiklos ypatumai.

Komercinės ūkinės veiklos ypatumus formuoja daug veiksnių, tarp jų

ir tai, ar čia gamybinė, prekybos, žemės ūkio, finansinio tarpininkavimo,

statybos, ar kokia kita įmonė. Verslo pobūdis turi nemažą įtaką statistinių

skaičiavimų kryptims ir jų turiniui. Gamybinio pobūdžio įmonėse statistinių

skaičiavimų kryptis galima apibendrinti taip:

Išskirtos statistinių skaičiavimų kryptys tėra apibendrinantis jų

vaizdas, ir jo pakanka požiūriui apie statistikos metodų vietą ir vaidmenį

įmonėje susidaryti.

2. ĮMONIŲ STATISTIKOS ORGANIZAVIMAS

2.1. Įmonių atskaitomybės klasifikavimas. Įmonių statistinės ataskaitosJuridinio asmens teises turinčios įmonės labai įvairios, be to,

skirtingų tikslų turi ir daugelis įmonės apskaitos bei ataskaitų duomenų

vartotojų. Kaip kiekvieną sudėtingą reiškinį, taip ir atskaitomybę,

išsamiausiai galima apibūdinti aptariant jos klasifikaciją, kurioje ši

atskaitomybė gali būti pagal įvairius požymius (žr. 1 pav.).

Pagal paskirtį visa atskaitomybė gali būti suskirstyta į

finansinę, valdymo, mokestinę, statistinę ir kitą (specialios paskirties).

Statistikos įstatymas numato, kad privaloma informacija

dažniausiai yra administracine tvarka nustatyta įmonėms, bendrovėms,

organizacijoms, t.y. juridiniams asmenims, o rečiau – gyventojams. Viena iš

svarbiausių privalomos informacijos rinkimo sferų yra įmonių, bendrovių

ūkinė, finansinė veikla bei aplinkos apsauga, o taip pat dažnai apimami

pinigais neišmatuojami dalykai, tokie kaip darbuotojų skaičius, jų

kvalifikacija ir pan.

Įmonėse statistines ataskaitas sudaro finansininkas (buhalteris)

arba konkretus skyriaus darbuotojas įmonės vadovo pavedimu.

Pagrindinės įmonių statistines ataskaitos, atspindinčios įmonės

ūkinę veiklą, yra šios:

( Įmonės pramoninės veiklos metinė ataskaita P-01;

( Įmonės pramoninės veiklos ataskaita P-11 (mėnesinė);

( Įmonės pramoninių prekių gamybos ataskaita P-02 (metinė);

( Įmonės pramoninių prekių gamybos ataskaita P-12 (mėnesinė);

·Darbo apmokėjimo ataskaita DA-01K, DA-03 ir kiti;

·Pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita F-01 (ketvirtinė,

metinė).

2.2. Įmonių registras

Kiekviena įmonė, prieš pradėdama ūkinę veiklą, privaloma tvarka

įregistruojama.

Įmonių registro vyriausiasis tvarkytojas – Valstybės įmonės

Registrų centras. Šį registrą taip pat tvarko ir vietos savivaldos

vykdomosios institucijos.

Valstybės įmonių Registrų centras registruoja tik iš valstybės

lėšų steigiamas įmones, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas,

draudimo veiklą vykdančios įmonės, užsienio įmonių atstovybės, komercinius

bankus ir jų padalinius (filialus, skyrius), kitas kredito įstaigas, jų

statutus.

Valstybės įmonės Registrų centras kaupia, tvarko ir atnaujina visų

Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių duomenis, metodiškai vadovauja

registravimą atliekantiems registro tvarkytojams.

Įregistravus įmonę vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje

registravimo duomenys turi būti per 5 dienas pateikti vyriausiajam registro

tvarkytojui.

Valstybės įmonės Registrų centras turi per 3 dienas perduoti

savivaldybei, kurios teritorijoje yra įmonės buveinė.

Apie pasikeitusius registravimo duomenis įmonės privalo pranešti

registro tvarkytojui per 15 dienų.

Įmonėms, neapmokėjus įstatinio kapitalo per įstatymo nustatytą

laiką ir nepateikusioms mokesčių ataskaitų valstybinėms mokesčių

inspekcijoms, socialinio draudimo įstaigoms bei statistikos ataskaitų –

Oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms, taip pat nesumokėjusioms

mokesčių valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir socialinio draudimo

įstaigoms, prevencine tvarka taikomi komercinės-ūkinės veiklos apribojimai.

2.3.Įmonių skirtymas

Norint įvertinti šalies ūkinę veiklą bei palyginti atskirų šalių

įmones, panašias įmones reikia skirstyti į grupes. Veiklos panašumas

nustatomas pagal veiklos paskirtį ir naudojamus išteklius. Veiklos

paskirtis gali būti tokia:

• gaminti produkciją ir teikti patarnavimus (ištekliai –

pardavimai ir paslaugos), pvz., įmonės, bendrijos, bendrovės,

prekybos bei paslaugų įmonės;

• teikti ne prekių pavidalo paslaugas (ištekliai – savanoriški

namų ūkio įnašai ir aptarnavimai), pvz., įvairios privačios

įmonės, teikiančios ne produktus ir ne paslaugas, labdaringos

organizacijos, arba pelno nesiekiančios organizacijos;

• paskirstyti pajamas (ištekliai – tiesioginiai ir netiesioginiai

mokesčiai), pvz., valstybės administracijos centriniai organai –

ministerijos, departamentai, savivaldybės, socialinio draudimo

įstaigos;

• finansuoti (ištekliai – lėšos, gaunamos pagal sutartis su

investitoriais ir už atliekamas finansines operacijas), pvz.,

bankai;

• apdrausti, tai yra garantuoti apmokėjimą, kilus rizikai, pvz.,

įvairios draudimo bendrovės;

• vartoti (ištekliai – atlyginimas ir įplaukos, gaunamos iš kitų

sektorių, pajamos už savo gamybos produktus ar patarnavimus),

pvz., namų ūkiai (ir individualiosios įmonės).

Statistikos departamentas pagal šiuos ir kitus kriterijus nuo 1993

m. sausio 1d. visą Respublikos ūkį skirsto pagal Europos sąjungos

ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) į tokius pagrindinius

skyrius:

A. Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė

B. Žuvininkystė

C. Kasyba ir karjerų eksploatavimas

D. Apdirbamoji pramonė

E. Elektros, dujų ir vandens tiekimas

F. Statyba

G. Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių

remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas

H. Viešbučiai ir restoranai

I. Transportas, sandėliavimas ir nuolatiniai ryšiai

(telekomunikacija)

J. Finansinis tarpininkavimas

K. Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

L. Viešasis valdymas ir gynimas, privalomasis socialinis draudimas

M. Švietimas

N. Sveikatos priežiūra ie socialinis darbas

O. Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla

P. Privačių namų ūkių, turinčių samdininkų, veikla

Q. Tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla

Jeigu įmonė gamina vienos rūšies prekes ir paslaugas, tai reiškia,

kad įmonė turi tik vieną veiklą, nežiūrint į tai, kad galutinės prekės ir

paslaugos gamyba gali susidėti iš kelių, susietų tarpusavyje gamybinių

procesų.

Jeigu įmonė gamina įvairių rūšių produktus arba teikia įvairių

rūšių paslaugas ir jų gamybos procesai tarpusavyje nesusiję (kiekvienos

rūšies prekes ir paslaugas gaminamos skirtingais įrengimais, atskirose

patalpose, skirtingais darbuotojais) tai reiškia, kad įmonė turi kelias

veiklas.

Jeigu tie patys darbuotojai gamina kelių rūšių prekes ir

paslaugas, visos pajamos ir visi darbuotojai priskiriami pagrindinei

veiklai.

Įmonės pagrindinė veikla – tai tokia veikla, kuri sukuria

didžiausią dalį produkcijos ir kurioje užimta daugiausia darbuotojų. Kitos

veiklos yra antrinės (papildomos).

Papildoma veikla – tai bet kokia kita veikla, kurios tikslas

parduoti prekes ar paslaugas tretiems asmenims. Jos pagaminta produkcija

yra mažesnė už pagrindinės veiklos produkciją.

Veiklos pavadinimas ir kodas pateikiamas pagal valstybinį

„Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“, kuris buvo patvirtintas 1995 m.

gegužės 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 696.

2.4. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) sudarytas pagal

Europos statistikos tarnybos (EUROSTAT) paruoštą klasifikatorių

„Nomenklatures des Activities de Communite Europeene-NACE rev. 1“ (Europos

Sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – NACE 1-oji red.),

rekomenduojamą visoms Europos Sąjungos šalims-narėms.

NACE 1-osios redakcijos Klasifikatorius nustato atskirų kategorijų

veiklos sritis, kodus, pavadinimus, t.y. sekcijas ir posekcijas, skyrius,

grupes, klases visoms Europos Sąjungos šalims-narėms. Siekiant patenkinti

atskirų šalių nacionalinės statistikos poreikius, sudaryta galimybė

papildyti klasifikatorių žemiausiu lygiu – poklasiais. EVRK papildytas 660

poklasių.

Ekonominės veiklos klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis. EVRK

skirtas gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio, pajamų ir kitiems

duomenims klasifikuoti pagal ekonominės veiklos rūšis. Jo naudojimas sudaro

sąlygas nacionaliniams ir tarpvalstybiniams statistikos duomenims

palyginti.

NACE 1-oji redakcija parengta nenukrypstant nuo ISIC 3-osios

redakcijos struktūros (ISIC, 3-ioji redakcija – „Visų ekonominės veiklos

rūšių tarptautinis standartinis gamybinis klasifikatorius“).

Kodavimo sistemos atskirti EVRK ir NACE 1-osios redakcijos kode

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2383 žodžiai iš 7935 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.