1.3. ĮMONIŲ TIPAI IR RŪŠYS
Verslo subjektais gali būti:
■ Patentininkai – fiziniai asmenys, įsigiję patentą, jo galiojimo
laikotarpiu;
■ Maža įmonė – individuali įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,
dažniausia ;
■ Smulki įmonė – metinė pajamos neviršija 24 mln. Lt, balansinė turto
vertė ne didesnė kaip 17 mln. Lt. Metinis darbuotojų skaičius ne
didesnis nei 49;
■ Vidutinė įmonė metinis darbuotojų skaičius ne didesnes nei 249,
metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt, kapitalas ne didesnis kaip 93
mln.lt ;
■ Didelė įmonė – kuri viršija visus išvardintus kriterijus.
Pagal turtinę atsakomybę visos įmonės skirstomos į:
• Ribotos turtinės atsakomybės įmonės nariai atsako už jos
įsipareigojimus tiktai perduotu šiai įmonei turtu (pajumi), todėl
bankroto atveju jie neteks savo įnašo. Ši įmonė neatsako už savo narių
įsipareigojimus. Tokioms įmonėms priklauso AB, ŽŪB, Kooperatinės
bendrovės, VĮ bei kt. organizacijos;
• Neribotos turtinės atsakomybės įmonės asmeninis turtas nėra griežtai
apribotas nuo įmonės turto. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka
neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo
prievoles atsako juridinio asmens dalyviai, todėl asmeniniu turtu
atlygina nuostolius. Šiai grupei priklauso IĮ ir ūkinės bendrijos
Pagrindiniai įmonių grupavimo kriterijai:
1. Darbo pobūdis – gamybinės ir paslaugų;
2. Juridinis požiūris – Ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmonės;
3. Naudojamos žaliavos ir medžiagos -gamybos ir apdirbamosios pramonės;
4. Gaminamos produkcijos paskirtis – A grupės (gamybos priemonių) ir B
grupės (vartojimo reikmenų);
5. Technologijų panašumas – atskirų pramonės šakų;
6. Dydis – smulkios, vidutinės ir stambios;
7. Specializacijos lygis – technologinės, daiktinės ir detalinės;
8. Savarankiškumas – savarankiškos ir įeinančios į koncernus,
konsorciumus bei kt. junginius;
Įmonių rūšys:
■ Individuali (personalinė) įmonė;
■ Tikroji ūkinė bendrija;
■ Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;
■ Akcinė bendrovė;
■ Uždaroji akcinė bendrovė;
■ Investicinė bendrovė;
■ Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);
■ Žemės ūkio bendrovė;
■ Valstybinė įmonė;
■ Valstybinė savivaldybės įmonė.
Individuali įmonė (IĮ) – tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma.
Šios įmonės steigėjas paprastai yra vienas fizinis asmuo.
IĮ privalumai:
■ Lengvai steigiamos;
■ Veiklos nevaržo griežti teisiniai reikalavimai;
■ Nereikia didelio kapitalo;
■ Paprastas likvidavimo procesas;
■ Savininkas yra verslo šeimininkas;
■ Įstatymai minimaliai reglamentuoja savininko veiklą;
■ Taikoma paprastoji buhalterinė apskaita.
IĮ trūkumai:
■ Ribotos galimybės kapitalui didinti ir veiklai plėtoti;
■ IĮ savininkas atlieka visas pagrindinės valdymo funkcijas, tačiau dėl
nepakankamos kvalifikacijos visose srityse negauna visos galimos
naudos;
■ Rizikuoja savo ir įmonės turtu;
■ Nėra veiklos tęstinumo.
Ūkinė bendrija (ŪB) – tai kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta
bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, sujungus kelių asmenų turtą į
bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti 2- 20 narių. Jos gali būti tikrosios
ir komanditinės.
Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė,
įsteigta sujungus kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę verslui
organizuoti. Ji remiasi visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi
šios bendrijos nariai turi teisę atstovauti bendriją sudarant sandėrius.
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) yra 2 ar daugiau asmenų susivienijimas.
Tikrieji jos nariai dalyvauja bendrijos veikloje ir atsako atsako už KŪB
įsipareigojimus, o komanditoriai, įnešę savo turtą į ŪB, turi tikslą gauti
pelną. Tokios įmonės vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.
ŪB privalumai:
■ Jas lengva organizuoti dėl nesudėtingų procedūrų;
■ ŪB daugiau narių, todėl galima aukštesnė verslo valdymo
specializacija;
■ Didesni finansiniai ištekliai, todėl palankesnės sąlygos plėsti
veiklą;
■ Galima lanksčiai priimti sprendimus, nes įstatymais ŪB veikla nėra
reglamentuota.
ŪB trūkumai:
■ Dėl nuomonių ir interesų skirtumų valdymas gali būti nepakankamai
veiksmingas;
■ Finansinių išteklių gali nepakakti pelningai gamybai plėtoti ir gauti
pelno;
■ Kiekvienas bendrijos narys atsako už jos veiklos nesėkmes, todėl tarp
jų dažnai kyla konfliktai;
■ Pasitraukus iš verslo ar mirus kuriam nors partneriui, pagal
įstatymus ŪB likviduojama.
Akcinė bendrovė (AB) – tai įmonė, veikianti juridinio asmens teisėmis ir
dirbanti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinės bendrovės yra:
atvirosios akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB),
investicinės akcinės bendrovės (IAB).
Atvirosios akcinės bendrovės (AB) akcininkų skaičius neribojamas, akcijos
platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. AB kapitalas
negali būti mažesnis kai 150.000 Lt., todėl bendrovė turi
didesnes
galimybes panaudoti išorinius finansinius šaltinius.
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne
mažesnis kaip 10.000 Lt., joje ne daugiau kaip 250 akcininkų, akcijų
negalima platinti viešai. UAB įstatinis kapitalas turi būti sudaromas iš
įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės
steigėjai.
Investicinės akcinės bendrovės (IAB) steigiamos privatizuojamam
valstybiniam turtui įsigyti, jam valdyti ir operacijoms su įsigytu
privatizuojamu turtu vykdyti. Šių bendrovių įstatinis kapitalas neturi
viršyti 4 mln. Lt. IAB dažniausiai kuriamos tada kai reikia sukaupti