1.ĮVADAS
Šiuo metu statybos Lietuvoje atgyja. Plečiasi miestų ribos. Vis dažniau projektuojami ištisi rajonai.Juose statomi panašios architektūrinės išvaizdos gyvenamieji kompleksai.Šis pastatas yra gana nedidelis, sąmatinė vertė yra maža. Panaudojamos visos medžiagos, gaminamos Lietuvoje.
Vis daugiau atsiranda žemės sklypų savininkų. Šis pastatas yra pigus ir prieinamas bet kuriam Lietuvos gyventojui.
Projekte iškelti šie uždaviniai:
1.Suprojektuoti pigiausią ir ilgalaikiškiausią, atitinkantį visas normas, pastatą.
2.Išsaugoti esamus architektūrinius paminklus ir saugotinus medžius.
3.Panaudoti Lietuvos Respublikoje gaminamas ir esamas vietines statybines medžiagas.
Šiam tikslui pasiekti, buvo naudojami taikomų tyrimų metodai: interpoliacinis, kompleksiškumo principai.
Reikiamos kompetencijos:
1.Mokėti analizuoti pastatų konstrukcinius sprendimus.
2.Gebėti analizuoti stogo konstrukcijų įrengimo technologijas.
3.Gebėti analizuoti pastato užbaigimo darbų technologijas.
4.Gebėti planuoti ir organizuoti statybos proceso eigą.
Projekte paskaičiuota g/b kiaurymėta plokštė, sudarytos sąmatos, palygintos surenkamų kiaurymėtų g/b plokščių ir monolitinės perdangos varijantai Parinktas optimaliausias varijantas
Esant mažai pastato sąmatinei vertei, gali būti didelė pastato paklausa.2.PROJEKTO ANALITINĖ DALIS
2.1.Perdangų palyginimas remiantis sąmatine dokumentacija
Šiuo metu Lietuvoje statybos bei projektavimo firmos siūlo taikyti įvairias naujas statybos technologijas ir jų sistemas.Siekiant investuojamųjų lėšų efektyvumo, statybos trukmės mažinimo bei kokybės gerinimo, kuriamos ir tobulinamos įvairių statybos procesų technologijos, panaudojant šiuolaikines technines bei informacines priemones.Projektavimo metu programuojami būsimi technologinių procesų sprendimai ir veiksniai, jų efektyvumas ir konkurentabilumas.
Siekiant statybos technologijų efektyvumo didinimo, tam tikslui naudojami fundamentaliųjų- taikomųjų mokslų pasiekimai įvairių statybos sprendimų modeliavimui ir optimizavimo uždaviniams spręsti.
Projektuojant statybos technologijas,atliekama technologinių procesų daugiakriterinė analizė, siekiant maksimaliai suderinti visų suinteresuotų grupių (užsakovo, projektuotojo, rangovo) tikslus.
Ieškant optimalaus varianto, buvo naudojama naujausia techninė literatūra.Šioje dalyje palyginau perdangų įrengimą. I- ame varijante analizavau surenkamos gelžbetoninės perdangos įrengimą. II-ame varijante analizavau monolitinės perdangos įrengimą.Suprojektavus ir apskaičiavus abiejų perdangų sąmatą, tuo vadovaujantis, buvo daromas palyginimas. Surenkamos perdangos įrengimo sąmata yra ATM diplominiame darbe. Monolitinės perdangos įrengimo sąmata Nr.4444.Apskaičiavus sąmatą, gavau tokius duomenis:
Sąmatos duomenys 1 lentelė
Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetai I-as varijantas II –as varijantas
Darbo sąnaudos žm. val. 35,97 128,94
Darbo užmokestis Lt. 799,68 1657,0
Medžiagų kaina Lt. 3964,4 7343,95
Sąmatinė kaina Lt. 12510,640 17077,0
1m2 perdangos įrengimo kaina Lt/m2 905,26 1308,6
2.1.Perdangų palyginimas grafiniu būdu:
Palyginimas imamas iš sąmatinio skaičiavimo[]
2.1.1.Darbo užmokestis Lt.
1.pav.Perdangų įrengimo darbo užmokestis
2.1.2.Perdangų įrengimo trukmė žm. val.
2 pav. Darbo sąnaudos žmogaus valandomis perdangų įrengimui
2.1.3.Sąmatinė medžiagų kaina Lt.
3 pav. Visos perdangos įrengimo kaina .
2.1.4.Perdangų įrengimo sąmatinė vertė Lt
4 pav. Sąmatinė perdangų įrengimo vertė
2.1.5. 1m2perdangų įrengimo kaina Lt.
5. pav. 1 m2 perdangų įrengimo kaina
Išvada: suprojektavus ir apskaičiavus sąmatą , teiktinas yra II varijantas. Gelžbetoninė surenkamoji perdanga yra pigesnė, įrengimo trukmė trumpesnė ir sąnaudos yra mažesnės.2.2.1Perdangų įrengimo darbų kalendorinių grafikų analizė
Surenkamos ir monolitinės perdangos darbų kalendoriniai grafikai
Surenkamos g/b perdangos įrengimo įrengimo kalendorinis grafikas lentelė
Darbo pavadinimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos žm. dienomis Darbininkai Darbo trukmė dienomis Normų vykdymo
%
Matav vien. Kiekis Norminės Planuojamos Profesija Skaičius Darbo dienos
Plokščių montavimas vnt 6/14,2 1,95 1,6 mont 4 0,4 122
Monolitinių ruožų įrengimas m3 1,94 2,55 2,4 mont. 4 0,6 106
Viso: 4,50 4 1,0
Monolitinės perdangos įrengimo kalendorinis grafikas lentele
Darbo pavadinimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos žm. dienomis Darbininkai Darbo trukmė dienomis Normų vykdymo
%
Matav vien. Kiekis Norminės Planuojamos Profesija Skaičius Darbo dienos
1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Klojinių įrengimas m2 13,82 5,35 4,4 beton 4 1,1 122
Armavimas t 8,2 3,21 2,8 beton 4 0,7 115
Betonavimas m3 1,94 4,81 4,0 beton 4 1,0 120
Klojinių
0,5 120
16,04 13,2 3,3
Išanalizavus kalendorinius darbų atlikimo grafikus, duomenys suvesti į lentelę 2 lentelę.
Kalendorinių grafikų analizė
2 lentelė
Rodiklio pavadinimas Matav. vien. I-o varijanto rodiklio dydis II-o varijanto rodiklio dydis
Norminis Planuojamas Norminis Planuojamas
Darbininko išdirbis m3/dien 3,15 3,55 0,86 1,05
Darbo trukmė dienomis 1,25 1 4,1 3,3
Laiko norma dien/m3 0,32 0,27 1,16 0,96
Darbininko darbo užmokestis Lt/dien. 159,8 199,75 101,04 125,53
2.2.1.Darbininkų išdirbio palyginimo grafikas
6. pav. Darbininkų darbo išdirbis m3 per darbo dieną.
2.2.2.Laiko normos palyginimo grafikas
7.pav. Laiko normos palyginimas
2.2.3.Darbo trukmės palyginimo grafikas
8. pav. Perdangų įrengimo trukmės dienomis palyginimas
2.2.4.Darbininko darbo užmokesčio grafikas
9.pav. Darbininko vienos dienos darbo užmokestis Lt.
Iš palyginimo varijantų matome, monolitinė perdanga įrengiama ilgiau, ko pasekoje užtrunkame daugiau laiko. Jei įvertinsime ir monolitinės perdangos kietėjimo laiką, darbai žymiai ilgiau užsitęs.2.7.Perdangų įrengimo palyginimas
2.7.1.Surenkamoji g/b perdanga
Pagrindiniai kriterijai: 3. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m3(Lt/m3) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a1 788,12 2,47 3,3 1
2.7.2.Monolitinė perdanga
Pagrindiniai kriterijai: 4. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m2(Lt/m2) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. Kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a2 1235,7 9,28 4,19 3,3
2.7.3.Perdangų alternatyvių projektinių sprendimų vertinimo kriterijų reikšmingumo nustatymas
Pradiniai alternatyvių projektinių sprendimų duomenys 5 lentelė
Alternatyvūs sprendimai K1
Kaina 1m2(Lt/m2) K2
Darbo sąnaudos (žm. val.) K3
Darbininkų kvalifikacijos lygis (vidut. kategor.) K4
Darbų trukmė (dien)
a1 788,12 2,47 3,3 1
a2 1235,7 9,28 4,19 3,3
Sprendimas:
Pradinių duomenų matrica:
Pj=
P11= =0,376
P21= =0,31
P31= =0,314
P12= =0,411
P22= =0,313
P32= =0,277
P13= =0,213
P23= =0,316
P33= =0,470
P14= =0,38
P24= =0,0,308
P34= =0,308
Subjektyvus reikšmingumas:
qj(t)= ;
q1(t)= =0,272
q2(t)= =0,311
q3(t)= =0,141
q4(t)= =0,275
q1(t)+ q2(t)+ q3(t)+ q4(t)+ q5(t)=1;
0,272+0,311+0,141+0,275=1.
10 pav.Alternatyvūs projektiniai perdangų konstrukcijų palyginimai %
Alternatyvų suvestinė 6. lentelė
Kriterijai
Alternatyvūs sprendimai K1
K2
K3
K4a1 0,389 0,211 0,441 0,233
a2 0,611 0,789 0,559 0,767
Visų kriterijų Entropijos lygis:
Ej= -K
K= = = =1,44279
E1= -1,44279[0,389 x ln0,389+0,611 x ln0,611]=0,76
E2= -1,44279(-0,515)=0,589
E3 =-1,44279(-0,654)=0,748
E4=-1,44279(-0,642)=0,715
Visų kriterijų lygis:
dj = 1-Ej
d1=1-0,76 =0,24
d2 =1-0,589= 0,411
d3==1-0,748= 0,252
d4=1-0,715 =0,285
III KONSTRUKCINĖ DALIS
3.1.Surenkamos kiaurymėtos plokštės projektavimas
3.1.1. Gelžbetonio surenkamosios perdangos projektavimas
11pav.Kiaurymėtų plokščių išdėstymas
Perdangos apkrovos 1.lentelė
Apkrovos rūšis Apkrovos
Charakteristinė Skaičiuotinės
1 2 3 4 5
Medinės grindų lentos
0,1595 0,152 0,191 1,3
Gulekšnis
0,1375 0,131 0,165 1,3
Lentų padėklas
0,1595 0,152 0,191 1,3
G/b plokštė
5,5 5,23 6,05 1,3
Nuolatinė
–
Kintamoji trumpalaikė
1,5
ilgalaikė
1,5
Suminė
Ilgalaikė
3.1.2. Įtemptojo g/b kiaurymėtosios perdangos plokštės apskaičiavimas
Bendrieji duomenys:
Kiaurymėtoji plokštė projektuojama iš C 40/50 klasės betono.
Betono charakteristinis stipris .
Betono skaičiuotinis stipris .
Betono skaičiuotinis stipris tempiant:
; ;
Betono tamprumo modulis:
;
Įtemptoji armatūra
;
;
;
Išilginių briaunų išilginė neįtemptoji armatūraArmatūros charakteristinis stipris
Armatūros skaičiuotinis stipris ;
;
Skersinė armatūra:
klasės
Skaičiuojamasis stipris Lentyna armuojama vielos tinklas
.
3.1.3. Įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtosios plokštės skerspjūvis
12pav. Plokštės armavimas
Plokštės išilginės briaunos skaičiavimas.
Vienos kiaurymės plotas:
Vienos kiaurymės inercijos momentas
Ekvivalentiško kiaurymei stačiakampio aukštis:Stačiakampio plotis:
Ekvivalentiško stačiakampio dvitėjo skerspjūvio sienelės storis:
Viršutinės ir apatinės lentynos aukštis:
3.1.4. Plokštės skaičiuojamoji schema
13.pav.Plokštės skaičiuojamasis ilgis
Ploktės tarpatramis skaičiuojamasis ilgis:
Apkrovos į 1m plokštės:
2lentelė.Apkrovos į 1m plokštės
Apkrovos rūšis Skaičiuojamosios apkrovos
,
Suminė
ilgalaikė
Max skaičiuojamosios įražos:
I grupės saugos ribinėms būklėms:
II grupės saugos reikšmės:
3.1.5. Preliminarus
tempiamosios išilginės armatūros parinkimas
Esamos plokštės skerspjūvis redukuojamas į tėjinį:
; ; ;
;
nes
Išilginių briaunų normalinio pjūvio stiprumo skaičiuojamoji schema
14 pav. Briaunų skaičiuojamoji schema
Imu
Tikrinama sąlyga: elektroterminio armatūros įtempimo atveju:sąlyga įvykdyta
sąlyga patenkinta
Išankstinio armatūros įtempimo tikslumas:
Esant nepalankiai išankstinio įtempimo įtakai:
Įvertinus išankstinio įtempimo tikslumą:
Apytikriai nustatomi nusistovėję įtempimai:
Ribinis gniuždomas betono zonos santykinis aukštis
Darbo sąlygų koeficientas įvertinantis įtemptosios armatūros stiprūmą aukščiau takumo ribos:
Tolesniam skaičiavimui priimu
, nes
Išilginės armatūros reikiamas skerspjūvisPriimu kurių
Konstrukciškai priimu gniuždomoje su zonoje.
3.1.6. Redukuotojo skerspjūvio geometrijos rodikliai
Redukuotos plokštės skerspjūvis
15 pav. Redukuotos plokštės skerspjūvis
; ;
Skerspjūvio plotasSkerspjūvio statinis momentas I-I krašto atžvilgiu:
Redukuotojo skerspjūvio svorio centro atstumas nuo I-I krašto
Redukuoto skerspjūvio inercijos momentas 0-0 ašies atžvilgiu:
Rekomenduotojo skerspjūvio atsparumo momentas apatinio ir viršutinio kraštų atžvilgiu:
m3
m3
Atstumas nuo redukuoto skerspjūvio svorio centro iki jo branduolio taškų:
viršutinio m
apatinio m
Jei tempiamoji zona yra skerspjūvio apačioje 0-0 ašies padėties;
.
Kai tempiama zona yra 0-0 ašies apačioje
Kai tempiama zona yra 0-0 ašies viršuje:
3.1.7.Armatūros išankstinių įtempių nuostoliai
Armatūros išankstinių įtempių dydis
Nuostoliai dėl įtempimų relaksacijos:
Įtempimai armatūroje prieš gniuždant betoną:
Apgniuždymo jėga:
Ekscentricitetas redukuoto skerspjūvio svorio centro ašies atžvilgiu:
Maksimalūs įtempimai betone gniuždant
Tikriname ar masė įtempimai betone neviršija ribinių įtempimų
neviršija ribinių įtempimų.
Įtempimai betone įtemptosios armatūros svorio centro lygyje nuo ir lenkimo momento nuo plokštės svorio:Esant
Įtempimų nuostoliai dėl betono valkšnumo gniuždant:Įtempimų nuostoliai dėl valkšnumo ir relaksacijos:
Apgniuždymo jėga:
Įtempimai betone nuo ir ties įtemptosios armatūros svorio centru:
Nuostoliai dėl betono valkšnumo:
Nuostoliai dėl betono susitraukimo:
Antrieji nuostoliai dėl betono susitraukimo ir valkšnumo
Suminiai nuostoliai:
Priimu suminius nuostolius
Apgniuždymo jėga įvertinus suminius įtempimų nuostolius
3.1.8. Vidutinio krašto pleišėtumas
16 pav. Plokštės schema transportuojant
Savojo plokštės svorio apkrova transportuojant
Lenkimo momentas gembėje imant jo ilgį
Tai I-I pjūvyje atsivers pradiniai plyšiai.
Gniuždomos zonos ribinį santykį aukštį priimam lygų
(pagal )
Gniuždomos zonos aukštis, neatsižvelgiant į darbo sąlygų koeficientą įvertinantį įtemptosios armatūros stiprumą, aukščiau takumo ribos
Tikrinu elemento stiprį normaliniame pjūvyje:
Plokštės stipris išilginių briaunų normaliniame pjūvyje pakankamas.
1.9. Stipris skersinei jėgai įstrižuose pjūviuose
Skaičiuojamoji skersinė jėga:
Stiprumas skersinei apkrovai elementams be skersinės armatūros, įvertinant išankstinio įtempimo įtaką:
Vidutiniai įtempimai nuo išilginės jėgos skerspjūvyje dėl išankstinio įtempimo:;
Skersinė armatūra numatoma konstukciškai:
Išilginių briaunų galiniuose ruožuose imama klasės armatūra, kas , priimu .
Ribinė skaičiuojamoji jėga , kurią atlaiko menami betono spyriai, atsižvelgiant į betono stipris, gniuždantMax sankabų dydis
Tikriname, ar skersinės armatūros armavimo koeficientas ne mažesnis už minimalų
3.1.9. Normalinio pjūvio pleišėtumas.
Tikriname ar reikia skaičiuoti plyšių atsivėrimo plotį.
Apgniuždymo jėga, įvertinus suminius įtempimus nuostolius
Lenkimo momentas, kuriam veikiant atsiranda normaliniai plyšiai elemente:
Normaliniai plyšiai atsivers.
Skaičiuojame plyčio plotį:
Įstrižųjų pjūvių atsparumas plyšių atsiradimui:
Tikriname plokštės išilginių briaunų išilginių pjūvių, esančių įtempimo perdavimo zonos ilgyje:;
I-I pjūvyje:
;
II-III pjūvyje
Normaliniai įtempimai skerspjūvio centre:
Skerspjūvio ploto dalies, esančio virš 0-0 ašies statinis momentas tos pačios ašies atžvilgiu:
3.1.10.Įlinkio skaičiavimas
Ribinis plokštės įlinkis:
Skerspjūvio tikrasis tamprumo modulis
Valkšnumo koeficientas kai konstrukcija naudojama 50% drėgmėje:
Nesupleišėjusio skerspjūvio kreivis:Įlinkis
koef. atsižvelgiant į įlinkių diagramos forma.
3.1.11 Stiprumas transportuojant
Dinamiškumo koeficientas:
Plokštės savojo svorio apkrova ją transportuojant:
Lenkimo momentai gembėje
Gniuždymo jėga veikiant plokštę kaip išorinio irimo stadijoje iki naudojimo:Skaičiuojamasis stiprumas betono gniuždant įvertinus
;
Labiau gniuždomoje zonoje yra tokia armatūra:
klasės ( ir su )
Tempiamoje zonoje yra (
ir išilginė tinklų klasės viela
Gniuždomos zonos aukštis, kai
Santykinis gniuždomos zonos aukštis:
3.1.12.Plokštės stiprumas naudojimo stadijoje
Stiprumas normaliniame pjūvyje Plokštės normalinio pjūvio įražos skaičiuojant naudojimo stadijoje
17 pav. Stiprumo normaliniame pjūvyje schema
Tangentiniai įtempimai:
Kai nėra iš aukšto įtempta armatūra:I-I pjūvyje
Vietinio gniuždymo įtempimo veikiant atraminė reakcijai:
II-III pjūviui
I-I pjūvyje
II-III pjūviui
Tikrinu įstrižųjų pjūvių atsparumą plyšių atsiradimui:
I-I pjūvis
priimu
Įstrižųjų plyšių nebus.
II-III pjūviui
Įstrižųjų plyšių nebus.
18. pav. Kiaurymėtosios plokštės armavimas
Apskaičiavus g/b kiaurymėtą plokštę, parinkta armatūra:
Iš anksto įtemptai armatūrai Ǿ18 AVI ; Ǿ14AI; Ǿ 6AIII; Ǿ5BpI ; Ǿ3BpI
4.TECHNOLOGINĖ DALIS
4.1.Perdangų montavimas
Perdangos montuojamos, baigus mūro darbus iki projektinio perdangų aukščio. Sienos aukščiai niveliuojami ir išlyginami cementinio skiedinio sluoksniu. Horizontalumas nustatomas gulsčiuku.
Leistinos nuokrypos 10 lentelė
Eil.Nr. Leistinos nuokrypos Matavimo vienetai mm
1. Sienų mūras nuo vertikalės:
aukšto ribose
visame pastate
10
30
2. Perdangos plokščių plokštumos apačios nesutapimas 5
3. Horizontalumas
Perdangos pirmoji plokštė montuojama nuo pastolių. Toliau montavimo darbus galima tęsti nuo jau sumontuotos plokštės arba perstūmus pastolius.
Montavimo darbus reikia atlikti pagal technologinės kortelės nurodymus ir eiliškumą.
Sumontavus perdangas, reikia suvirinti horizontaliuosius ryšius, įleidžiant ryšius į sieną, pagal projektą.
Monolitiniams ruožams įrengti, įrengti klojinius. Suarmavus, pagal konstrukcinius brėžinius, galima betonuoti. Prieš monolitinimą, surašomas slėptų darbų žurnalas.
4.2.Nurodymai saugai darbe
Prieš keliant, nuo montuojamų gaminių nuvalomas purvas ir sniegas.
Draudžiama kelti g/b gaminius, kurie neturi montavimo kilpų ir ženklų. Esant tokiems gaminiams sudaromos specialios kėlimo, montavimo kortelės ar taisyklės.
Kranininkui signalus perduoda tik vienas darbininkas. Paprastai brigadininkas. Pastebėjus pavojų, „STOP“ ženklą gali duoti bet kuris darbininkas.
Pakeliamos konstrukcijos iki anksčiau sumontuotų, horizontalia kryptimi turi būti ne arčiau 1.0m, vertikalis ne aukščiau 0,5m.
Pastatytų konstrukcijų stabilumas turi būti garantuotas.
Darbo pertraukų metu, palikti kabančius elementus ar konstrukcijas draudžiama.
Montavimo metu neleidžiama stovėti po montuojamais ar keliamais elementais.
Plokštės ar kiti elementai į projektinę padėtį reguliuojamos lynais, kabliais laužtuvais.
4.3.Stogo įrengimo darbai ir darbo sauga
Stogo darbams atlikti parenkame stogdengių brigadą, kuri sudaryta iš šešių darbininkų: 2 darbininkai dailidės VI kategorijos, 2 darbininkai dailidės IV kategorijos ir 2 darbininkai III kategorijos skardininkai.
Gegnių įrengimo darbus reikia atlikti tokia tvarka:
1.Surinktos gegnės užkeliamos ant pastato perdangos.
2.Užkeliama kita gegnė ir pastatoma pagal projektinę padėtį .
3. Abi gegnės sutvirtinamos apačioje grebėstu
4.Toliau statomos kitame pastato gale esančios 2 gegnės.
5. Tarp šių gegnių ištiesiama tiesyklė ir baigiamos montuoti visos likusios gegnės.
6. Toliau montuojamos valminės gegnės arba kreipiamosios.
7.Įrengus gegninę konstrukciją, tvirtinami grebėstai. Grebėstai pradedami kalti iš apačios į viršų.
8.Įrengus grebėstus ar kitą ištisinį paklotą, aptaisomos iš stogo išsikišusios konstrukcijos (parapetai, kaminai, ventiliacijos angos).
9. Paklojama stogo danga. Stogo dangos klojamos iš apačios į viršų, nuo vieno stogo krašto į kitą .
10.Baigus įrengti stogo dangą, aptaisomas kraigas, vėjalentės, lietvamzdžiai ir kita.
Atliekant stogo darbus, reikia tiksliai sumontuoti visas konstrukcijas. Matavimus, tikrinimus galima atlikti nivelyro, gulsčiuko bei teodolito pagalba. Darbo metu yra užpildomi slėptų darbų žurnalai.
Montuojant statramsčius ir ilginius, reikia naudoti pastolius, kurie turi būti stabilūs.
Grebėstų kalimui ir stogo dangos įrengimui, naudojamos lipynės, kurios turi būti pritvirtintos reikiamoje darbo vietoje. Darbininkai turi būti prisitvirtinę saugos diržais. Taip pat darbininkai turi būti aprūpinti specialia apranga (avėti turi neslystančius batus, mūvėti šalmus, aprangta turi būti su specialiomis kišenėmis, kad darbo bei matavimo įrankiai nekristų).
Stogo darbų neleidžiama atlikti pučiant stipriam vėjui, lyjant, žaibuojant. Taip pat neleistina atlikti stogo darbų esant šerkšnui ar apledėjus stogo konstrukcijoms.
4.4.Aplinkotvarkos darbai
Darbų tikslas ir bendri nuostatai
Šios dalies reikalavimu reikia laikytis vykdant ir priimant teritorijos sutvarkymo darbus. apimančius teritorijos paruošimą užstatymui, darbus su augaliniu gruntu, gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takelių, aikštelių, atitvarų, sporto kompleksų įrengimą, poilsio vietų ir žalumos sutvarkymą.
Taisyklės taikomos gyvenamųjų, kultūros ir pramonės objektų teritorijų sutvarkymui.
Teritorijos sutvarkymo darbus reikia vykdyti pagal darbo brėžinius, prisilaikant šios dalies
reikalavimų ir statybos darbų technologijos projekto.
Teritorijos paruošimą reikia pradėti įrengiant augalinio grunto surinkimo ir pylimo vietas, taip pat augalų, kurie vėliau sutvarkant teritoriją bus panaudoti, persodinimo vietas.
Įvairiu tipų dangas, rajono gatvių, šaligatvių ir aikštelių leidžiama įrengti ant gruntu, kurių:
laikančioji galia, kintant įvairiems faktoriams, kinta ne daugiau kaip 20%.
Pagrindų gruntais gali būti įvairios sudėties smėlingi, priesmėlio ir molingi gruntai, o taip pat šlakas ir neorganinės statybos atliekos. Galimybė gruntą panaudoti pagrindu turi būti nurodyta projekte ir patvirtinta laboratorijos.
Augalinį gruntą, kuris turi būti nuimamas užstatomoje vietovėje, reikia nupjauti ir sandėliuoti specialiai tam skirtoje vietoje. Dirbant su augaliniu gruntu, reikia ji apsaugoti nuo susimaišymo su neaugaliniu gruntu, nuo užteršimo, išplovimo ir išpustymo.
Augalinis gruntas, kuris bus panaudojamas teritorijos apželdinimui, turi būti paruošiamas nuimant viršutinį 7-20 cm storio žemės sluoksnį.
Mechaninės augalinio sluoksnio sudėties pagerinimui reikia įvesti smėlio, durpių ar kalkių priedus. Klojant augalinį grunto sluoksnį su priedais reikia du. tris kartus jį permaišyti.
Augalinio sluoksnio derlingumas gerinamas sudedant į grunto paviršinį sluoksnį mineralines ir augalines trąšas.
Nuėmus augalinį grunto sluoksnį, turi būti nuvedamas gruntinis vanduo nuo visos statybos
aikštelės.
Dirbant su gruntais reikia įvertinti jų supurenimo dydį: augalinio grunto smėlio, kurio stambumo modulis iki 2, ir rišantis gruntą – 1.35; dirvožemio mišinys, smėlis, kurio stambumo modulis didesnis nei 2: žvyras, akmenų ir plytų skalda, šlakas – 1.15.
Grunto naudojamo sutvarkant teritoriją drėgnumas turi būti apie 15 % pilno vandens įgeriamumo. Kai grunto drėgnumas nepakankamas, jis turi būti dirbtinai drėkinamas. Maksimalus grunto drėgnumas neturi viršyti optimalaus: dulkingiems smėliams ir lengvam stambiam priesmėliui – 60 %; lengvam ir dulkingam priesmėliui – 35 %: sunkiam dulkingam priesmėliui, lengvam priemoliui ir lengvam dulkingam priemoliui – 20 %.
Nepatobulinto tipo dangas ir pagrindus, o taip pat pagrindus ir dangas sporto įrenginiams reikia įrengti iš tokiu medžiagų: žvyro, skaldos, plytų skaldos ir šlako. 5-120 mm frakcijos, akmens, plytų ir šlako trupiniu 2-5 mm stambumo frakcijos, atsijotu statybinių atliekų be organinių priemaišų, o taip pat iš smėlio, kurio filtracijos koeficientas ne mažiau kaip 2.5 m/para.
Teritorijos paruošimas užstatymui turi būti vykdomas tokiu eiliškumu:
Teritorijose be statinių ir apželdinimo – augalinio grunto nuėmimas laikino gruntinio vandens nuvedimo vietose, o taip pat žemės darbų vykdymo vietose ir šio grunto išvežimas arba supylimas į pylimus; laikinų vandens nuvedimo įrenginių statyba, pastatant nedidelius statinius vandens nuvedimui sankirtose su automobiliniais keliais.
Teritorijose su apželdinimo elementais, apželdinimo elementų, kurie turi būti apsaugoti išskyrimas; krūmų ir medžių, skirtų kitoms teritorijoms, iškasimas ir pervežimas; augalinio sluoksnio nuvalymas nuo šaknų; toliau kaip nurodyta aukščiau.
Teritorijose, kur yra statinių – inžinerinių tinklų, užtikrinančių normalų esamų statinių eksploatavimą, paklojimas, elektros energijos, ryšių, dujų, vandens, šilumos ir kanalizacijos tinklų atjungimas darbų vykdymo teritorijoje, augalinio grunto nuėmimas, išvežimas arba supylimas į pylimus statybos darbų vykdymo vietoje; statinių antžeminės ir požeminės dalies nugriovimas; toliau kaip nurodyta aukščiau.
Pabaigus statybos ir montavimo darbus, vykdomas pravažiavimo kelių, šaligatviu, takelių ir aikštelių su patobulinta danga įrengimas ir atitvarų, augalinio grunto sluoksnio, pravažiavimų, šaligatvių, takelių ir aikštelių su nepatobulinta danga įrengimas, apželdinimo elementų sodinimas, žolytės pasėjimas ir gėlių sodinimas, apželdinimo elementu priežiūra.
Statybos aikštelės teritorijos paruošimas ir sutvarkymas pabaigus statybos darbus vykdomas pagal leistinus dydžius:
Laikino vandens nuvedimas turi būti 3 %,
Skaldos, žvyro ir smėlio pagalvių po gerbūvio elementų pamatais, storis turi būti ne mažiau l0 cm.
Smėlio pamatų po surenkamais elementais storis turi būti ne mažiau 3 cm, gretutinių gerbūvio elementu aukščių perkritimas turi būti ne daugiau 5 mm, dangų siūlių storis tarp surenkamų elementų turi būti ne daugiau 25 mm. pylimų grunto tankio koeficientas turi būti ne mažiau 0.98 po dangomis ir ne mažiau 0.95 kitose vietose.
Tvarkant teritoriją, leidžiami tokie nukrypimai nuo projektinių:
Augalinio grunto aukščių nukrypimai + 5 cm, įrengiant pagrindus po dangomis ir visų tipų dangom +5 cm;
Šalčiui atspariu izoliacinių, drenuojančių sluoksnių, o taip pat pagrindų ir visų tipų dangų stonu +10 %, bet ne daugiau 20 mm; augalinio grunto +20 %;
Trijų metrų liniuotės ribose, leidžiami tarpai pagrindams ir dangoms: iš skaldos, žvyro ir šlako gruntų – 15 mm; iš asfaltbetonio, bitumo mineraliniu mišiniu ir iš cementbetonio – 5 mm;
Pagrindų ir dangų sluoksnio plotis, visų tipų dangoms, išskyrus cmentbetonio – 10 cm. iš cementbetonio – 5 cm.