Monopolinė rinka
5 (100%) 1 vote

Monopolinė rinka



Įvadas

Monopolija ir tobula konkurencija yra visiškai priešingos rinkos struktūros. Žodis monopolija yra kilęs iš graikišku žodžių „mono“ ir „polio“, kuris reiškia „pardavėjas“. Taigi monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors praminės arba paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas. Monopolija yra nebūtinai tokio didelės įmonės, kaip Mažeikių naftos perdirbimo kombinatas, „Lietuvos telekomas“, bet ir vienintelis viešbutis mažajame miestelyje, vienintelė firma, tiekianti šaltą ir karštą vandenį. Iš to matyti, kad daug kur susiduriame su vieninteliu tam tikrų prekių arba paslaugų tiekėju, kuris turi rinkos galią, leidžiančią jam kontroliuoti pasiūlos apimtį ir kainas. Monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokio nerimo, kad kita firma įeis į šią šaką ir atsiras naujų pardavėjų. Esant vienam pardavėjui, pirkėjai priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo atvejų, kai rinkoje yra keli ar daug tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, gali kontroliuoti prekių kainas ir pasiūlos apimtį, neleisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kaštų žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra grynos konkurencijos rinkoje. Dėl to monopolija gauna ekonominį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje.

1. Gryna monopolija

Gryna monopolija yra pramonės arba kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, taigi ir vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai negalimas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų.

Kaip tobulos konkurencijos rinkos struktūra, taip ir grynos monopolijos rinkos struktūra yra kraštutiniai rinkos struktūrų poliai. Ji atsirado seniai, kai Europos monarchai turėjo išimtinę teisę gaminti tam tikrą produkciją arba užsiimti kita ūkine veikla.

Monopolija gali susidaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tai dažnai Vakarų šalyse pasitaikantis reiškinys. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Kartelis nėra gryna monopolija, tačiau pastarosios analizė tinka ir karteliui, nors kartelis turi ir tam tikrų ypatybių. Lygiai taip pat monopolija nebūtinai turi vieną gamyklą; gali būti jų ir keletas. Taigi daugiagamyklinė arba daugiaįmoninė monopolija, kurios analizė taip pat turi tam tikrų ypatybių.

Grynos monopolijos egzistavimo prielaida yra ta, kad jos produktams nėra artimų substitutų. Tai apsaugo monopoliją nuo konkurentų. Pavyzdžiui, jei gyventojams tiekia elektros energiją vienas pardavėjas, tai ji, naudojama apšvietimui, neturi tinkamų substitutų. Tačiau elektros energijos naudojimas apšildymui turi substitutus. Tai malkos, dujos, anglys ir kt. Vadinasi, vienintelis elektros energijos tiekėjas šildymo srityje nėra gryna monopolija, nes turi artimų substitutų.

Jeigu būtų artimi substitutai, tai monopolija negalėtų parduoti prekių didelėmis kainomis, neprarasdama rinkos dalies. Nesant substitutų monopolija įgyja didesnę rinkos galią, leidžiančią ją didinti kainas ir gauti ekonominį pelną. Todėl substitutų nebuvimas yra labai svarbus monopolisto elgsenos veiksnys.

2. Rinkos monopolizavimo veiksniai

Apibūdinant monopoliją, reikia pažymėti svarbų jos pažymį, kad naujiems konkurentams įeiti į šaką yra labai aukšti barjerai. Tie barjerai yra grynos monopolijos šaltinis.

Naujiems konkurentams, ketinantiems įeiti į šaką, yra dviejų rūšių barjerai: įstatyminiai ir natūralūs barjerai.

Įstatyminiai įėjimo į šaką barjerai yra valstybės galia suteikta teisė kuriai nors firmai gaminti tam tikras prekes arba teikti paslaugas. Jų yra keletas.

Pirma, firma gali gauti viešą privilegiją veikti tam tikroje šakoje. Konkurentams draudžiama įeiti į tą šaką. Valstybė savo galia apsaugo jos privilegiją gavusią firmą nuo konkurentų ir ji tampa monopolija, pavyzdžiui, pašto tarnyba.

Antra, daugelyje šakų reikalingos centrinės valdžios arba vietinės valdžios licencijos. Jos reikalingos architektams, dantistams, farmacininkams, teisininkams ir pan. Licencijos reikalingos norint įsteigti TV bendrovę. Neturintiems licencijos draudžiama veikla tose sferose. Kuo mažiau bus gavusiųjų licencija, tuo didesnės bus jų pajamos. Teikiant licencijas, sukuriamos monopolinės teisės.

Trečia, patentai arba autorinės teisės suteikia išradėjui išimtinę teisę naudoti išradimą tam tikrą laiką. JAV, pavyzdžiui, išduodami 17 metų.

Vienas iš svarbiausių grynos monopolijos formavimosi natūralių veiksnių yra gamybos masto ekonomija. Yra gana daug šakų, kuriose mažiausi bendrieji vidutiniai kaštai pasiekiami tik gaminant (arba teikiant) pakankamai didelę prekių ir paslaugų apimtį. Todėl, didinant gamybos apimtį pasiekiama masto ekonomija. Ji sukuria natūralius įėjimo į šaką barjerus ir dėl to tokia monopolija vadinama natūralia monopolija. Konkurentų įėjimas į tą šaką yra labai problematiškas. Įeiti galima, nors ir sunku, tik į tokią šaką, kuri gamina diferencijuotus produktus ir naudoja automatizuotas linijas. Dėl tų priežasčių minėtose šakose, pavyzdžiui, automobilių gamyboje, masto
ekonomija nėra tokia reikšminga.

Dėl didelės gamybos apimties gaunamą ekonomiją sąlygoja tai, kad kai kuriose šakose išsilaiko tik viena firma, kuri tampa natūralia monopolija. Jų pavyzdžiai yra vandens, dujų, elektros energijos tiekimo firmos, telekomunikacijų paslaugų bendrovės ir t.t. Rinkos ekonomikos sąlygomis jas paprastai reguliuoja vyriausybė arba vietos valdžia.

Pažymėtinai, kad natūrali monopolija gali būti efektyvesnė už keletą konkuruojančių firmų, nes didinant gamybos apimtį mažėja vidutiniai bendrieji kaštai. Todėl reguliuojant natūralias monopolijas, gali būti gauta visuomeninė nauda. Dėl šių priežasčių vyriausybės tokioms firmoms suteikia privilegijas. Įėjimo į šaką barjerai kartu yra ir konkurencijos barjerai. Išskirtinių išteklių nuosavybė, vyriausybės priemonės, padedančios susidaryti monopolijoms, masto ekonomija beveik pašalina konkurentų įėjimo į monopolinę šaką galimybes bei konkurenciją.

3. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpuoju laikotarpiu

Nors monopolija yra paliginti retai pasitaikantis reiškinys, bet jos veiklos principai tinka ir kai kurioms kitoms firmoms, kontroliuojančioms kainas ir gamybos apimtį. Esminis monopolijos bruožas tas, kad ji gali pasirinkti kainą. Jeigu tobulos konkurencijos firmos yra kainų gavėjos, tai monopolija nustato kainas arba ji yra kainų ieškotoja.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 975 žodžiai iš 3227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.