Moralinė ir socialinė atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Moralinė ir socialinė atsakomybė

ĮVADAS

Įsigalint Lietuvoje rinkos ekonomikai , keičiasi ir šiuolaikinio verslininko įvaizdis. Ypač tai ryškėja bendraujant su užsienio partneriais, kur daug dėmesio skiriama ne tik efektyviai veiklai, bet ir moralės normų laikymuisi tiek pačioje verslo organizacijoje, tiek už jos ribų. Moralinių sprendimų priėmimas, sąlygojantis socialiai atsakingą organizacijos elgesį, daugiausia priklauso nuo organizacijai vadovaujančių asmenų moralinių nuostatų. Šią temą pasirinkau, nes moralinės ir socialinės vertybės yra svarbios įsiliejant į verslo visuomenę.

Literatūros verslo etikos klausimais lietuvių kalba nebuvo (neskaitant retkarčiais pasirodančių straipsnių spaudoje) iki 1994 metų. Šiam referatui naudota literatūra informatyvi ir naudinga ateičiai.

Šiame referate naudojamų literatūros šaltinių pagalba atskleisiu moralinės ir socialinės atsakomybės sąvokas, pateiksiu šiuolaikiniame pasaulyje vyraujančius du požiūrius į socialinę atsakomybę.

1. MORALINĖS IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SĄVOKOS

Atsakomybė – tai etikos ir teisės kategorija, atspindinti specifinį socialinį ir moralinį teisinį asmens santykį su visuomene (su visa žmonija), kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas (Leonavičius, 1993, 19).

Atsakomybės kategorija apima tokius dalykus kaip: žmogaus sugebėjimą sąmoningai, t.y. apgalvotai, savo noru, vykdyti tam tikrus reikalavimus ir spręsti jam iškilusius uždavinius; teisingai pasirinkti; pasiekti tam tikrą rezultatą. Į šią kategoriją įeina ir su tuo susiję žmogaus teisumo ir kaltumo, galimybės pritari jo poelgiams ar juos pasmerkti, jo apdovanojimo ar nuobaudos klausimai.

Atsakomybė kaip dorovės fenomenas pasireiškia pasirengimu atsakyti už savo poelgius ir prisiimti sau visuomenės sankcijas.

Moralinė atsakomybė – tai tam tikras žmogaus santykis su pasauliu, asmenybės veiklos ir elgesio reguliavimo būdas. Moralinė atsakomybė kyla iš moralės. Moralė – viena iš visuomenės sąmonės formų, socialinis institutas, reguliuojantis žmogaus elgesį visose be išimties visuomenės gyvenimo sritis.

Socialinė atsakomybė – sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.

2. MORALINĖ ORGANIZACIJOS ATSAKOMYBĖ

Moralinė atsakomybė – viena iš pagrindinių dorovės sąvokų, nusakanti asmenybės santykį su jai keliamais doroviniais reikalavimais, laisvu apsisprendimu . Kadangi dorovinė laisvė reiškia sąmoningą poelgių pasirinkimą, asmenybė, pasirinkdama juos, turi suvokti savo poelgių visuomeninę reikšmę ir numatyti pasekmes. Moralinio pasirinkimo konfliktiškumą būtina skirti nuo principų susidūrimo ir normų prieštaringumo, kuris yra besąlygiško formulavimo ir taikymo ne jų veikimo srityje pasekmė. Todėl tikslinga skirti dorovinį konfliktą nuo tariamo normų konfliktiškumą ir į moralinio sprendimo kultūros klausimą žiūrėti, vadovaujantis vertybių, o ne principų prieštaros aspektu.

Moralinė atsakomybė organizacijoje gali būti tiek individuali, tiek kolektyvinė. Kalbant apie organizacijos vidaus moralinę atsakomybę, reikia suvokti, kad ją sudaro jos narių moralinė atsakomybė. Organizacijos veikla gali būti grindžiama vien tiesiogine veikla – pelno siekimu, veiklos plėtimu, įsitvirtinimu rinkoje ir pirmavimu prieš konkurentus. Tačiau moralinis vertinimas taip pat yra svarbus ir būtinas, norint ateityje sėkmingai plėtoti savo verslą.

Moralinę atsakomybę organizacijos viduje reikėtų nagrinėti dviem aspektais:

1. kaip tam tikros grupės narių tarpusavio moralinę atsakomybę,

2. organizacijos, kaip subjekto, vidinę atsakomybę jos nariams.

Kiekviena organizacija yra tarsi mažas visos visuomenės modelis, atspindintis jos siekius, vertybes ir tradicijas. Verslo organizacija – tai svarbus tarpinis elementas tarp individo ir visuomenės: individas su savo vertybėmis ir tam tikru atsakomybės laipsniu ateina į organizaciją, o organizacijų visuma sudaro visuomenę. Tad neišvengiamai reikia analizuoti individo, grupės narių moralines vertybes, atsakomybę vienų kitiems ir organizacijai kaip vienetui.

Organizacijos nariai – tai ir prezidentas (vadovas, direktorius), ir padalinių vadovai, ir darbuotojai, ir iš dalies akcininkai. Todėl tenka gilintis į atskirų kategorijų moralinę atsakomybę: vadovo atsakomybę padaliniams, darbuotojų atsakomybę vadovui, darbuotojų tarpusavio atsakomybę, vadovo atsakomybę akcininkams ir pan. Kiekvienu

atveju tenka susidurti su kasdieniniais santykiais ir netradiciniais įvykiais, kurių metu pasireiškia moralinė atsakomybė arba jos nebuvimas. Lietuvoje pagrindiniai akcinės gamybinės organizacijos veiklą reglamentuojantys nuostatai išdėstyti LR akcinių bendrovių įstatyme. Jame apibrėžiami sprendimus priimantys organizacijos struktūros valdymo organai, kiekvieno jų teisės, pareigos bei jų turimi įgaliojimai .

Gamybines organizacijas laisvos rinkos sistemoje galime vertinti pagal jų vietą šioje sistemoje bei pagal sistemos vertybes. Gamybinės organizacijos visuomenei turi tokius
moralinius įsipareigojimus:

• nedaryti žalos;• nepakeisti aplinkos (neteršti oro ir vandens, kontroliuoti keliamo triukšmo lygį ir t.t.);

• nepažeisti saugumo tų, kurie yra organizacijos veiklos zonoje (gyvenantys netoliese ar perkantys produktą);

• minimizuoti žalą dėl galimo gamyklos atidarymo ar uždarymo;

• nesumažinti ekonominių veiksnių laisvės;

• būti sąžiningos savo sandoriuose bei remtis sudarytais kontraktais.

Gamybinės organizacijos, akcinės bendrovės valdymo organų, nustatytų LR įstatymo, pagrindinė moralinė atsakomybė (1 pav) .

VISUOMENĖ

VISUOTINIS AKCININKŲ

SUSIRINKIMAS

AKCININKAI

STEBĖTOJŲ TARYBA

DIREKTORIŲ TARYBA

VALDYBA

DARBUOTOJAI

1 pav. Gamybinės organizacijos struktūra LietuvojeOrganizaciją sudarančių grupių moralinė atsakomybė

1 lentelė

STRUKTŪRA

FUNKCIJOS

PAGRINDINĖ MORALINĖ ATSAKOMYBĖ

DIREKTORIŲ

TARYBA

1. Akcininkų interesų gynėja.

2. Valdybos veiksnių vertintoja.

Atsakinga akcininkams už sąžiningų, efektyviai dirbančių vadovų parinkimą.

Atsakinga už organizacijos stilių ir pagrindinę strategiją bei politiką, suteikiančią kompanijai moralumo.

Atsakinga už bendrą kompanijos gerovę.

VALDYBA (skiriama stebėtojų tarybos)

Gamybos ir valdymo organizavimas

Atsakinga tarybai.

Per tarybą atsakinga akcininkams už sąžiningumą ir efektyvų valdymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 883 žodžiai iš 2932 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.