Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje
„Gražina“
A.Mickevičius, lietuvių, baltarusų, lenkų rašytojas, yra sukūręs poemą „Gražina“. Šiame poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas. Svarbiausia šios poemos tema- moteriškumo samprata. Kokia yra Gražina? Kaip A.Mickevičius vaizdavo XIII- XV amžiaus moterį?
Gražina yra pagrindinė veikėja. Poemoje A.Mickevičius vaizdavo kunigaikštienę, kaip gražiausią merginą- „…Lydos kunigaikštienė Gražina, tarp lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina“.Nors Gražina yra tyro veido, nors ir nejauna, bet jos bruožai to neišdavė- „…gyveno jau vidurdienį jinai, bet bruožai išminties ir moterystės jaunam jos veidui tiko dyvinai“, ‚veidas“ ne tik išmintingas bet ir rimtas- „ji rimtumu ir gaivumu patraukia, taryt jauti, kad vasara greit bus…“. Gražina taip pat buvo aukšta- „… nuo Liutauro- milžino galingo- ūgiu nė kiek neatsiliko ji.“, ją lygino net su topoliais- „… atrodė tartum topoliai šile, viršum visų plačius pečius ištiesę“. Gražina savo vidumi buvo labiau panaši į „vyrą“- „… bet ir širdis į vyro panešėjo. Į verpstę ir mergautinius žaislus iš tolo ji su panieka žiūrėjo.“ ir tarnai, ir žmonės klysdavo, neatskirdami , kad tai moteris, o ne vyras- „ ant žemaituko susitikę ją, kaimiečiai manė vyrą susitikę, jei tarnai ne kartą pilyje kaip kunigaikščiui lenkės apsirikę“. Jai patinka labai jodinėti- „ ir kas nematė jos raitos- į šiurkštų lokio kailį įsimovus“, taip pat Gražina mėgo labai medžioti- „ patiko jai medžioklių triukšmas, kovos“. Ji protinga ir išmintinga , nes Liutaurui pataria įvairiais klausimais, netgi apie karą- „… ji liūdesį paguosdavo valdovą , jai brangūs buvo vyro reikalai. Su Gražina protingai pasitarus, aiškėjo bylos, sąjungos ir karas“. Ji mėgo savo mintis slėpti nuo kitų- „o ji rimtai sau tvarkėsi pily, nuo svetimų mintis paslėpti mėgo, nieks nežinojo, kokią turi ji prie kunigaikščio įtaką ir jėgą“.