Moters ir vyro pad4tis 6iuolaikin4je 5mon4je
5 (100%) 1 vote

Moters ir vyro pad4tis 6iuolaikin4je 5mon4je

Moters ir vyro padėties analizė šiuolaikinėje įmonėje

Įvadas

Moterys ir vyrai įmonėse vis dažniau eina vienodas pareigas. Taip moterys gali realizuoti savo sugebėjimus ir kvalifikaciją; antra vertus, tai rodo ir gerą įmonės vardą, tačiau vyrai ir moterys vis dėlto nėra lygūs. Todėl elgesio su vyrais ir moterimis arba vienų ir kitų tarpusavio elgesio normos negali būti vienodos; priklausomai nuo aplinkybių galioja ypatingos elgesio taisyklės.

Įmonės ir jų klientai šiandien kitaip elgiasi su moterimis, o išaugus įmonėms, moterų elgesys taip pat pasikeitė, tapo labiau nepriklausomas.

Moterų elgesio normos visada susijusios su didžiausiais kartos kultūriniais pokyčiais, ir šis procesas dar toli gražu nesibaigė. Galbūt todėl mes šiandien dažnai nežinome ar abejojame, kokios elgesio su moterimis taisyklės, o kokios – jau ne. Prieš aptardama šiuolaikines elgesio normas, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

Visuomenės raida ir elgesio normų kaita

Nepaprastai didelius moterų elgesio, ypač elgesio su jomis normų pasikeitimus, be abejo, lemia naujas moters vaidmuo mūsų visuomenėje, kur vis didesnę įtaką įgyja dirbanti moteris. Jau pramoninės revoliucijos laikais (XIX a.) buvo daugybė dirbančių moterų, nes jos buvo priverstos uždirbti pinigus savo sunkiai besiverčiančiai šeimai. Tačiau ši darbininkių ir juodadarbių moterų armija neturėjo jokios įtakos bendroms moterų elgesio normoms, nes tai nebuvo susiję su valdančiuoju sluoksniu, t.y. tuo sluoksniu, kuris “atsakingas” už elgesio normų kodeksą. Tik po Antrojo pasaulinio karo dvi visuomenės raidos tendencijos paskatino daug ką pakeisti.

Pirmiausia – labai išaugo mergaičių išsilavinimas. Po 1945 m. šeimos ėmė leisti dukras į mokslus dar ir todėl, kad tam nereikėjo aukoti šeimos santaupų. Tuo metu švietimo srityje buvo įgyvendinamas visuomenės politinis tikslas – “visiems vienodos galimybės”, švietimo lengvatos pirmiausiai buvo taikomos silpniesiems socialiniams sluoksniams, visus, taigi ir mergaites, atleidžiant nuo mokėjimo už mokslą ir mokymo priemones. Gimnazijas ėmė lankyti daugiau mergaičių negu bet kada anksčiau, ši tendencija išliko iki šiol. Įdomu, kad šis procesas turėjo įtakos ne tik žemesniųjų sluoksnių mergaitėms, bet daug labiau – aukštesniųjų sluoksnių dukroms. Šios šeimos siųsdavo sūnus į aukštesniąsias mokyklas bei mokėdavo už jų universitetinį išsilavinimą, tačiau dukterų mokslams nešvaistė pinigų, nes “jos juk vis tiek išteka”. Dabar šis supratimas pasikeitė iš esmės. Šiandien tarp abiturientų – 45 % mergaičių, o profesinėse technikos mokyklose – tik 27 % mergaičių.

Be to, paaiškėjo, kad mergaitės ir moterys baigia mokslus kur kas geresniais pažymiais negu berniukai ir vyrai; tą liudija ir mokyklų, ir universitetų baigiamieji egzaminai. Tokie vidurkiai nekenkia moterų interesams, nebent moterys sudarytų konkurenciją vyrams. Vien dėl šios priežasties buvo pakeisti kai kurių specialistų priėmimo į darbą kriterijai; ir pažymių vidurkis jau nėra svarbiausias dalykas kaip anksčiau. Keliami ir tokie reikalavimai kaip karinės arba civilinės tarnybos atlikimas. Tuo siekiama, kad šiose profesijose neimtų dominuoti moterys. Iš tokių profesijų galime paminėti valstybinę juristo ir bankų darbuotojo profesijas.

Moterų išsilavinimo lygį padėjo kelti ir ekonominės nepriklausomybės siekis; tai jau antroji visuomenės raidos kryptis, sukėlusi didelių pokyčių. Taip susidarė šiandieninė situacija: moterys į savo profesiją ir darbą žiūri taip pat rimtai kaip ir vyrai, jos taip pat kaip ir vyrai siekia profesinės karjeros. Moterys dar negali visiškai pakeisti savo tikslinės orientacijos, nes turi vykdyti sunkias žmonos ir ypač motinos pareigas. Negalėčiau pranašauti, tačiau šioje srityje dar daug kas keisis; ir moterys turės vienodas profesines galimybes su vyrais.

2

Atsiranda kita pasaulėžiūra, keičiasi papročiai ir moralė, nes pasikeitė arba tapo visai nebereikalinga jų pirmykštė funkcija. Antai mūsų visuomenėje jau kitaip vertinama santuokos institucija. Šis procesas vyksta tiesiog mūsų akyse. Anksčiau santuoka buvo būtina visuomenės reprodukcijos sąlyga, nes tik tokiu būdu buvo galima priversti tėvus išlaikyti savo vaikus. Todėl visomis visuomeninės ir bažnytinės moralės spaudimo priemonėmis buvo stengiamasi, kad negimtų nesantuokinių vaikų. Nesantuokinio vaiko gėdytasi, ir jis (jei nebūdavo nuskandinamas arba kitaip nužudomas, kaip dainuojama gatvės dainelėse) tapdavo našta moters šeimai. Visuomenė, žinoma, nusigręždavo nuo “nusikaltėlės”. Didėjant moters profesiniam savarankiškumui, sumažėjo neigiama nuostata dėl nesantuokinių vaikų, antra vertus, sumažėjo ir gimimų skaičius. Šiandien niekas neprotestuoja dėl nesantuokinių vaikų dar ir todėl, kad, mažėjant gyventojų skaičiui, bijomasi nacijos išnykimo. Kadangi tėvų atsakomybę už vaikų išlaikymą dabar galima reguliuoti įstatymais, tai santuokos svarbumas sumažėjo. Vaikų aprūpinimas jau nebepriklauso nuo to, ar tėvai
vedę, ar ne. Tad naujas požiūris į santuoką vis labiau įsigali.

Mūsų laikais santuoka grindžiama visišku partnerių savanoriškumu. Todėl toleruojamas partnerių gyvenimas kartu “be santuokos liudijimo”, nes santuoka, kaip materialinio aprūpinimo garantas, moterims vis mažiau reikalinga.

Pasikeitęs moterų elgesys atspindi šiuolaikinės moters savarankiškumą. Iš pradžių šie pakitimai įvyko profesinėje srityje, ten, kur moterys pagal savo užimamą tarnybinę padėtį turėjo prisilaikyti prie vyriškų elgesio normų. Tradiciniam moters vaidmeniui šie pakitimai dar neturėjo įtakos: todėl šiandien turime dvi skirtingas moters elgesio normas, kurias lemia moters vaidmuo (funkcijos) ir situacija.

Aukštuomenės dama ir dirbanti moteris

Dama anksčiau buvo tituluojama aukščiausiųjų visuomenės sluoksnių pono žmona arba našlė. Dama visuomenėje pasirodydavo tik kaip žmona ir savo vyro lydima. Taigi šis moters vaidmuo lėmė damų ir nedamų elgesio normas. Našlė irgi buvo vadinama dama, tačiau visuomenės gyvenime beveik nebedalyvavo. Ji turėjo teisę pasirodyti pobūvyje šeimos aplinkoje arba savo namuose kaip motina, sesuo arba brolienė, tačiau ji niekur nebūdavo kviečiama. Su dama aukštuomenėje buvo elgiamasi labai pagarbiai, jos statusas (rangas) buvo aukštesnis, negu bet kurio vyro.

Kalbiniu požiūriu taip pat aiškiai buvo skiriamos dvi sąvokos: aukštesniųjų visuomenės sluoksnių moteris buvo vadinama dama (netekėjusi šios aplinkos panelė buvo vadinama jaunąja dama), o žodis Frau* buvo skirtas žemesniųjų sluoksnių moterims. Nuo mažens vaikai buvo pratinami skirti šias dvi sąvokas ir privalėjo nedvejodami nuspręsti, kas prieš juos stovi – dama ar Frau. Jei vaikas suklysdavo, jį tuojau pat pataisydavo, nes neteisingas kreipinys buvo laikomas nemandagiu. Dama, pavadinta Frau, jausdavosi pažeminta, o Frau, tituluojama dama, galėjo jaustis labai pagerbta.

Šiandien ši kalbos norma ne tik pasikeitė, bet, galima sakyti, netgi virto priešingybe. Pateiksiu kelis pavyzdžius.

3

Emancipacinio judėjimo veikiama, sąvoka Frau įgijo didelę vertę; daugiau dirbančių bei intelektualių moterų šią sąvoką vertina kaip pagarbos išraišką. Šiandien būtų nemandagu šias

moteris vadinti damomis, nes tokiu būdu ne pripažintume jų profesinius laimėjimus, o greičiau priešingai – sumenkintume juos.

Tiesa, kartais keblumų iškyla, nes egzistuoja pirmykštės sąvokų “dama” ir “Frau” reikšmės. Jei norime elgtis nepriekaištingai, turime labai gerai jausti situaciją. Patartina atkreipti dėmesį į šias taisykles:

– bendraudami su jaunesnėmis savarankiškomis moterimis venkime kreipinio “dama”, kreipinys

“Frau” visiškai adekvatus ir pagarbus;

– visose tradicinėse visuomeninio gyvenimo situacijose – privačiame gyvenime ir darbe – kreipinys

“dama” dar vartojamas visuose sluoksniuose. Savo pirmykšte reikšme sąvoka “dama” vartotina

tik ypatingais atvejais ir tik visuomeninio bendravimo sferoje. Kitais atvejais toks kreipinys gali

būti suprastas kaip pažeminimas; mat retsykiais ir taip sakoma norint ką pažeminti.

Taisyklingas sąvokos “dama” vartojimas šiandien:

– situacijose, kai ši formuluotė gali būti suprasta vienareikšmiai, tik kaip pagarbos ženklas; taip

bendraujama visuomenėje ir įvairiuose renginiuose, kur moterys pasirodo savo tradiciniame

vaidmenyje kaip aukštesnio rango asmenys;

– neasmeniniame kreipinyje “Meine Damen und Herren” (“Ponios ir ponai”), visose mandagumo formulių variacijose bei raštiškame kreipinyje “Schr geehrte Damen und Herren” (Didžiai gerbiami ponios ir ponai”);

– kreipiantis iškart į daug moterų, pavyzdžiui: “Ich begrube die Damen (und Herren”)

Abgeordneten des Deutschen Bundestages” (“Aš sveikinu Vokietijos Bundestago ponias

deputates ir ponus deputatus”) bei pan.

Netaisyklingas sąvokos “dama” vartojimas:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1372 žodžiai iš 4563 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.