Moters likimas žemaitės apsakyme marti labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Moters likimas žemaitės apsakyme marti labaratorinis

Moters likimas Žemaitės apsakyme „ Marti “

Moteris – tai mama, teta, senelė. Su moterim siejama laimė ir džiaugsmas. Apie ją dainuojamos dainos, kuriami eilėraščiai, romanai. Tačiau Žemaitė, XIX a. Pabaigos rašytoja, rašė apie tragišką moters likimą. Žemaitė į kūrybą atsinešė daug karčios savo gyvenimo patirties. Viena iš jos apsakymų yra „ Marti “. Kūrinyje moteris nėra laiminga. Ji engiama, nemylima ir sšnaudojama.

Apsakymas „ Marti „ pradedamas Vingių dialogu. Iš dialogo suprantame, kad senis Vingis nori apvesdinti savo sūnų Joną, kad gavęs pasogą galėtų išmokėti skolas. Dar nežinodama, kas bus Jono žmona, tam prieštarauja senoji Vingienė: „ Nepaduosiu samčio, nenoriu ponios ant savo galvos, aš nemeilysiu kąsnio iš marčios rankų, to nebus, neprašau“.

Ktrė atiteka į Vingius tėvų verčiama. Nemyli ji Jono ir prašo tėvelio, kad pasigailėtų, neduotų vargo vargti, tačiau šis yra įsitikinęs, kad vientutė taps laiminga, juk tokios derlingos Vingių žemės, tokios plačios pievos… Savo ruožtu Vingis taip pat nužiūrėjo Katrę, nes Driežas žada duoti savo dukrai didelę pasogą. Tiap sujungiami skirtingi žmonės, kurių šeimose vyrauja patriarchaliniai santykiai. Taigi jaunos moters likimas kitų rankuose. Vestuvių sandėris – tai nelaimingo gyvenimo pradžia.

Katrė – šviesos, žmogiškumo, gerumo ir tvarkos pavyzdis. Ji labai skiriasi nuo Vingių, kurie yra kaimo apsileidimo, tamsumo ir bukumo įsikūnijimas. Vingienė – tai senovinio kaimo moteris, kuri negailestinga kitiems. Vingio žmona yra tipiška liaudies dainų ir pasakų anyta, kuri visada priešiška marčiai.

Taigi Katrė iš pat pradzių nepritampa prie Vingių. Seniai Vingiai vadina ja „šavalka“, „plike“, „tingine“. Katrės vyras, jaunas žmogus, yra suglebęs ir ištyžęs. Jonas bejausmis ir atšiaurus savo žmonai. Marti kiek galėdama bando sutarti su savo naujają šeima: tvarkosi ir švarina namus, bando išjudinti suglebusį vyrą, sužmoginti šeimos tarpusavio santykius. Jai nesiseka.

Laikui bėgant Katrė nebegali pakęsti Vingių patyčių ir piekaištų, pradeda ginčytis. Jono žmona neapkenčia Vingių tinginystės ir apsileidimo. Tačiau ginčai nelabai padeda. Moteris neviltyje: „ Ką reiks veikt, kaip čia reikės tverti! Pusė metelių dar teisėjo, o, rodos, jua amžinai!…“ Marti, nors ir labai nelaiminga, bet vis tiek stengiasi, nes žino, kad kelio atgal nėra. Ilgai nesitęsia jaunosios Vingienės vargai, apsakymo pabaigoje ji miršta. Prieš pat mirtį Katrė prašo Vingių pašaukti jos motinėlę, bet čia vėl pasirodo Vingių abejingumas Katrei. Išeina marti iš gyvenimo nepatyrusi švelnumo, meilės, užuojautos, motinystės džiaugsmo. Katrės paveiksle Žemaitė įkūnija šviesiąs ir morališkai tyras charakterio savybes.

Apsakyme „Marti“ rašytoja atvirai parodo, dėl ko nelaiminga Katrė, atskleidžia tragiško likimo prižastis. Pagrindinė veikėja gyvena tokiame kaime, kur viską lemia pinigai, o moteris – tik priedas prie pasagos. Taigi moters pareiga – paklusti, nusileisti tėvų, o vėliau vyro valiai. Naudos principas neleidžia žmonėms patirti laimės, žmoniškųjų jausmų, užgesina meilę, daro moters likimą tragišką.

Šiuo metu Jūs matote 99% šio straipsnio.
Matomi 519 žodžiai iš 523 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.