Moterų dalyvavimas savivaldybiu rinkimuose
5 (100%) 1 vote

Moterų dalyvavimas savivaldybiu rinkimuose

Įvadas

Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra nuolat veikianti valstybės institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.

Šiame darbe apžvelgsiu savivaldybių tarybų rikimus 19997m., 2000m. ir 2002m. Paanalizuosiu kaip juose dalyvauja moterys Tauragės, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Širvintų ir Švenčionių rajonuose.

Apžvelgsiu moterų dalyvavimą rinkimuose į savivaldybių tarybas šiose partijose: Lietuvos demokratinę darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Tėvynės Sąjungos/ Lietuvos konservatorius, Lietuvos krikščionių demokratų partiją, Lietuvos Centro sąjungą, Lietuvos Liberalų sąjungą ir Naujosios Sąjungos(Socialliberalus).



1. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)

Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra nuolat veikianti valstybės institucija, kuri įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.

Vyriausioji rinkimų komisija – ja yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, taip pat sąskaitų Lietuvos Respublikos bankuose.

1.1 Vyriausio rinkimų komisijos uždaviniai

VRK–jos uždaviniai yra:

1. organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus ir referendumus;

2. užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais;

3. garantuoti vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4. atlikti Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas laikotarpiu tarp šių institucijų rinkimų;

5. įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoti politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kompanijų finansavimą.

1.2 Vyriausiosios rinkimų komisijos nepriklausomumas

VRK–ja, įgyvendinama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo.

Valstybės institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendumą.

Apie bandymus paveikti Vyriausiąją rinkimų komisiją, jos pirmininką ar narį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys privalo nedelsdamas pranešti Seimui ir paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

1.3 Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas

VRK–ją sudaro Seimas ketveriems metams. VRK – ja turi būti naujai sudaryta, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau kaip 140 dienų.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:

1) komisijos pirmininko;

2) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministrų pasiūlytų šešių kandidatūrų;

3) trijų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų;

4) partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.

Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti daugiau kaip ½ VRK – jos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidina nustatyta tvarka, traukiant burtus po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų. Šių kandidatūrų turi būti pasiūlyta dvigubai daugiau, negu reikia papildomai paskirti narių į VRK – ją.

1.4 Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika

VRK–jos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaika galioja visą paskyrimo į rinkimų komisiją laikotarpį. Asmuo, per 15 dienų po paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją neprisiekęs, negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas VRK–jos pirmininkas ir narys.

1.5 Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių įgaliojimų pabaiga

Įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

1. pasibaigė įgaliojimų laikas ir yra sudaryta bei prisiekusi naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija;

2. jis miršta;

3. jis atsistatydina;

4. jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5. jis Seimo nutarimu yra atleistas iš pareigų;

6. teismas jį pripažįsta neveiksniu;

7. jam įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;

8. Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo;

9. Seimas
priima nutarimą nutraukti VRK – jos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba, kad jos veikla neatitinka Seimo rinkimų ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymų;

10. Seimas priima nutarimą atleisti jį iš VRK – jos narių pagal partijos motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą.

1.6 Vyriausiosios rinkimų komisijos finansavimas

Vyriausioji rinkimų komisija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Jo teises, pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.

2. Savivaldybių tarybų rinkimai

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.

2. 1 Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas nuolatinės savivaldybės gyventojas, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą (pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir penkis papildomus balsus balsuoti už penkių kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje rinkėjo balsams.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 911 žodžiai iš 2848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.