Motiejus valančius – palangos juzė
5 (100%) 1 vote

Motiejus valančius – palangos juzė

Motiejus Valančius

Didysis lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas Motiejus Valančius gimė 1801 metais netoli Salantų esančiame Nasrėnų kaime. Pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, studijavo Varniuose ir Vilniuje. Jau studijų laikais pasižymėjo dideliais gabumais, išmintimi ir darbštumu. 1828 metais Vilniaus katedroje įšventintas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. Šviesi kunigo M.Valančiaus asmenybė atkreipė į jį bažnyčios vadovybės dėmesį. 1840 metais jis pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje, su kuria 1842 metais persikėlė į Peterburgą. 1845 metais grįžo į Žemaitiją ir tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Varniuose jis parašė svarbiausią savo gyvenimo mokslinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, kuriame aprašė Lietuvos bažnyčios, švietimo ir kultūros istoriją.

1849 metais kunigas M.Valančius Neapolyje (Italija) buvo įšventintas į vyskupus, o 1850 metais paskirtas vadovauti Žemaičių vyskupystei. Jis tapo pirmuoju vyskupu, kilusiu ne iš bajorijos, o iš valstietijos luomo.

Vyskupas M.Valančius ypatingą dėmesį skyrė švietimui. Jo laikais visose parapijose įsteigtos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti gimtąja kalba ir katekizmo. Jis pradėjo kovą su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. 1860 metų duomenimis Kauno gubernijoje blaivininkais buvo 84 procentai visų katalikų tikybos gyventojų. Pats vyskupas rašė dvasinio ir religinio turimo knygas, skatino kitus apsišvietusius žmones rašyti gimtąja kalba. Plačiau žmonėse paplito „Palangos Juzė“, „Antanas Tretininkas“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“. Vyskupo vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė po 1863 metų sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos vartojimo viešose įstaigose ir lietuvių spaudos uždraudimas. Pats vyskupas su kapitula rusų valdžios įsakymu privalėjo 1864 metais persikelti iš Varnių į Kauną. Jam buvo uždrausta lankytis parapijose. M. Valančius nepasidavė rusų valdžios spaudimui. Jis stojo ginti tautą ir katalikų bažnyčią nuo surusinimo, organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje. Įsakė kunigams mokyti vaikus bažnyčiose ir reikalauti iš tėvų, kad vaikai, eidami prie pirmosios išpažinties, būtinai mokėtų skaityti. Tėvai patys mokė vaikus namie arba samdydavo vadinamuosius daraktorius, kurie vaikščiojo po kaimus ir mokė vaikus abėcėlės. Šios vargo mokyklos suvaidino lemiamą vaidmenį mūsų tautos atgimime.

Mirė vyskupas M.Valančius 1875 metais Kaune. Atgimusi lietuvių tauta nepamiršo didžiojo žemaičio. Tarpukariu buvusioje Žemaičių vyskupystės širdyje Varniuose buvo pastatytas vyskupui Motiejui Valančiui paminklas, jo vardu pavadintos gatvės ir katalikiškųjų organizacijų universitetas. Net komunistiniai okupantai neišdrįso paniekinti vyskupo Motiejaus Valančiaus nuveiktų tautos labui darbų. Gimtoji jo sodyba paskelbta architektūros ir istorijos paminklu. Joje atidarytas memorialinis muziejus.

Trumpai apie knygą

Žymiausias M.Valančiaus grožinis kūrinys – apysaka „Palangos Juzė“. Apysaką sudaro keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos, sugrįžusio iš ilgos kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją į savo tėviškę, pasakojimai apie aplankytąsias vietas ir jų gyventojus. Juzė pasakoja 13 vakarų; apysaka turi tiek pat skyrių. Kiekviename skyriuje aprašinėjamos atskiros Lietuvos vietovės, žmonių buitis ir papročiai.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 524 žodžiai iš 917 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.