Motinos pienas
5 (100%) 2 votes

Motinos pienas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………..3

1.Kodėl reikia žindyti?…………………………………………………………………………………4

2.Motinos pienas…………………………………………………………………………………………..4

2.1Motinos pieno susidarymas…………………………………………………………………….4

2.2Motinos pieno sudėtis……………………………………………………………………………..5

3.Ar visos moterys gali žindyti?………………………………………………………………….5

4.Maitinančios krūtimi motinos mityba ……………………………………………………..6

5.Motinos pieno nauda kūdikio sveikatai …………………………………………………..6

6.Maitinimo krūtimi nauda motinos sveikatai…………………………………………….7

7.Sėkmingo maitinimo krūtimi pagrindinės taisyklės…………………………..7

8.Žindymo sunkumai……………………………………………………………………….9

9.Dirbtinio maitinimo pavojai…………………………………………………………..9

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS………………………………………………………………..11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………12

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………………….13 LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………16

ĮVADAS

Natūralus kūdikių maitinimas šiuolaikinėjė visuomenėje yra labai aktuali tema. Anksčiau į kūdikių maitinima buvo žiūrima nerimtai tarsi pro pirštus. Nebuvo atsižvelgta i kūdikio poreikius, jo ateitį ir kitus labai svarbius dalykus. Iš senesnių laikų yra atėja labai daug neteisingų nuomonių, požiūtių ir kitų blogų dalykų, kurie tikrai neatitinka kūdikio keliamų poreikių. Motinos pienas nebuvo toks svarbus dalykas kaip šiandien, jį papraščiausiai buvo galima pakeisti karvės pienu. Vienoje iš skaitytų knygų radau tokias eilutes, kuris paneigia visas ansčiau buvusias nuostatas „Kiekvienos rūšies gyvūnų pienas puikiai pritaikytas tos giminės mažyliui ir visi skiriasi vienas nuo kito. Taigi ir motinas pienas geriausiai tinka jos kūdikiui“. Perskaičius šiuos sakinius verta susimąstyti, kokia klaidą daro motinos, savo mažylius nuo pat gimimo maitindamos karvės pienu. Daugiau informacijos apie motinos pieną ir jo naudą rasite perskaitę šį referatą.Tikslai: Išanalizuoti motinos pieno nauda kūdikiui ir motinai.

Uždaviniai:

1.Supažindinti su žindymo pagrindais.

2.Supažindinti su motinos pieno susidarymu ir sudėtimi.

3.Apibendrinti motinos pieno naudą kūdikiui ir motinai.

4.Supažindinti su maitinančios motinos mityba.

5.Apibendrinti krūtų maitinimo taisykles ir žindymo sunkumus.

6.Apžvelgti dirbtinio maitinimo pavojus.

1.Kodėl reikia žindyti?

Motinos pienas yra idealus maistas, skirtas savam kūdikiui. Motinos pieno sudėtis kinta pagal kūdikio amžių, sveikatos būklę, su juo kūdikis gauna apsaugą nuo įvairių mikrobų. Motinų, kurios turi ansčiau laiko gimusius kūdikius, krūtyse daugiau baltymų turintis pienas, kad jų kūdikiai būtų geriau apsaugoti nuo infekcijų, greičiau priaugtų reikiamą svorį ir sėkmingai baigtu bręsti jų smegenys ir nervų sistema. Žįsdamas pieną iš krūties kūdikis jo gauna būtent tiek, kiek reikia, tinkamiausios temperatūros ir bet kuriuo paros metu. Kas galėtų išrasti ar sukurti ką nors geriau?

Motinos pienas apsaugo kūdikį nuo infekcijų, nes motinos organizme pasigaminę antikūniai patenka į pieną, o su pienu – į kūdikio organizmą. Todel žindomi kūdikiai ne taip greitai peršąla, rečiau sutrinka jų virškinimas, nei dirbtnai maitinamų kūdikių.

Kūdikiai gimsta turedami įgimtą imunitetą, sugebėjimą, kurį jie gauna iš motinos nėštumo metu, apsisaugoti nuo ligų. Palaipsniui šis sugebėjimas mažėja (tai vyksta sparčiau, jei kūdikis negavo priešpienio ir nebuvo žindytas arba buvo žindytas labai trumpą laiką) ir ima vystytis kūdikio – įgyta – imuninė apsauga. Žįsdami motinos pieną kūdikiai nuotal papildo savo imuninę sistemą antikūniais ir kitomis medžiagomis, saugančiomis jį nuo infekcijos.

Žindomi kūdikiai yra mažiau llinkę sirgti astma, egzema ir kitomis alerginės kilmės ligomis, negu dirbtinai maitinami kūdikiai. Jei motina pati kenčia nuo šių ligu, tuomet turėtų žinoti, kad žindydama kūdikį sumažina tikimybę jam susirgti tomis ligomis.

Motinos pienas lengvai virškinamas ir geriau pasisavinamas, todėl vaikas mažiau kentės nuo virškinimo negalavimų. Žindomiems kūdikiams neužkietėja viduriai, o vystyklų kvapas ne toks nemalonus, kaip dirbtinai maitinamų
kūdikių. Žindant, po gimdymo, motinai greičiau trauksis gimda. Mažės nukraujavimo rizika, o nėštumo metu priaugtas viršsvoris gričiau pranyks, nei maitinančioms iš buteliuko mišiniais.

Žindyti – pigiau ir paprasčiau. Motinai nereikia plauti, virinti buteliukų, žindukų, pirkti maisto šildytuvų ar sielotis dėl per karšto kūdikio maisto.

Motinai nereiks nerimauti, ar pakankamai davėte kūdikiui maisto, nes žindomi kūdikiai suvalgo būtent tiek, kiek jiems reikia, o motinos organizmas pagamina tiek pieno, keik jo reikia kūdikiui.(1)

2.Motinos pienas

Dar 1776 m. Žymus švedų gydytojas Nils Rosen Rozenštein pasakė:“Vaikas turi gauti pakankamą kiekį gero maisto, kad galėtų gerai augti. Tinkamiausias maistas, be abejo, yra motinos pienas. Jis geriau negu bet kas kitas skatina greitesnį mekonijaus išsiskyrimą, saugo vaiką nuo daugelio negalavimų ir padeda įgyti tukrą moralę ir charakterį“. Net daugiau nei po 200 metų šie žodžiai neprarado savo svarbos.(2)

2.1 Motinos pieno susidarymas

Po gimdymo, veikiant hormonams, krūties liaukiniame audinyje gaminamas pienas, kuris pieno latakais teka spenelio link. Prieš spenelį pieno latakai praplateja ir sudaro ančius, kuriuose kaupiasi pienas. Iš ančių pienas teka latakais, kurių mažos angelės atsiveria spenelio viršūnėje (1 pav.).

Motinos pieną gaminti padeda hormonai ir refleksai. Kai naujagimis pradeda žįsti, 2 reflekso lankai padeda atitekinėti reikiamam pieno kiekiui reikiamu laiku.

Hipofizė, esanti žmogaus smegenyse, gamina hormoną prolaktiną. Prolaktinas skatina krūtų liaukinį audinį gaminti pieną. Kiekvieną kartą, kūdikiui žindant krūtį, yra stimuliuojamos nervinės galūnėlės, esančios spenelyje. Nervinis impulsas iš čia eina į priekinę hipofizės dalį, kurį ir gamina prolaktiną. Prolaktinas patenka i kraują, į krūtis, jose gaminamas motinos pienas. Tai vadinamasis pieno gamybos, arba prolaktino reflekso, lankas.

Oksitocinas – pieno tekėjimą skatinantis hormonas. Krūties pieną iš liaukinio audinio išspaudžia mažos raumeninės ląstelės, esančios aplink liaukutes. Hormonas oksitocinas priverčia tas raumenines ląsteles susitraukti. Oksitocinas yra gaminamas užpakalinėje hipofizės dalyje. Oksitocinas, kaip ir prolaktinas, gaminamas tada, kai nervinės galūnėlės, esančios spenelyje, yra stimuliuojamos žindymo metu. Tai pieno tekėjimo, arba oksitocinas, refleksas.

Maitinant krūtimi, reikia vengti neigiamų emocijų. Pieno susidarymą ir išsiskyrimą reguliuoja nervų sistemą, todėl nervinė įtampa, baimė, nuovargis, ramybės stoka gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda savaime, kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, maitinant iš vienos krūties, pienas išsiskiria ir iš kitos. Neigiamos emocijos slopina pieno tekėjimo refleksą, todėl, nors kūdikis ir čiulpia, pienas lieka krūtyje (2 pav.).(2)

2.2 Motinos pieno sudėtis

Tik ka gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnių pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų – pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės.Krekenos yra kaloringos.(1) Krekenos palaipsniui per keletą dienų virsta kitos sudėties , baltesniu, skystesniu pienu. Tokios sudėties pieno reikia kūdikiui, kai jo organizme ima irti eritrocitai ir prasideda naujagimių gelta. Tuomet jam reikia pasiūlyti krūtį dažniau, kad jis gautu pakankatai skysčių.

Pieno sudėtis kinta ir vieno maitinimo metu. Iš pradžių kūdikis gauna pirminį pieną, kurio gaminasi gausiausiai. Jame yra baltymų, laktozės, fermentų ir įvairių mineralinių medžiagų. Reikalingą skysčių kiekį kūdikis gauna iš pirminio pieno. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Tereikia dažniau pasiūlyti krūtį.

Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis. Todėl ir negalima atimti kūdikio nuo vienos krūties viduryje maitinimo ir glausti prie kitos krūties, nes tada kūdikis du kartus gaus skystesnį pieną ir bus alkanas.

Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesa“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Svarbu, kad kūdikis gautų tiek pirminį, tiek sotųjį pieną, kad maitinimas būtų kokybiškas ir jis gautų užtektinai skysčių.(2)

Pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) santykis motinos piene yra 1:3:6 arba 1:2:4, karvės piene 1:1:1.(3)

3.Ar visos moterys gali žindyti?

Beveik visos moterys gali žindyti. Lietuvoje tik 2 – 3% moterų nepradeda žindyti savo kūdikio po gimdymo dėl įvairiausių priežasčių. Visos likusios moterys sėkmingai pradeda ir tęsia, jei turi pakankamai žinių ir žino, kur kreiptis patarimo ir pagalbos.Jei moterys nežino ji drąsiai gali klausti ir tikrai sulauks pagalbos. Jei moteriai sako,kad ji negali žindyti,tai ji turėtu nenuleisti rankų ir siekti savo užsibrežto tikslo iki galo. Bet jeigu kartais dėl rimtų priežasčių negalite žindyti savo kūdikio, moteris turi nesijausti kalta ir suteikti savo kūdikiui šilumos,meilės ir artumo
maitindama jį kitais būdais.

Jei moteriai nepavyko žindyti vyresniu vaiku, tai tikrai verta pabandyti šį kartą – daugeliui moterų pasiseka žindyti savo kūdikį nors ir ankstenis kartas buvo nesėkmingas. Svarbiausia – pasitiketi savimi ir turėti daug ryžto siekant kuo geresnių rezultatų.(1)

4.Maitinančios krūtimi motinos mityba

Nuo motinos mitybos nemaža dalimi priklauso pieno gamyba ir jo maistinė vertė, todėl svarbu, kad žindančios motinos maistas būtų visavertis. Per parą ji turėtų gauti 120 – 130 g baltymų, 120 g riebalų, 450 – 500 g angliavandelių; jos maisto energinė vertė padidėja 700 – 1000 kcal (palyginti su nemaitinančia moterimi) ie siekia 3000 – 3500 kcal per parą. Pieno gamybai didelės rikšmės turi ne tik tinkamas, sotus ir lengvai virškinamas maistas, bet ir išgerto skysčio kiekis. Jis priklauso nuo žindomo kūdikio amžiaus. Apskritai motina per parą turėtų išgerti 2 – 2,5 litro skysčių, tai yra 0,5 – 1 litro daugiau nei įprastai. Jei žindyvė mėgsta ir gerai toleruoja pieną, gali jo išgerti iki 4 stiklinių per dieną arba išgerti 250 ml pasukų, suvalgyti 90 ml kondensuoto pieno, 60 g pieno miltelių, valgyti kitų pieno produktų. Kai motina pieno nemėgsta ar netoleruoja, reiktų suvalgyti 30 – 40 g daugiau liesos galvijų ar sojos mėsos, gerti kalciu pagerinto sojos pieno. Žindančiai motinai būtinos šviežių vaisių ir daržovių sultys, uogos. Per parą ji turėtų suvalgyti: 1 kiaušinį, 100 g varškės ar 50 g sūrio, 100 – 120 g virtos liesos mėsos, išgerti iki 2 stiklinių virinto pieno, jogurto ar kefyro, suvartoti 30 – 35 g riebalų (iš jų apie 26 g aliejaus ir 10 – 15g sviesto ar grietinės), 450 – 500 g daug angliavandelių turinčių produktų(vaisių, daržovių), 3 – 4 rupių miltų duonos riekes, apie 120 g kruopų košės ar makaronų, bandelę, apie 30 g cukraus ar uogienės, medaus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1682 žodžiai iš 5028 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.