Motinystes istatymas
5 (100%) 1 vote

Motinystes istatymas

11213141516171

Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS

| |

|Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. |

| | | |111-3574 |

|2000 12 21 Priėmė: Lietuvos |Įsigalioja nuo 2001 01 01 |

|Respublikos Seimas | |

|Susiję |Pakeit|Aktualios |Vert|Originalus Microsoft Word 97 |

|dokumentai |imai |redakcijos |imai|formato tekstas |

|Aprašantieji terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės |

|pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |

|[pic] |

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

 

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais

kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba

šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį

prarastų darbo pajamų.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį

mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,

nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio

įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio

mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos

pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos

vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų

visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama

atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo

nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų

suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per

kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam

draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo

nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo

įstatymu.

5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė

(įtėvis).

7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų

draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas

Vyriausybės.

 

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu

draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo

sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio

bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus

(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus

valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,

prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento
paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų

komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir

motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna

atlyginimą už darbą.

2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpos

1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos.

2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais

atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos

arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų

įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši

pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje

įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems

teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

 

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją

gauti

1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,

mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio

asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į

paveldimą turtą neįtraukiamos.

 ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat

jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip

3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo

atostogų pažymėjimų
taisykles.

 

 

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos

mokėjimo trukmė

1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos

pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos

pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo

3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus

pripažintas invalidumas.

 2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio

draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar

traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

 

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki

keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau

kaip 14 kalendorinių dienų.

3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį

iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį

sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą

reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.

 

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų

epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos

kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas

karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino

atšaukimo.

2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis

asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo

nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama

šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos

priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat

vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

 

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba

traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa

mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo

5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo

turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka
mokama, jeigu apdraustasis

asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

 

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines

nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo

vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau

ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį

galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos

ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad

apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,

toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,

paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,

kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

 16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,

kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios

nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per

paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

 

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki

gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines

dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu

vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už

visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į

faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

2. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa

mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras

ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

 

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu dydis

1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama

100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

ketvirtadalį.

2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, iki

vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų

dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

2. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos

nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

 

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1. Motinystės (tėvystės) pašalpa
laikotarpį nuo nėštumo ir

gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį

gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti

šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

 

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje

darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą

kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas

vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM

DRAUDIMUI

 22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

1. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos

į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka

pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų

tarifus.

2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,

skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

 

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

 

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo

įmokomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

           

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus.

 

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos

numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymas.

3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki

šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4. Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais

tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                        VALDAS

ADAMKUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 N U T A R I M A S

2001 m. sausio 25 d. Nr. 86

Vilnius

 DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio

draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111–3574), Lietuvos
Respublikos

Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus (pridedama).

2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę

aiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų taikymu.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimą Nr.

289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

(Žin.,1995, Nr.20–468);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr.

47 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289

“Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo” dalinio

pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 4–104);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimą

Nr. 1277 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 109–2478);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 4 d. nutarimą

Nr. 547 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1998, Nr. 43–1183);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimą

Nr. 1425 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo

Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”

dalinio pakeitimo” (Žin.,1999, Nr. 108–3149).

 

 

Ministras

Pirmininkas                                                                 

                 Rolandas Paksas

 

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrė                                                          Vilija

Blinkevičiūtė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86

 

 

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATAI

 

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Šie nuostatai reguliuoja socialinio draudimo pašalpų iš ligos ir

motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir

motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos:

2.1. ligos pašalpos;

2.2. motinystės pašalpos;

2.3. motinystės (tėvystės) pašalpos.

3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodyti

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnyje.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau

vadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai

skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos

šiuose nuostatuose nustatytos pašalpos.

 II. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

 5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3963 žodžiai iš 7919 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.