Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS
| |
|Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. |
| | | |111-3574 |
|2000 12 21 Priėmė: Lietuvos |Įsigalioja nuo 2001 01 01 |
|Respublikos Seimas | |
|Susiję |Pakeit|Aktualios |Vert|Originalus Microsoft Word 97 |
|dokumentai |imai |redakcijos |imai|formato tekstas |
|Aprašantieji terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės |
|pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |
|[pic] |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės
socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais
kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba
šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį
prarastų darbo pajamų.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį
mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,
nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio
įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio
mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)
pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos
pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos
vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.
3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų
visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama
atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo
nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų
suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.
4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per
kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam
draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo
nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo
įstatymu.
5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų
nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.
6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė
(įtėvis).
7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų
draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio
socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas
Vyriausybės.
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu
draudimu
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu
draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose
organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio
bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus
(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus
valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,
prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo
pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento
paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų
pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų
komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir
motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna
atlyginimą už darbą.
2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio
draudimo pašalpos
1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpos.
2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais
atvejais:
1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos
arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus
ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų
įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši
pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje
įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems
teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros
atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.
6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis
1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos
skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis
mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos
skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.
2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.
3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją
gauti
1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,
mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.
2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio
asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.
3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į
paveldimą turtą neįtraukiamos.
ANTRASIS SKIRSNIS
LIGOS PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti
apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat
jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip
3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo
laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo
atostogų pažymėjimų
taisykles.
9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos
mokėjimo trukmė
1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos
pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos
pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo
3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus
pripažintas invalidumas.
2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio
draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar
traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.
3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,
ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14
kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti
mokėjimo trukmė
1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki
keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau
kaip 14 kalendorinių dienų.
3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį
iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį
sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą
reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per
kalendorinius metus.
11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų
epidemijų metu mokėjimo trukmė
1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos
kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas
karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino
atšaukimo.
2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis
asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo
nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama
šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos
priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar)
protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė
Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat
vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.
13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu
1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba
traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių
atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa
mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo
5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų
atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės
gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12
straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo
turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka
mokama, jeigu apdraustasis
asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.
14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo
vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau
ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį
galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos
ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama
1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad
apdraustasis asmuo:
1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas
nusikaltimą;
2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,
toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,
paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,
kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali
būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo
dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS
16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpiu
1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,
kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios
nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per
paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo
taisykles.
17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų