Motinystes istatymas - mediapro.lt

Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS

| |

|Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. |

|pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |

|[pic] |

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais

kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba

šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį

prarastų darbo pajamų.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį

mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,

nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio

įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio

mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos

pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos

vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų

visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama

atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo

nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų

suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per

kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam

draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo

nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo

įstatymu.

5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė

(įtėvis).

7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų

draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas

Vyriausybės.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu

draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo

sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio

bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus

(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus

valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,

prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento
paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų

pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų

komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir

motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna

atlyginimą už darbą.

2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpos

1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos.

2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais

atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos

arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų

įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši

pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje

įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems

teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją

gauti

1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,

mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio

asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į

paveldimą turtą neįtraukiamos.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat

jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip

3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo

atostogų pažymėjimų
taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos

mokėjimo trukmė

1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos

pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos

pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo

3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus

pripažintas invalidumas.

2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio

draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar

traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki

keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau

kaip 14 kalendorinių dienų.

3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį

iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį

sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą

reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų

epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos

kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas

karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo

darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino

atšaukimo.

2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis

asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo

nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama

šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos

priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat

vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba

traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa

mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo

5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo

turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka
mokama, jeigu apdraustasis

asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines

nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo

vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau

ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį

galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos

ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad

apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,

toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,

paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,

kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,

kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios

nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per

paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 2377 žodžiai iš 7919 žodžių.

Panašūs įrašai