Motyvacija
5 (100%) 1 vote

Motyvacija

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Organizacinės elgsenos kurso referatas

Motyvacija

Darbą atliko:

Darbą tikrino:

Klaipėda, 2005

Turinys

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. MOTYVACIJOS TEORIJŲ APŽVALGA……………………………………………………………………………4

1.1 Turininės motyvacijos teorijos………………………………………………………………………………..4

1.2 Procesinės motyvacijos teorijos………………………………………………………………………………7

2. PAGRINDINIAI MOTYVACIJOS ŠALTINIAI…………………………………………………………………..10

3. TYRIMAS……………………………………………………………………………………………………………………….12

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………………18

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………….19

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………20

ĮVADAS

Motyvacijos teorijos susiformavo XIX – XX amžiaus sandūroje. Pirmasis pradėjo jomis domėtis F. Tayloras. Savo tyrinėjimuose F.Tayloras atliko bandymą: darbininkui buvo pasakyta, kad jeigu jis atliks darbą ypatingu būdu, tai gaus didesnį atlyginimą, tuo metu pinigai buvo pagrindinis motyvatorius. F.Tayloras prieš tai darbininkui parodė, kaip tą darbą atlikti. Šio tyrimo rezuktatais buvo patenkintas ir darbininkas ir darbdavys. Šis bandymas leido F. Tayloras daryti išvadą, kad individai yra protingi, ir jei jiems bus aiškinama, ko iš jų norima, ir suteikiama tai, ko jie nori, rezultatai bus geresni. F. Tayloras akcentavo darbo proceso ir poreikių svarbą. Ši tema išlieka aktuali ir labai svarbi kuriant šiandieninę organizaciją, nes nuo taikomos motyvacijos sistemos dažnai priklauso visos organizacijos elgseną ir tolimesnės perspektyvos.

Todėl savo darbe nusprendžiau paanalizuoti temą susijusią su motyvacijos įtaka organizacijai.

Tikslas – Motyvacijos reikšmė organizacijoje.

Uždaviniai:

 Trumpai aptarti motyvacijos esmę;

 Atlikti anketinę apklausą

 Suvesti duomenis ir parašyti išvadas.

Darbo metodai:

 Literatūros analizavimas;

 Tyrimas;

 Išvadų rašymas.

1. MOTYVACIJOS TEORIJŲ APŽVALGA

Motyvacijos teorijos formavosi dviem kryptimis: poreikių teorijos ir proceso teorijos (Jucevičienė P., 1996, p.100). Poreikių teorijos dar vadinamos turininėmis motyvacijos teorijomis. Šių teorijų pradininkai yra A. Maslow, C. Alderfer, D.J. McClelland. F. Herzberg.

Prie proceso teorijų priskiriamos tokios teorijos kaip lūkesčių teorija, tiesingumo teorija, Porterio – Loulerio (Porter – Lowler) teorijos.

Toliau trumpai apžvelgsiu kiekvieną šių teorijų.

1.1 Turininės motyvacijos teorijos

Turininės motyvacijos teorijos remiasi identifikacija tų vidinių pažadinimų, vadinamų poreikiais, kurie priverčia žmones pasielgti taip, o ne kitaip (Seilius, 1994, p.260).

Pasitenkinimo ar turininės teorijos akcentuoja veiksnius, susijusius su asmens stimulais, atlikimu ir neveiklumu. Asmuo tampa motyvauotas tada, kai jis ar ji gyvenime dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Patenkintas poreikis nebe motyvuoja (Stoner ir kt., 2001, p.439).

Maslow teorija

Ši motyvacija yra penkių pagrindinių poreikių – fiziologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, saviraiškos – funkcija. Poreikiai atsiranda pakopa po pakopos. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo, kai patenkinami pastarieji, atsiranda socialiniai, po jų – pagarbos, o vėliau ir saviraiškos (Jucevičienė, 1996, p.115). A. Maslow penkias poreikių kategorijas sujungė į hierarchiją.

Savi-

raiškos

Pagarbos

Socialiniai

Saugumo

Fiziologiniai

1 pav. Maslow poreikių hierarchija

Šaltinis: Jucevičienė, P. 1996. Organizacijos elgsena. Kaunas, 115psl.

A. Maslow išskyrė poreikius, kurie bendri visiems žmonėms:

1. Fiziologiniai poreikiai. Tai poreikiai būtini išgyventi: valgyti, gerti, pastogės, poilsio, seksualiniai.

2. Saugumo poreikiai. Tai apsauga nuo fizinių ir psichologinių pažeidimų ir tikėjimas, kad fiziologiniai poreikiai bus patenkinami ateityje.

3. Socialiniai poreikiai. Tai noras priklausyti kokiai nors socialinei grupei, bendravimo su kitais individais, prisirišimo ir palaikymo poreikis.

4. Pagarbos poreikiai. Tai savigarbos, asmeninės sėkmės, kompetencijos, pagarbos iš aplinkinių žmonių, pripažinimo poreikis.

5. Saviraiškos poreikiai. Tai poreikis realizuoti savo potencialias galimybes, augant kaip žmogui, asmenybei (Seilius, 1994, p.265).

Pagal Maslow, žmonės dirba, kad išliktų. Dirbdami ir gaudami atlyginimą, žmonės stengiasi patenkinti savo bazinius poreikius.

Tik po to, kai baziniai
poreikiai sėkmingai patenkinami, įgauna reikšmę sekančio lygio poreikiai ir pirmiausia saugumo, žinant, kad pirminiai poreikiai bus ateityje patenkinti. Žmonės stimuliuojami noru patenkinti savo nepatenkintus poreikius. Jeigu tų poreikių negali patenkinti darbe, stengiasi juos patenkinti ne darbe. Nors įmonės stengiasi patenkinti bazinius žmonių poreikius, tačiau aukštesnių poreikių lygių patenkinti negali. Kiekvienu konkrečiu laiko momentu žmogus stengiasi patenkinti tuos poreikius, kurie jam svarbiausi arba stipriausi. Nuo tada, kai duotasis poreikis patenkinamas, motyvacijos šaltiniu tampa aukštesnio lygio poreikis. Tokiu būdu, jei fiziologiniai poreikiai, tokie kaip troškulys ar alkis, nėra patenkinti, individas yra pasiruošęs rizikuoti savo saugumu, kad rastų maisto. Jei fiziologiniai poreikiai yra patenkinti, individas stengsis užtikrinti savo materialinį saugumą (Bučiūnienė, 1996, p.10).

Alderfer (ERG) teorija

Ši teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistenciniai poreikiai, kurie atitinka ir Maslow fiziologinius poreikius ir materialinių poreikių saugumo dalį. Antra pakopa – giminystės poreikiai. Jie apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršūnėje yra augimo poreikiai. Juos sudaro pagarbos ir saviraiškos poreikiai. ERG teorija teigia, jog patenkinus žemesniojo lygio poreikius, jie tampa mažiau svarbūs ir nebemotyvuoja individo, o aukštesniojo lygmens poreikiai tampa dar svarbesni (Jucevičienė, 1996, p. 117).

McClelland teorija.

Šis motyvacijos modelis, orientuotas į aukštesnio lygio poreikius. Joje nagrinėjami trys svarbiausi D. McClelland išskirti žmonių poreikiai: valdžios, sėkmės ir dalyvavimo.

Valdžios poreikis aiškinamas noru paveikti kitus žmones. Maslow poreikių hierarchijos tarpe valdžios poreikis patenka tarp pagarbos ir saviraiškos. Žmonės su valdžios poreikiu dažniausiai atviri ir energingi, stengiasi apginti pradines pozicijas. Dažnai jie geri oratoriai ir reikalauja iš kitų didesnio dėmesio sau. Valdymas dažnai patraukia žmones su valdžios poreikiu, nes valdymas sudaro plačias galimybes tai valdžiai pasireikšti ir ją realizuoti. Žmonės su valdžios poreikiu tai ne būtinai besiveržiantys į valdžią karjeristai negatyviąja prasme (Seilius, 1994, 268).

Sėkmės poreikis taip pat yra tarp pagarbos ir saviraiškos poreikių. Šis poreikis patenkinamas ne šio žmogaus sėkmės paskelbimu, kas tik patvirtina jo statusą, bet sėkmingo darbo proceso užbaigimu. Žmonės su stipriai išvystytu sėkmės poreikiu saikingai rizikuoja, mėgsta situacijas kuriose jie gali prisiimti asmeninę atsakomybę už problemas sprendimo ieškojimus ir nori, kad jo pasiekti rezultatai būtų labai konkrečiai paskatinti. Tokiu būdu, jei vadovas nori motyvuoti žmones su sėkmės poreikiu, jis turi duoti jiems užduotį su saikingu rizikos laipsniu, deleguoti jiems pakankamus įgaliojimus tam, kad galėtų iniciatyviai įvykdyti užduotį, reguliariai ir konkrečiai stimuliuoti už atitinkamai pasiektus rezultatus (Seilius, 1994, 268).

Motyvacija su išvystytu dalyvavimo poreikiu taip pat sutampa su Maslow poreikiais. Tie žmonės suinteresuoti pažįstamų rate, draugiškų santykių užmezgimu, suteikti kitiems pagalbą. Todėl tokiems žmonėms reikia siūlyti darbą, kuris leistų socialiai bendrauti. Jiems negalima riboti kontaktų ir tarpasmeninių santykių. Juos būtina dažniau surinkti pabendrauti grupėje (Seilius, 1994, p.268).

F. Herzberg teorija

F. Herzberg papildė A. Maslow poreikių hierarchijos teoriją. Jis nustatė veiksnius, iššaukiančius, pasitenkinimą ir nepasitenkinimą.

Kai kurie veiksniai, kai jiems neskiriamas reikiamas dėmesys, iššaukia nepasitenkinimą. Bet kai į juos atsižvelgiama, jie neiššaukia nepasitenkinimo. F. Herzberg šiuos veiksnius pavadino higieniniais veiksniais, nes jie sudaro įmonės žmonių ryšių geros sveikatos pagrindą. Tam tikri veiksniai neiššaukia nepasitenkinimo, kai jiems neskiriamas dėmesys, bet kai jie įvertinami ir tinkamai panaudojami, tampa pasitenkinimo šaltiniu. F. Herzberg juos pavadino motyvaciniais veiksniais (Bučiūnienė, 1996, p.11). F. Herzberg motyvacijos teorija turi daug bendro su Maslow teorija. F. Herzberg higienos faktoriai atitinka fiziologiniams poreikiams, saugumo ir pasitikėjimo ateitimi faktoriams; motyvuojantys faktoriai atitinka saviraiškos ir pagarbos faktorius.

Maslow teorija Herzberg teorija

2 pav. Maslow ir F. Herzberg poreikių teorijos santykis

Šaltinis: Seilius, A. 1994. Firmos kūrimas ir valdymas. Klaipėda, p.270

Kiekviena iš teorijų turi kažką ypatingą, būdingą tik jai. Tačiau visoms keturioms teorijoms yra būdinga tai, kad jos nagrinėja poreikius ir juos klasifikuoja, kas leidžia daryti išvadas apie žmogaus motyvacijos mechanizmą. Nagrinėjant visų 4 teorijų klasifikacijas, galima pažymėti, kad skirtingų teorijų išskirtos poreikių grupės atitinka viena kitą. Kiekviena iš jų pateikia tam tikrą požiūrį į motyvaciją, skiria ypatingą dėmesį faktoriams, kurie sudaro motyvacijos pagrindą, ir praktiškai neskiria dėmesio motyvavimo proceso analizei, kas yra visų šių teorijų pagrindinis trūkumas.

1.2 Procesinės motyvacijos teorijos

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1276 žodžiai iš 3909 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.