Motyvacija
5 (100%) 1 vote

Motyvacija

MOTYVACIJA.

A. MASLOU POREIKIŲ HIERARCHIJOS TEORIJA.

MURRAY SOCIALINIAI POREIKIAI.

SAVE REALIZUOJANČIOS ASMENYBĖS BRUOŽAI.

BENDRAVIMO SAMPRATA.

EFEKTYVAUS BENDRAVIMO PRINCIPAI.

BENDRAVIMO ETAPAI.

KONSTRUKTYVAUS ELGESIO KONFLIKTINĖJE SITUACIJOJE STRATEGIJOS

REFERATAS

2005–2006 m. m.

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………3

I. MOTYVACIJA. A. MASLOW POREIKIŲ HIERARCHIJOS TEORIJA. H. MURRAY SOCIALINIAI POREIKIAI. SAVE REALIZUOJANČIOS ASMENYBĖS BRUOŽAI…..4

1.1. Motyvacijos samprata ………………………………………………………………………………………………4

1.2. Motyvacijos teorijos ……………………………………………………………………………………………….5

1.3. A. Maslow poreikių teorijos esmė ……………………………………………………………………………..6

1.4. A. Maslow poreikių teorijos lygiai ……………………………………………………………………………7

1.5. A. Maslow teorijos privalumai ir trūkumai …………………………………………………………………9

1.6. H. Murray socialiniai poreikiai ………………………………………………………………………………..11

1.6.1. Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray …………………………………………………………….11

1.6.2. Asmenybės poreikiai ir jų egzistavimo požymiai …………………………………………………….11

1.6.3. Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveika …………………………………………………………………..12

1.7. Save realizuojančios asmenybės bruožai …………………………………………………………………..12

II. BENDRAVIMO SAMPRATA. EFEKTYVAUS BENDRAVIMO PRINCIPAI. BENDRAVIMO ETAPAI ……………………………………………………………………………………………13

2.1. Bendravimo samprata ……………………………………………………………………………………………..13

2.2. Efektyvaus bendravimo principai ……………………………………………………………………………..14

2.3. Bendravimo etapai ………………………………………………………………………………………………….15

III. KONSTRUKTYVAUS ELGESIO KONFLIKTINĖJE SITUACIJOJE STRATEGIJOS …………………………………………………………………………………………………………………………………….17

3.1. Konflikto samprata ………………………………………………………………………………………………….17

3.2. Konfliktų sprendimo būdai ……………………………………………………………………………………….18

3.3. Konfliktų sprendimo taktikos ……………………………………………………………………………………18

LITERATŪRA ……………………………………………………………………………………………………………..20

ĮVADAS

Šiuolaikinių motyvacijos požiūrių analizė padeda suprasti dinamiškų santykių pasaulį, kuriame funkcionuoja organizacijos, atskleidžia kasdieninius vadovų ir pavaldinių ryšius organizacijose. Nagrinėdamos žmonių galimybes, motyvacijos teorijos padeda organizacijos nariams geriau suprasti, kokį vaidmenį jie atlieka organizacijose, kaip patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti organizacijos tikslus.

Šis referatas susideda iš trijų temų. Pirmojoje temoje „Motyvacija. A. Maslow poreikių hierarchijos teorija. H. Murray socialiniai poreikiai. Save realizuojančios asmenybės bruožai“ bandyta paaiškinti, kas yra motyvacija, kokią ji daro įtaką žmogaus elgsenai. Aptariamos motyvacijos teorijos, plačiau nagrinėjama A. Maslow poreikių teorija, smulkiai aprašomas kiekvienas A. Maslow piramidės lygis, iškeliami jo teorijos privalumai ir trūkumai. Trumpai aptariama H. Murray socialinių poreikių teorija, šio autoriaus dėmesys asmenybės poreikiams. Aprašomos poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveika pagal H. Murray. Pirmosios temos pabaigoje trumpai aptariami save realizuojančios asmenybės bruožai pagal A. Maslow.

Antroje temoje „Bendravimo samprata. Efektyvaus bendravimo principai. Bendravimo etapai“ aptariama bendravimo kaip žmonių sąveikos esmė, nagrinėjamas bendravimo procesas, plačiau aprašomi efektyvaus bendravimo principai ir bendravimo etapai.

Trečioje temoje „ Konstruktyvaus elgesio konfliktinėje situacijoje strategijos“ aptariama konflikto sąvoka, konfliktų rūšys, nagrinėjama, dėl ko dažniausiai jie kyla, aptariami konfliktų sprendimo būdai ir taktikos.

Rašant temas naudotasi įvairia literatūra psichologijos ir vadybos temomis.

I. MOTYVACIJA. A. MASLOW POREIKIŲ HIERARCHIJOS TEORIJA. H. MURRAY SOCIALINIAI POREIKIAI. SAVE REALIZUOJANČIOS ASMENYBĖS BRUOŽAI

1.1. Motyvacijos samprata

Motyvacija – tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Tai tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai.

Motyvas tai: 1) skatinamoji priežastis, veiksnys; 2)
įrodymas, argumentas; 3) vidinis veiksnys, skatinantis kokią nors veiklą. Motyvuotas – tai pagrįstas, argumentais įrodytas.

Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų, nei nesuinteresuoti. Žmogaus poreikiai yra motyvacijos pagrindas.

Motyvacija apima veiksmus, kurie sužadina elgesį, norint pasiekti tikslą. Ja nusakoma ir paaiškinama, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi.

Motyvacija – elgesio skatinimo sistema, kurią sąlygoja įvairūs motyvai.

Motyvavimas – poveikis darbuotojų motyvacijai.

Norėdami motyvuoti konkretų žmogų, vadovai turi sudaryti jam galimybę patenkinti savo svarbiausius poreikius, kad kartu jie padėtų siekti organizacijos tikslų.

Darbo motyvacija turi tiesioginį poveikį organizacijos veiklos rezultatams. Dažniausiai motyvuojama atpildo, atlygio principu.

Atlygis – visa tai, ką žmogus vertina; tai platesnė sąvoka negu pinigai ar malonumas.

Atlyginimas – svarbus motyvatorius. Tačiau pagerėjus žmonių gyvenimo sąlygoms, vien tik atlyginimo pinigais neužtenka. Norėdami nuspręsti, kaip ir kokiomis proporcijomis reikia atlyginti, sužadinti motyvaciją, vadovai pirmiausia turi nustatyti darbuotojų motyvus. Tam padeda motyvacijos teorijos.

Motyvavimo sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „movere“ (judėti, versti). Motyvavimas – suprantamas kaip judėjimo, veiklos priežastis, kuri skatina mus veikti, daryti. Motyvai gali būti konkretūs ir sąmoningi, tačiau dažnai jie būna nesąmoningi. Dažnai mes žinome išorines bendradarbio veiklos priežastis (geras uždarbis, pripažinimas, geri santykiai su kolegomis, pasitenkinimas darbu). Tačiau tikrosios veiklos priežastys gali būti paslėptos, kartais jos nedeklaruojamos sąmoningai.

Motyvai retai pasireiškia tiesiogiai. Tik iš parodyto aktyvumo, elgsenos galima spręsti apie darbuotojo motyvus, poreikius, interesus ir lūkesčius. Jei mes matome, kad žmogus perka daug alaus (elgsena), tai to priežastis gali būti troškulys, pyktis, nuobodulys, liūdesys, džiaugsmas, įprotis (motyvai).

Dažnai veikia ne vienas, bet visas motyvų paketas. Tam tikroje situacijoje veikiantys motyvai vadinami aktyviaisiais motyvais. Jie yra dominuojantys, lemiantys konkrečią veiklą. Pavyzdyje – noras atsigerti alaus – aktyvus motyvas. Greta aktyvių motyvų būna ir įpročio motyvų. Jie yra bendri ir tik stiprina žmogaus nusistatymą, formuoja pagrindinę elgsenos kryptį. Todėl jie dažnai vadinami požiūriu (įsitikinimu, interesu, neigimu). Tarp abiejų motyvų grupių vyksta kaita, poveikis, dažnai konkurencinė kova. Vyrauja nuostata – gerti yra blogai, bet, jei išgėrus, nors ir trumpam, palengvės, reikia apsispręsti – ką pasirinkti? Kuris motyvas stipresnis – požiūrio ar aktyvusis akimirkos motyvas?

1 pav. Motyvacijos schema

Kad elgsena būtų tinkamai stimuliuojama:

• tikslas turi būti vertas dėmesio (motyvavimo stiprumas);

• turi būti stimulas tikslui siekti (atlyginimas);

• tikslas turi būti realus (realizavimo galimybė).

Kai poreikis patenkinamas, jis daugiau nestimuliuoja veiklos, kol neatsiranda naujas deficitas.

1.2. Motyvacijos teorijos

Motyvacijos teorijos mėgina paaiškinti, kokių tikslų siekia individai, kokios veiklos alternatyvas jie mato, kokie jų poreikiai.

Ir motyvacijos teorijos, ir motyvavimo praktika labiausiai domisi sąmoningu žmogaus elgesiu. Motyvacijos teorija stengiasi nustatyti poreikius, kurie pažadina žmones veikti, ypač nustatant darbo apimtis ir turinį:2 pav. Poreikių schema

Šiuolaikinės motyvacijos požiūrių analizė padeda suprasti dinamiškų santykių pasaulį, kuriame funkcionuoja organizacijos, atskleidžia kasdieninius vadovų ir pavaldinių ryšius organizacijoje.

Motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines kryptis, priklausomai nuo to, kuo jos grindžiamos – žmonių poreikiais ar jų elgsena. Tai turinio arba poreikių teorijos ir proceso teorijos.

Turinio motyvacijos teorijos į pirmą vietą iškėlė žmogiškojo veiksnio reikšmę. Teorijos tvirtina, kad kai kuriuos svarbius asmeninius poreikius ilgainiui žmonės patenkina, o apie savo pasitenkinimo laipsnį sprendžia sąmoningai palyginę aplinkybes su poreikiais. Visų teorijų misija – padėti vadovams suvokti motyvus kaip organizacijos personalo varomąją jėgą.

Poreikių teorijos grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Tyrinėtojai stengiasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija ir kas ją sąlygoja.

Proceso teorijos pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio pasekmių suvokimas. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji vystosi ir nulemia darbuotojų elgesį.

Suvokus šių teorijų pagrindinius požymius, vadovams atsiveria galimybė organizuoti personalo darbą taip, jog jis tenkintų šį darbą atliekančiųjų poreikius ir atitinkamai motyvuotų juos efektyvesnei veiklai.

Viena garsiausių turini (poreikių) teorijų – A. Maslow poreikių hierarchijos teorija.

1.3. A. Maslow poreikių teorijos esmė

Psichologas profesorius Abrahamas Maslow poreikių hierarchijos teoriją sukūrė daugelį metų stebėjęs ir tyręs klinikoje savo pacientus.

A. Maslow poreikių hierarchijos teorija turi dvi pagrindines prielaidas:

1. Žmonės yra linkę kurti, kad patenkintų savo asmeninius poreikius. Kai individas poreikių patenkinti nebegali, jis yra
linkęs juos mažinti. Kai poreikis patenkinamas, jis praranda savo stiprumą, motyvuojančią jėgą.

2. Žmonės turi tuos pačius poreikius.

A. Maslow darė prielaidą, kad kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius, kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją:

5. Saviraiškos poreikiai

4. Pagarbos ir statuso poreikiai

3.Socialiniai poreikiai

2. Saugumo poreikiai

1. Fiziologiniai poreikiai

3 pav. A. Maslow poreikių piramidė

1.4. A. Maslow poreikių teorijos lygiai

Darydamas prielaidą, kad aukštesniojo lygio poreikiai yra patenkinami vidujai, o žemesnio lygio poreikiai daugiausia patenkinami išoriškai, A. Maslow penkis poreikius suskirstė dar į du lygius:

1) žemesniojo lygmens (pirminiai) poreikiai – fiziologiniai, saugumo ir socialiniai;

2) aukštesniojo lygmens (antriniai) poreikiai – pagarbos ir saviraiškos poreikiai.

Kai patenkinami žemesnieji poreikiai, tampa efektyvūs esantys aukščiau, kurie ir keičia motyvaciją.

Pirminiai poreikiai savo prigimtimi yra fiziologiniai ir paprastai būna įgimti. Tai maistas, vanduo, seksas, miegas, oras.

Antriniai poreikiai savo prigimtimi yra psichologiniai. Jie vystosi tobulėjant žmogaus asmenybei, kaupiantis jo gyvenimo patirčiai. Jie yra žymiai įvairesni, nei pirminiai. Daugelis psichologinių poreikių pasireiškia asmenybei subrendus.

Antrinius poreikius galima apibūdinti šiais požymiais. Jie yra:

– ypač sąlygojami patirties;

– nevienodo intensyvumo;

– kiekvienam individui skirtingi;

– dažnai veikia keli iš karto;

– neretai sąmoningai nesuvokiami;

– daro įtaką elgesiui.

Pagal A. Maslow, dominuojantys organizmo ir jo elgesio poreikiai yra tik nepatenkinti poreikiai. Žmonės stimuliuojami noro patenkinti savo nepatenkintus poreikius. Kiekvienu konkrečiu laiko momentu žmogus stengiasi patenkinti tuos poreikius, kurie jam stipriausi arba svarbiausi.

Fiziologiniai poreikiai: alkis, troškulys, būsto, oro, sekso ir kiti kūno poreikiai. Skaudžiausiai jaučiame būtent šiuos poreikius, nes jie yra tiesiogiai susiję su organizmo išlikimu.

„Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra šalis, kur daug maisto. Jis mano, kad būtų laimingas, jei būtų tikras, kad niekad nepritrūks maisto. Alkanam svarbiausia pavalgyti. Visa kita jam nesvarbu. Laisvė, meilė, bendrumo jausmas, pagarba netenka jokios reikšmės.“ (A. Maslow)

Šie poreikiai yra universalūs, tačiau konkretiems asmenims gali skirtis savo intensyvumu. Pvz.: vaikui reikia daugiau miego, nei vyresniam žmogui.

Kai fiziologiniai poreikiai bent iš dalies patenkinami, kyla saugumo poreikis.

Saugumo poreikiai: saugios darbo sąlygos, papildomos lengvatos ir kt. Tai noras veikti nepavojingoje aplinkoje, turėti pastovų darbą, santaupų, būti ramiam dėl ateities. Žmonės paprastai nori būti užtikrinti, kad jų ir jų artimųjų egzistencijos poreikių patenkinimas bus užtikrintas ne tik šiandien, bet ir ateityje. Jie nori saugumo kūnui ir būti ekonomiškai užtikrinti.

A. Maslow rašė: „Sveiko, normalaus, turinčio sėkmę žmogaus saugumo poreikiai mūsų kultūros rėmuose gali būti pakankamai patenkinti…todėl tokie poreikiai nevaidina aktyvaus motyvuojančio vaidmens.“

Iš esmės visiems žmonėms būdingi kokie nors užsitikrinimo poreikiai. Taip pat skiriasi būdai, kuriais žmonės stengiasi įgyti užtikrinimą.

Kai patenkinti saugumo poreikiai, žmogus trokšta priklausyti kokiai nors bendrijai. Kyla socialiniai poreikiai.

Socialiniai poreikiai – tai geri santykiai su kolegomis, vadovais; priklausymas grupei – šeimai, giminei ir pan. Žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. Tai prisirišimas prie ko nors, priklausymo jausmas, pripažinimas ir draugystė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1676 žodžiai iš 5515 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.