Motyvacija
5 (100%) 1 vote

Motyvacija

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. MOTYVACIJOS SAMPRATA………………………………………………………………………………………….4

2. MOTYVACIJOS TEORIJOS…………………………………………………………………………………………….4

2.1. Ankstyvieji motyvacijos požiūriai………………………………………………………………………….5

2.1.1. A. Maslowo poreikių hierarchijos teorija……………………………………………………………..5

2.1.2. Dviejų veiksnių teorija……………………………………………………………………………………….6

2.1.3. ERG teorija………………………………………………………………………………………………………7

2.1.4. Teorija X ir teorija Y…………………………………………………………………………………………8

2.2. Šiuolaikinės motyvavimo teorijos………………………………………………………………………….8

2.2.1. McClelando poreikių teorija……………………………………………………………………………….9

2.2.2. Tikslų iškėlimo arba tikslų nustatymo teorija………………………………………………………..9

2.2.3. Pastiprinimo arba paramos teorija……………………………………………………………………….9

2.2.4. Teisingumo teorija…………………………………………………………………………………………..10

2.2.5. Lūkesčių (vilčių) teorija……………………………………………………………………………………10

3. DARBUOTOJŲ MOTYVACIJA DIRBTI………………………………………………………………………..11

3.1. Materialiniai motyvacijos būdai……………………………………………………………………….11

3.2. Organizacinės motyvavimo priemonės………………………………………………………………12

3.3. Sociopsichologinės motyvavimo priemonės……………………………………………………….12

3.4. Darbuotojų motyvavimo tobulinimo galimybės…………………………………………………….13

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………..15

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………………16

ĮVADAS

Motyvacija – viena iš valdymo funkcijų, kuri yra labai svarbi, siekiant išlaikyti žmones orientuotus į įmonės, organizacijos tikslus, darbą ar mokslą.

Motyvacijos teorijos nagrinėja kokie žmonės yra ir kokie gali tapti. Todėl įprasta sakyti , jog motyvacijos teorija išreiškia ypatingą požiūrį į žmones. Motyvacijos teorijų turinys padeda suprasti dinamiškų santykių pasaulį, kuriame gyvuoja organizacijos, apibūdindamas kasdienius vadovų ir darbuotojų ryšius organizacijoje. Kadangi motyvacijos teorijos nagrinėja žmonių tobulėjimą, tai jos taip pat padeda vadovams ir darbuotojams galynėtis su organizacijos gyvenimo dinamika.

Vadovai ir teoretikai mano, kad psichologinė savybė – motyvacija – nėra pastovi būsena, todėl ją reikia periodiškai papildyti. Taigi, kodėl mokslininkai ir vadovai taip susidomėję motyvacija? Išsiaiškinus darbuotojų motyvaciją, ji gali tapti viena iš priemonių, su kurios pagalba vadovai gali sutvarkyti darbo santykius organizacijoje, taip pat motyvuotas žmogus gyvenime gali daug daugiau pasiekti tiek darbe, tiek moksle, tiek asmeniniame gyvenime.

Šio darbo tikslas: išnagrinėti, kas tai yra motyvacija.

Objektas-motyvacijos teorijos.

Uždaviniai:

1) apžvelgti motyvacijos esmę ir raidą;

2) išsiaiškinti įvairių teoretikų suformuluotas motyvacijos teorijas;

3) apžvelgti pagrindinius darbuotojų motyvavimo būdus;

Darbo metodas: mokslinės literatūros analizė.

Darbo struktūra: darbas susideda iš trijų dalių: pirmojoje apžvelgta motyvacijos esmė ir raida, antrojoje – nagrinėjamos įvairių teoretikų suformuluotos motyvavimo teorijos, trečiojoje – pateikiami pagrindiniai darbuotojų motyvavimo būdai, aiškinama, kodėl įmonių vadovams reikėtų motyvuoti darbuotojus bei pateikiami siūlymai, kaip galima būtų motyvuoti darbuotojus, siekiant geresnių įmonės veiklos rezultatų.1. MOTYVACIJOS SAMPRATA

Nėra vadovų, kurie nežinotų, kad yra būtina paveikti žmones, kad jie dirbtų organizacijos naudai. Dauguma iš jų yra įsitikinę, kad pakanka tik materialinių paskatų. Tačiau pinigai veikia tik iki tam tikros ribos, tam tikrai žmonių grupei ir nėra tokie jau visagaliai.

Motyvacija – tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Tačiau motyvaciją lemia ir tam tikros išorinio elgesio sąvokos: žmonių suinteresuotumas, noras kažką padaryti, galimybė patenkinti poreikį. Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina troškimą kuo nors užsiimti, kad patenkinti poreikį, nes taip bus sumažinama ir įtampa.

Todėl žmogaus vidiniai ir išoriniai formavimosi mechanizmai atspindimi sudėtingesniu dariniu,
vadinamu motyvacija.

Iš seno žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones, galima pasiekti savo tikslus. Tai daro vadovai, savo sprendimams įgyvendinti panaudodami motyvavimo principus. Motyvavimas – savęs ir kitų raginimas veikti asmens ar organizacijos naudai.

Visame pasaulyje dar ir šiandien pakankamai teigiamai yra vertinama „riestainio ir rimbo“ valdymo principas. Kai nepaklusnūs naikinami, o paklusniems duodama tik tiek, kad galėtų išgyventi. Šį motyvavimo principą derinant su specializavimu ir kooperavimu, darbo našumas labai įspūdingai padidėjo ir apie tai dar prisimenama. Bet gerėjo žmonių gyvenimas ir vadovai pradėjo suprasti, kad paprastas riestainis ne visada skatina žmogų uoliau dirbti. Tai vertė ieškoti naujų motyvavimo problemoms sprendimų. Pasirodžius Eltono Mejo darbams pasidarė aišku, kad „rimbo ir meduolio“ motyvacija nepakankama. Buvo nustatyta, kad žmogaus faktorius, ypač socialinė sąveika ir grupinės elgsena, žymiai geriau sąlygoja individualaus darbo našumą.

Pirmieji darbuotojų elgsenos tyrimai buvo atlikti Hotorne (JAV). Juos užbaigus buvo suprasta, kad žmogiškieji veiksniai – socialinis poveikis ir grupuočių elgsena – yra labai reikšmingi individualiam darbo našumui. Tyrimų išvados davė pradžią naujai vadybos krypčiai, bet nedavė motyvavimo modelio, kuris adekvačiai paaiškintų darbo paskatas. Psichologinės motyvacijos teorijos pasirodė gerokai vėliau ir vystomos šiandien.

Nors sisteminis motyvacijos tyrimas nepadeda tiksliai nustatyti, kas žmogų verčia dirbti, tačiau žmogaus elgsenos darbe tyrimai padeda sukurti pragmatinius motyvacijos modelius.

2. MOTYVACIJOS TEORIJOS

2.1. Ankstyvieji motyvacijos požiūriai

Kaip teigė S.P. Robbins (2003), motyvacijos teorijos susiformavo 19-20 a. Vadinamasis tradicinis modelis siejamas su F.Teiloro vardu. Įvairių eksperimentų ir bandymų jis nustatė, kad jei žmonėms bus aiškiai pasakyta ką reikia padaryti ir už tai jie bus skatinami pinigais, atlikto darbo rezultatai bus geresni. Ir iš tiesų, šio eksperimento rezultatais buvo patenkinti ir darbuotojai, ir darbdavys. Šis modelio teiginys – vadovai yra geriau išmanantys darbą už darbininkus, ir kuriuos galima paskatinti vien tik pinigais. Šis modelis šiais laikais yra pritaikomas prekybos agentams, kurie atlyginimą gauna komisiniu pagrindu. Remaint šį, tradicinį, modelį, manoma, kad darbuotojai turi pripažinti vadovo valdžią, jei jiems mokomos didelės algos.

2.1.1. A. Maslowo poreikių hierarchijos teorija

Ketvirtajame dešimtmetyje vadybos tyrinėtojai pradėjo suprasti, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti veiklos aktyvinimo klausimus, būtina išaiškinti motyvų, skatinančių žmonės dirbti geriau ar blogiau, visumą. Pirmasis tai padarė psichologas A.Maslow, 1943 m. paskelbęs žmonių poreikių, skatinančių juos veikti vienaip ar kitaip, hierarchinę piramidę.

Tai žinomiausias motyvacijos aiškinimo būdas. A. Maslowas teigė, jog egzistuoja penkių poreikių hierarchijos teorija:

• Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas ir t.t.)

• Saugumo poreikiai (apsisaugojimas nuo fizinės, emocinės žalos)

• Socialiniai poreikiai (prisirišimas, draugystė)

• Pagarbos poreikiai (savigarba, pripažinimas, dėmesys)

• Savirealizacijos poreikiai (tobulėjimas, savęs patenkinimas)

Kai žmogus pakankamai patenkina vieną iš šių poreikių, pradeda dominuoti kitas. Maslowas šiuos penkis poreikius suskirstė į aukštesnio ir žemesnio lygio poreikius: fiziologinius ir saugumo poreikius priskyrė žemesnio lygio poreikiams, o socialinius, pagarbos ir savirealizacijos poreikius-aukštesnio lygio poreikiams (1 pav).

1 pavyzdys. A. Maslow poreikių hierarchija

Šaltinis : Robbins, S. P., 2003

A.Maslow teorija padėjo suprasti, kas žmones traukia prie darbo,o vadovai pamatė, kad darbo motyvus lemia platus darbuotojų poreikių spektras.

Vadyboje, organizuojant žmonių darbą, darbuotojų poreikių tenkinimo klausimai yra ypač aktualūs, todėl psichologo A. Maslowo teiginiai turėjo itin svarbią reikšmę. Poreikių veiklos motyvų sąsajų tyrimamas paskirta daugybė darbų, tačiau A. Maslow išvadų paneigti niekam nepavyko. Jo nustatyta žmogaus poreikių penkių lygių hierarchija išlieka svarbaiusia, pagrindine metodologine poreikių ir motyvavimo mechanizmų analizės bei tobulinimo ašimi.

2.1.2. Dviejų veiksnių teorija

Veiklos motyvavimo tyrimus ir skatinimo būdus bei priemonių analizes, nagrinėjo daug specialistų. Žmogaus veiklos organizacijoje pasitenkinimo aspektu, motyvavimą nagrinėjo F. Hecbergas. Jo dėstoma dviejų veiksnių teorija, kartais dar vadinama motyvacijos ir higienos veiksnių teorija, teigia, kad yra grupė veiksnių, kurie skatina darbuotoją organizacijoje dirbti efektyviai, jie yra patenkinti savo darbu, ir yra kita grupė veiksnių, kurie sukelia nepasitenkinimą.

Higienos veiksniai, darantys įtaką nepasitenkinimui darbu:

• Vadovavimo kokybė

• Atlygis

• Kompanijos politika

• Fizinės darbo sąlygos

• Santykiai su kitais

• Darbo užtikrintumas

Motyvacijos veiksniai, darantys įtaką pasitenkinumui darbu:

• Galimybė kilti pareigose

• Galimybė asmeniškai tobulėti

• Pripažinimas

• Atsakomybė

• Laimėjimai

Pasigilinus galima pastebėti, kad F. Hercbergo higieniniai veiksniai atitinka A. Maslowo poreikių
hierarchijos pirmas keturias pakopas (fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos poreikiai), o motyvuojantys veiksniai atitinka A. Maslowo poreikių hierarchijos penktąją pakopą ( saviraiškos poreikiai). Pastarieji saviraiškos poreikiai turi didelę reikšmę žmonių mokymuisi. Dabar galime pastebėti, kad vis daugiau suaugusiųjų, netgi brandaus amžiaus žmonių ryžtasis studijuoti aukštosiose mokyklose, arba tobulina savo žiniais įvairiuose kursuose. Juk gyvenimas nestovi vietoje, technikos amžius sparčiai lekia į priekį, naujos technologijos tobulėja ir verčia žmones tobulėti. Tačiau, jei remsimės A. Maslowo ir F. Hercbergo teiginiai, tai nebus įmonoma, kol nebus patenkintyi žemesnieji poreikiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1267 žodžiai iš 4104 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.